Po karšta Bulgarijos saule...

Nors jau po kelionės prabėgo geras mėnuo, bet mintys vis dar sukasi apie prinokusius vaisius, šiltą jūrą ir vaiskų kalnų ir miškų aromatą.
Bulgarija... turtinga ir nuostabiai graži gamta, didingi senoviniai pastatai, nuoširdūs ir paslaugūs žmonės...
Šią kelionę kaip ir visas kitas pradėjau planuoti dar šaltais žiemos vakarais. Žiūrinėjau nuotraukas google earth, skaičiau ten jau pabuvojusių keliautojų nuotykius ir pasakojimus. Labai naudingi buvo supermamų forumo dayvių flight, aidlukos ir domisodo fotoreportažai. Ačiū, jums merginos, kad dalinatės savo patirtimi. Taip pat labai didelis ačiū mano vyrukų trijulei už kantrybę ir nuostabias akimirkas. Ačiū ir Kelionių angelui , kuris šią kelionę buvo mus primiršęs, bet visiškai neapleidęs
Taigi, labai kažko naujo nepapasakosiu, tiesiog kviečiu mūsų šeimos akimis pasižvalgyti po Rumunijos kalnus, Bulgarijos smėlėtą pajūrį ir nuostabią gamtą.

Keliautojai: 2 suaugę ir du vaikai (7 ir 11 metų berniukai)
Kelionės laikas nuo birželio 12 iki 27 dienos.
Nuvažiuota kilometrų apie 6700.

Preliminarus maršrutas:
Lietuva - Lenkija - Slovakija - Vengrija - Rumunija - Bulgarija - Serbija - Vengrija - Slovakija - Lenkija - Lietuva.

Pirma diena
Išaušęs birželio 12 dienos rytas mus pasitinka su lietučiu. Vaikai vos akis pramerkę nutipena į mašiną ir dar saldžiai snūduriuoja kurį laiką. Iš namų pajudame apie 4 valandą. Kelionės tikslą Tokaj miestelį Vengrijoje pasiekiame apie 20 val. Nuvažiuota 1045 km.
Pirmąją nakvynės vietą Bényei Fogadó Panzió és Étterem buvau rezervavusi per booking ČIA
Nuotrauka daryta vos atvykus.

Atvykus mus pasitiko šeimininkai ir vaikų džiaugsmui šuniukas Lesė, su kuriuo vaikai visą vakarą pradraugavo. Miestelis tuštut tuštutėlis, toks jausmas kaip net negyvenamas Kadangi šeimininkai jokia kita kalba apart vengrų nekalbėjo, tai gestų pagalba kažkaip užsisakom vakarienę, pavakarieniaujam ir einame ilsėtis.

Antra diena
Papusryčiavę nutariame aplankyti netoliese esantį Tokaj miestelį. Kas nustebino...tai, kad žmonių ir čia sutikome vos keletą.Vaikštinėjome po miestelį apie valandžiukę. Štai keletas užfiksuotų vaizdų:
Bažnytėlė


Centrinė miestelio aikštė










Bevaikštinėdami užsukame į vietinę vyninę, nusiperkame Tokajaus vyno ir patraukiame toliau.

Dedu i favoritus ir nekantriai lauksiu tesinio,galbut tai bus kitu metu musu seimos keliones kryptis

Įsidėjau į favoritus ir aš.

Jaukus man tie Vengrijos mazieji miesteliai. Laukiam toliau groziu

Atrodo, bus matytu vaizdu laukiam tesinio! Pravaziuotas Tokajaus miestelis, grazu ten.. Ir vyno kelias smagiai nuteikia, kai gali visur nusipirkt

Pakėlės turgelyje nusiperkame sultingų vaisių

Neilgai trukus kertame Vengrijos-Rumunijos sieną. Keliaujam pirkti kelių vinjetės. Lipduko mums neduoda, atspausdina paprastą lapelį ir liepia saugoti iki kelionės pabaigos. Valiutos kursas: 1 lėja - 0,78 Lt. Išsikeičiam šiek tiek vietinių pinigėlių.
Privažiuojam Oredea (į miestą nelendam) ir pasukam Deva kryptimi. Labai norim pamatyti Apusenų kalnus.
Atkarpą nuo Oradea iki Lunca būtų galima užvardinti vienu dideliu kaimu. Vos tik baigiasi vienas, iš kart prasideda kitas ir taip apie 90 km. O dar kelio remontas (su šviesoforais) taip pat beveik visoje atkarpoje. Kas labai keistai atrodė Rumunijoje - tai, kad įvažiavimo į kiemą vartai aklini ir aukščio su lig stogu. O šeimininkai laiką leidžia ne savo kieme, o ant suoliuko pastatyto šalia kelio. Vienur susirinkę diedukai šnekučiuojasi, kitur jaunimas žaidžia kortomis, ar šiaip linksmai leidžia laiką.
Šiaip ne taip (po 3 val) pasiekiame Lunca ir sukame į Apusenų kalnus.
Apusenų kalnai (dar kitaip vadinami Vakarų Rumunijos kalnai) priklauso Transilvanijos regionui. Aukščiausia vieta - Bihorio viršūkalnė 1849 m.
Važiuojame kalnų keliuku ir grožimės vaizdais.


Sutinkam besiganančias karvutes:



Gražus avyčių pulkelis:


Miškai tokie tankūs, sodriai žalios spalvos.





Išlipus iš mašinos nosį kutena nuostabus čiobrelių aromatas

Privažiuojam aikštelę. Skubam prie čiurlianančio upeliuko. Vaikai pamėto akmenukus, mėgina pabraidyti, bet vandenukas ledinis








Pramankštinę kojas ir šiek tiek atsipūtę nuo važiavimo judam toliau.
Privažiuojam gražią užtvanką su prie kranto sunešta plastmasinių butelių didžiule krūva. Šiukšlių rodyti kažkaip net ranka nekyla.

Užtvanka


Kita jos pusė



Papildyta:
Aplinkui akį džiuginantys vaizdai










Apusenų kalnuose praleidom visą dieną. Vakarėja... Metas ieškoti nakvynės. Užsukam į vieną viešbutuką, nėra vietų, užsukam į kitą kaip didelė kaina. Kol galų gale randam sau tinkamą. Gaila, bet kur konkrečiai jis yra dabar aš jau nebepasakysiu (kažkur neprivažiavus Sibiu). O ir pavadinimas užkrito

Šiandien nuvažiuota apie 500 km.

Trečioji diena.
Šios dienos tikslas - garsusis Transfegerašano kelias. Sakoma, kad tai vienas ir vaizdingiausių ir pavojingiausių kelių pasaulyje. Ir mes juo pravažiuosime
Kelias neprailgsta ir mes jau kalnų papėdėje.
Nuostabi pievelė, tokia kaip būdavo pas močiutę kaime, kai buvau maža


Kol žvalgausi su fotoaparatu, vaikai laiko veltui neleidžia. Gaunu nuostabią puokštę lauko gėlių.


Šturmuojam garsųjį kelia Teigiama, kad šis kelias buvo pastatytas vos per keturis metus tuometinio diktatoriaus Nicolae Ceusescu įsakymu.
Pradėjus važiuoti, dangus ėmė niauktis. Nesiseka mums su kalnais... Praeitoj kelionėj panašiu oru mus sutiko Alpių kelias.










Papildyta:
Krenta dulksna, bet mūsų tai nesustabdo












Leidžiamės prie ledinio upeliuko.







Papildyta:






Vaizdai gniaužia kvapą. Galime tik įsivaizduoti, kaip gražiai atsiveria kelias saulėtą ir giedrią dieną.











Papildyta:
Kalno viršūnėje buvo toks didžiulis rūkas/debesis, kad net nepamatėme Balea ežero. O taip norėjom prie jo pasivaikščioti...

Pradedam leistis žemyn.






















Papildyta:
Bevažiuojant sutinkame draugus, kurie su mielu noru būtų sulipę į mašiną Pavaišinam juos juoda lietuvviška duona.






Pro eglių užsklandą matosi Vidaru ežeras.




Tik jau tie laidai...Rumunijos skiriamasis ženklas







Papildyta:
















Papildyta:
Judam toliau. Gamtos prieglobstyje stojame užkąsti.






Vakarėja...Likus kažkur apie 30 km iki Brano stojame nakvynės. Namukas paprastutis, bet viskas švaru, tvarkinga...Vakai greitai susiranda veiklos, mat kieme bėginėja mažas šuniukas. taip visą vakarą jie ir pradraugauja. Po vakarienės nutariame pasivaikščioti po ne toliese esančia kalnų pievelę.


Šiandien nuvažiuota apie 300 įspūdngų kilometrų.

Vis tik atkapsčiau mūsų nakvynės vietą. Apsistoję buvome Alba Iulia miestuke Drumul Dragostei viešbutuke. ŠTAI ČIA

Ketvirtoji diena.

Papusryčiavę ir atsisveikinę su šeimininkais patraukiame link Brano arba dar kitaip vadinamos Drakulos pilies.Tikriausiai nėra daugiau tokios pilies, apie kurią būtų prikurta tiek visokiausių legendų.
Vaikai jau iš nekantrumo trina rankomis Jiems jau vien pavadinimas atrodė wau Įsivaizdavo jie pilį juodą, baisią, žodžiu kaip ir priklauso pagal pavadinimą
Pusvalandukas kelio ir mes jau pilies papėdėje.Kol įsijungiu fotoaparatą pilies vaizda pavyksta pagauti tik tokį.


Pilis dirba antradienį - sekmadienį nuo 9 iki 18 val. Pirmadienį nuo 12 iki 18 val. Bilieto kaina suaugusiems 25 Lei atba 6 Eur, vaikams 5 Lei arba 1,2 Eur.

Perkame bilietus ir keliaujame į vidų.

Sodas gražiai išpuoselėtas ir sutvarkytas.


Pilyje eksponuojami baldai ir meno kūrinių kolekcija, kuriuos surinko Rumunijos karalienė Marija. Keliaujam į vidų pasižvalgyti po pilies kambarius.







Papildyta:
Vaizdas pro langelį.


Gražus vidinis kiemelis.


Iš balkonėlio atsiveria graži panorama.




Vaikai nors taip pasimatuoja karūną.




Vonios kambarys ir jame esantys daiktai.





Papildyta:
Dar keletas vaizdų iš nuostabių balkonėlių.








Kad nors kiek pateisintų šiurpios pilies įvaizdį, pilyje yra įrengtas ir siaubo kambatys, kuriame eksponuojami kankinimo įrankiai. Bet vaikų nusivylimui į tą kambarį įleidžiami tik asmenys nuo 16 metų. O ir bilietą reikia pirkti papildomai. Per pusantros valandos apžiūrėję garsiąją pilį patraukiame link automabilio. Nusileidus patenkame į turgelį.


Pasižvalgę ir nusipirkę suvenyrų važiuojame į Sinaia miestelį, kuriame stovi gražuolė Peleš pilies. Ji laikoma viena gražiausių pilių Europoje. Peleš pilis buvo pirmoji, iš visų pasaulyje esančių pilių, kurią apšvietė elektra.
Pasistatome mašiną ir keliaujame. Pirmas vaizdas kuris mus pasitinka:





Papildyta:
Ši pilis mums pasirodė kur kas gražesnė nei prieš tai lankyta Drakulos. Bet į vidų nusprendžiame neiti. Tad kviečiu pasigrožėti pilimi iš išorės.




















Aplankę žymias Transilvanijos pilis visų džiaugsmui judame link Rumunijos pajūrio. Pagaliau kvėptelsime nuo intensyvaus važiavimo.
Dalindamiesi įspūdžiais nepastebime kaip pasiekiame tiltą per Dunojų. Susimokame 11 Lėjų ir skubame link Juodosios jūros. Neilgai trukus pasiekiame Constantą. Važiuojam pajūriu ir žiūrinėjam kur čia būtų galima apsistoti. Sezonas dar neprasidėjęs, tad kai kurie viešbučiai dar net nedirba. O tų kurie dirba kainos tikrai nemažos. Taip paskendę paieškose pravažiuojam visus kurortinius miestukus, tokius kaip Neptun, jupiter, Venus. Mane jau ima nervas, kai žiūrėjau nakvynes internetu, kainos buvo normalios. Nekyla ranka mokėti didžiulių pinigų, kai žinau, kad galima rasti tikrai pigiau. Tad nutariame dar pavažiuoti iki 2 Mai miestuko. Ir mums pasisekė Pakelėje pamatome pensioną "Terasa Margot". Apžiūrim. Mums viskas tinka. Pasiliekam. Po vakarienės visi draugiškai su dar keliais pensiono gyventojis pažiūrime futbolo rungtynes. Jau vėlu, metas miegoti.
Ryte, papusryčiavę atsisveikiname su šeimininke. Už nakvynę, vakarienę ir pusryčius paliekame 207 Lei.

Labai smagu ziureti ir skaityti. kada bus tesinys?