Tai, kas džiugina širdį, audrina emocijas ir išlaisvina mintis.
Mūsų svetainė:
http://smknyguklubas.net/
Mūsų foto albumai:
http://public.fotki....itytoju-klubas/
http://public.fotki....tytoju-klubas2/
http://public.fotki....tytoju-klubas3/
http://public.fotki....tytoju-klubas4/
http://public.fotki....tytoju-klubas5/
http://public.fotki....tytoju-klubas6/
http://public.fotki....tytoju-klubas7/
http://public.fotki....tytoju-klubas8/
http://public.fotki....tytoju-klubas9/
Mūsų naujausias foto albumas:
http://s774.photobuc...itytoju-klubas/
Ankstesnė tema:
http://www.supermama...?...0093&st=564
Knyginė akių ganykla:
http://www.pinterest...n-wolstenholme/
QUOTE(tutele @ 2014 02 05, 20:31)
Labai patiko. Gal kada pabandysiu
Kaip smagu, kad tokia gyva tema
Bet toks apibūdinimas tinka vos ne visiems tokios serijos romanams - absoliuti dauguma parašyta pagal "princo ant balto žirgo" scenarijų, ir dar paprastai tas "princas" būna kiek "blogiukas". Sakau kaip šiokia tokia žinovė , nes būdama 15-18 nemažai meilės romanų perskaičiau - ir tiesiog romantiškų istorijų (net ir keletą rožinės ledi Barbara Cartland knygelių, kur bučinys jau yra erotikos viršūnė), ir meilės romanų su erotiniais elementais (tokiais puslapiais su bendraamžėmis dar pasidalindavome ). O vėliau "subrendau" - 19 jau skaičiau Richard Bach ir Paulo Coelho (kaip įdomu pavartyti senus knygų sąrašus)
Aš įsivaizduoju, kad "atspalviai" populiarūs dėl sado-mazo (nors kiek ten to yra, nežinau, nesiruošiu visos trilogijos vien dėl to perskaityti) ir dėl to, kad dabar nemažai skaitoma el. formatu. Juk kai žmogus turi skaityklę, nepamatysi viršelio ir nežinosi, ką skaito - ar "Ulisą" , ar "atspalvius". Man čia iš tokių "guilty pleasures" serijos atrodė.
Todėl labai stebina, kad Lietuvoje ne tik neatrodo gėda ar slėptina prisipažinti, kad skaitei tokią knygą ir ji patiko, bet dar ir rekomenduoti romaną su daugybe pornografinių scenų kitoms, ypač kai tai daro kolegė darbe. Atsimenu, kad man pirmąjį romaną su erotikos scenomis 15 gimtadienio proga padovanojo teta. Kai jį perskaičiau, galvojau, kaip reikės tetai į akis pažiūrėti, ar ji žino, kokią knygą man padovanojo O čia - net ir žinoma šokėja (jei gerai pamenu) "Žmonėse" knygų rubrikoje (yra ten tokia nedidukė ) išsamiai aiškina, kaip ji "atspalvius" skaitė, kuri trilogijos dalis labiausiai patiko.
būtinai
Nesnobiškai prisipažinsiu, kad kokią pusę pirmos knygos visgi perskaičiau. Iš neturėjimo ką veikti kursuojant tarp Kauno ir Vilniaus - kai važiuoji vakare, tamsu, šviečia tik telefono ekranas, o internete naršyti jau pabodę, juolab trūkinėjant ryšiui. Visgi neradau nieko tokio, dėl ko tą kūrinį galėčiau pavadinti kuo nors daugiau nei pornografiniu romanu. Sekso scenos per kelis puslapius tęsiasi, visos pozos išsamiai paaiškintos. Na tikras vadovėlis. Tai gal šviečiamąją funkciją ši knyga visgi turi? Ir dar tai daro socialiai atsakingai - propaguojamas saugus seksas, detaliai paaiškinama, kaip užmauti prezervatyvą O visas kitas tekstas skirtas tik užpildyti puslapiams tarp tų scenų Gal kai jau tos pikantiškesnės scenos prasideda, yra kitaip, bet man užteks ir to maždaug 1/6 trilogijos, abejoju, ar kada prisiversiu nors pirmą knygą pabaigti. Gaila laiko.
Aš ir be diskusijos esu snobiškai nusprendusi jos neskaityti.
Apskritai man argumentas: "kaip tu gali turėti išankstinę nuomonę, jei nebandei skaityti" neveikia, nes analogiškų argumentų galima prigalvoti daugelyje sričių, ne tik susijusių su literatūra.
viename satyriniame laikraštyje (anglų k.) buvo patarimas rimtosios literatūros gerbėjams įsigyti kaip tik "atspalvių" ar kokios panašios knygos aplanką, kuriuo galėtų apsilenkti savo mylimą, pvz., XVIa. poezijos antologiją ir taip neišsiskirti iš minios
oi, o aš savo noru (su mintim "jei kada nors skaitysiu Ulisą") perskaičiau Homero "Odisėją". Ir patiko.
Ir dar esu nusipirkusi Apolonijaus Rodiečio "Argonautiką", tik kol kas dar neskaičiau. Bet man smalsu perskaityti epą, įkvėpusį Harry Harrison - vieną mano mėgstamų paauglystės mokslinės fantastikos popso rašytojų - parašyti ištisą seriją knygų ("Mirties planeta").
taikliai
QUOTE(madrugada @ 2014 02 05, 15:14)
aš nemanau, kad ji būtent jaunimo knyga. Moteriškių įvairaus amžiaus kažkur skaičiau gerą analizę, dėl ko ji populiari, su kuo matyt tenka ir sutikti - princo ant balto žirgo istorija, kuris įsimyli neturtingą, bet protingą studentę
Bet toks apibūdinimas tinka vos ne visiems tokios serijos romanams - absoliuti dauguma parašyta pagal "princo ant balto žirgo" scenarijų, ir dar paprastai tas "princas" būna kiek "blogiukas". Sakau kaip šiokia tokia žinovė , nes būdama 15-18 nemažai meilės romanų perskaičiau - ir tiesiog romantiškų istorijų (net ir keletą rožinės ledi Barbara Cartland knygelių, kur bučinys jau yra erotikos viršūnė), ir meilės romanų su erotiniais elementais (tokiais puslapiais su bendraamžėmis dar pasidalindavome ). O vėliau "subrendau" - 19 jau skaičiau Richard Bach ir Paulo Coelho (kaip įdomu pavartyti senus knygų sąrašus)
Aš įsivaizduoju, kad "atspalviai" populiarūs dėl sado-mazo (nors kiek ten to yra, nežinau, nesiruošiu visos trilogijos vien dėl to perskaityti) ir dėl to, kad dabar nemažai skaitoma el. formatu. Juk kai žmogus turi skaityklę, nepamatysi viršelio ir nežinosi, ką skaito - ar "Ulisą" , ar "atspalvius". Man čia iš tokių "guilty pleasures" serijos atrodė.
Todėl labai stebina, kad Lietuvoje ne tik neatrodo gėda ar slėptina prisipažinti, kad skaitei tokią knygą ir ji patiko, bet dar ir rekomenduoti romaną su daugybe pornografinių scenų kitoms, ypač kai tai daro kolegė darbe. Atsimenu, kad man pirmąjį romaną su erotikos scenomis 15 gimtadienio proga padovanojo teta. Kai jį perskaičiau, galvojau, kaip reikės tetai į akis pažiūrėti, ar ji žino, kokią knygą man padovanojo O čia - net ir žinoma šokėja (jei gerai pamenu) "Žmonėse" knygų rubrikoje (yra ten tokia nedidukė ) išsamiai aiškina, kaip ji "atspalvius" skaitė, kuri trilogijos dalis labiausiai patiko.
QUOTE(giluze @ 2014 02 05, 15:24)
Helianta, kitų metų ataskaitoje turbūt parašysi, kad mes aptarinėjom atspalvius jų net neskaičiusios.
būtinai
Nesnobiškai prisipažinsiu, kad kokią pusę pirmos knygos visgi perskaičiau. Iš neturėjimo ką veikti kursuojant tarp Kauno ir Vilniaus - kai važiuoji vakare, tamsu, šviečia tik telefono ekranas, o internete naršyti jau pabodę, juolab trūkinėjant ryšiui. Visgi neradau nieko tokio, dėl ko tą kūrinį galėčiau pavadinti kuo nors daugiau nei pornografiniu romanu. Sekso scenos per kelis puslapius tęsiasi, visos pozos išsamiai paaiškintos. Na tikras vadovėlis. Tai gal šviečiamąją funkciją ši knyga visgi turi? Ir dar tai daro socialiai atsakingai - propaguojamas saugus seksas, detaliai paaiškinama, kaip užmauti prezervatyvą O visas kitas tekstas skirtas tik užpildyti puslapiams tarp tų scenų Gal kai jau tos pikantiškesnės scenos prasideda, yra kitaip, bet man užteks ir to maždaug 1/6 trilogijos, abejoju, ar kada prisiversiu nors pirmą knygą pabaigti. Gaila laiko.
QUOTE(madrugada @ 2014 02 05, 15:46)
dėl Picoult - aš dėl buvusios diskusijos taip ir nesiėmiau jos skaityt
Aš ir be diskusijos esu snobiškai nusprendusi jos neskaityti.
Apskritai man argumentas: "kaip tu gali turėti išankstinę nuomonę, jei nebandei skaityti" neveikia, nes analogiškų argumentų galima prigalvoti daugelyje sričių, ne tik susijusių su literatūra.
QUOTE(Aimma @ 2014 02 05, 18:24)
Mano snobizmas - viešumoje skaitomą kvailą knygą apsilenkiu odiniu viršeliu
viename satyriniame laikraštyje (anglų k.) buvo patarimas rimtosios literatūros gerbėjams įsigyti kaip tik "atspalvių" ar kokios panašios knygos aplanką, kuriuo galėtų apsilenkti savo mylimą, pvz., XVIa. poezijos antologiją ir taip neišsiskirti iš minios
QUOTE(adija5 @ 2014 02 05, 21:52)
Man asmeniškai snobizmo viršūnė yra antikinė graikų ir romėnų literatūra.Gal dar tą Ulisą kažkaip nugalėčiau,bet prieš Homero,Horacijaus ar Vergilijaus hegzametrus aš keliu rankas
oi, o aš savo noru (su mintim "jei kada nors skaitysiu Ulisą") perskaičiau Homero "Odisėją". Ir patiko.
Ir dar esu nusipirkusi Apolonijaus Rodiečio "Argonautiką", tik kol kas dar neskaičiau. Bet man smalsu perskaityti epą, įkvėpusį Harry Harrison - vieną mano mėgstamų paauglystės mokslinės fantastikos popso rašytojų - parašyti ištisą seriją knygų ("Mirties planeta").
QUOTE(Savūnė @ 2014 02 05, 23:15)
Perfrazuodama vienos feministės posakį, kad feminizmų yra tiek, kiek feminisčių, skelbiu, kad snobizmų yra tiek, kiek ir snobų
taikliai
QUOTE(Forget @ 2014 02 05, 23:38)
Su detektyvais aš irgi atsikandus, noriu gero. Man visi nelogiški atrodo. Atrodo lyg nieko nieko, ir bac viena bobelė 3 policininkus sutvarko ar pan.
Yra ir toks detektyvo tipas (Joanna Chmielewska?) man tiktų ir jis, nebūtinai realistinis siužetas (pateiksiu kito žanro pavyzdį Bridžit Džouns, kuri realizmu nė nekvepia, bet puikiai skaitos). Bet iš esmės mes tą intenciją, gal pažadą nuvokiam daugiausia iš stilistikos, ir tikrai, kai tikiesi loginės mįslės, o gauni kažką, kas liudija autoriaus negebėjimą suregzt intrigą ir atomazgą, na tai aišku, kad nusivili. Man Slaughter Širdies randai išvis ne detektyvas, o nesusipratimas.
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 23:44)
Atsimenu, kad man pirmąjį romaną su erotikos scenomis 15 gimtadienio proga padovanojo teta. Kai jį perskaičiau, galvojau, kaip reikės tetai į akis pažiūrėti, ar ji žino, kokią knygą man padovanojo
Aš 15-ojo gimtadienio proga suolo draugei padovanojau Françoise Sagan Sveikas, liūdesy. Truputis saulės šaltam vandeny. Kitą dieną draugė man pasiguodė, kad mama pavartė knygą ir iš jos atėmė nepadori. Atiduos, sakė, kai sueis 18.
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 23:44)
viename satyriniame laikraštyje (anglų k.) buvo patarimas rimtosios literatūros gerbėjams įsigyti kaip tik "atspalvių" ar kokios panašios knygos aplanką, kuriuo galėtų apsilenkti savo mylimą, pvz., XVIa. poezijos antologiją ir taip neišsiskirti iš minios
Sunkūs laikai snobams
Sveikos gyvos nuotaikingoje knygomanių temoje
Aš atradau tikrai ne blogesnį autorių nei Murakami - Peleviną. Pradėjau skaityti jo "Ananasinis vanduo puikiajai damai". Žinoma, skaityti kiek saunkiau, rašymas intelektualesnis, kontekstai ir t.t., na bet tikrai puikiai valdo plunksną.
o kaip jums jis, snobės ir ne?
Aš atradau tikrai ne blogesnį autorių nei Murakami - Peleviną. Pradėjau skaityti jo "Ananasinis vanduo puikiajai damai". Žinoma, skaityti kiek saunkiau, rašymas intelektualesnis, kontekstai ir t.t., na bet tikrai puikiai valdo plunksną.
o kaip jums jis, snobės ir ne?
Na va, gyvas malonumas tokia temą skaityti Bet, jei gerai prisimenu, "snobu" tema vis išlenda kas kažkiek laiko... Pabandom pasiaiškinti, ir išsiskirstom kiekviena su savo nuomone iki kito karto
Tik nesakyk, kad kokiam Notting hill'e gyveni Man tokie vaizdeliai pakerta kojas... Iškart užsinorių į Angliją, Į Londoną, noriu žiūrėt "Notting Hill'a"
QUOTE(Forget @ 2014 02 05, 17:11)
Beje, gyvenu naujame rajone ir ten yra ideali vieta mūsų susitikimams, literatūros kavinė
http://www.flickr.co...don/4481258605/
http://www.flickr.co...don/4481258605/
Tik nesakyk, kad kokiam Notting hill'e gyveni Man tokie vaizdeliai pakerta kojas... Iškart užsinorių į Angliją, Į Londoną, noriu žiūrėt "Notting Hill'a"
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 23:44)
Bet toks apibūdinimas tinka vos ne visiems tokios serijos romanams - absoliuti dauguma parašyta pagal "princo ant balto žirgo" scenarijų, ir dar paprastai tas "princas" būna kiek "blogiukas". Sakau kaip šiokia tokia žinovė , nes būdama 15-18 nemažai meilės romanų perskaičiau - ir tiesiog romantiškų istorijų (net ir keletą rožinės ledi Barbara Cartland knygelių, kur bučinys jau yra erotikos viršūnė), ir meilės romanų su erotiniais elementais (tokiais puslapiais su bendraamžėmis dar pasidalindavome ). O vėliau "subrendau" - 19 jau skaičiau Richard Bach ir Paulo Coelho (kaip įdomu pavartyti senus knygų sąrašus)
Lygiai tas pats ir man buvo - ir meilės romanai su žagsinčiomis Cartland veikėjomis (ji labai daugtaškius mėgo tiesioginėje kalboje, tai juokaudavom su drauge, kad veikėjai gal žagsi kalbėdami ), ir Coelho "Alchemikas" (dar vieną bandžiau, bet netiko man, o Bacho tik planavau skaityti, bet spėjau išaugti), dar ir Doncova vienu metu ėjo kaip gera rašytoja
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 23:44)
Atsimenu, kad man pirmąjį romaną su erotikos scenomis 15 gimtadienio proga padovanojo teta. Kai jį perskaičiau, galvojau, kaip reikės tetai į akis pažiūrėti, ar ji žino, kokią knygą man padovanojo
Ir kaip - žinojo?
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 23:44)
Apskritai man argumentas: "kaip tu gali turėti išankstinę nuomonę, jei nebandei skaityti" neveikia, nes analogiškų argumentų galima prigalvoti daugelyje sričių, ne tik susijusių su literatūra.
Skaičiau dvi Picoult knygas. Bandžiau ir trečią, bet nusprendžiau laiko nešvaistyti. Nepatinka man, kai rašytojai pradeda už jautrumo virvučių tampyti.
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 23:44)
viename satyriniame laikraštyje (anglų k.) buvo patarimas rimtosios literatūros gerbėjams įsigyti kaip tik "atspalvių" ar kokios panašios knygos aplanką, kuriuo galėtų apsilenkti savo mylimą, pvz., XVIa. poezijos antologiją ir taip neišsiskirti iš minios
QUOTE(Savūnė @ 2014 02 05, 23:54)
Bet iš esmės mes tą intenciją, gal pažadą nuvokiam daugiausia iš stilistikos, ir tikrai, kai tikiesi loginės mįslės, o gauni kažką, kas liudija autoriaus negebėjimą suregzt intrigą ir atomazgą, na tai aišku, kad nusivili. Man Slaughter Širdies randai išvis ne detektyvas, o nesusipratimas.
Tai kad paskutiniu metu net ne detektyvai, o trileriai leidžiami, gal todėl sunkiau rasti gerą - kai kuriuose turbūt svarbiausia kuo daugiau kraujo, o siužetas, intriga geriausiu atveju antram plane. Ta pati Slaughter - jeigu išmesi visą smurtą ne kažin kas liks. Tikrai ne geriausias tokių knygų pavyzdys. Nebent kam tokio stiliaus knygų reikia. O gero trilerio ar detektyvo ir aš norėčiau.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2014 02 06, 08:34)
Aš atradau tikrai ne blogesnį autorių nei Murakami - Peleviną. Pradėjau skaityti jo "Ananasinis vanduo puikiajai damai". Žinoma, skaityti kiek saunkiau, rašymas intelektualesnis, kontekstai ir t.t., na bet tikrai puikiai valdo plunksną.
o kaip jums jis, snobės ir ne?
o kaip jums jis, snobės ir ne?
Neskaičiau jo dar, bet vis planuoju planuoju
QUOTE(Helianta @ 2014 02 05, 22:44)
Todėl labai stebina, kad Lietuvoje ne tik neatrodo gėda ar slėptina prisipažinti, kad skaitei tokią knygą ir ji patiko, bet dar ir rekomenduoti romaną su daugybe pornografinių scenų kitoms, ypač kai tai daro kolegė darbe.
galvoju, čia toks cool reikalas gaunas, kad va, išdrįsau, aš ne davatka
SM planuojančiose, nėštukių ir kt. temose visam pasauliui apskelbiama, kokiu dažnumu seksas vyksta, o čia tik knygos skaitymas
O Homerą ir Donelaitį skaičiau mokyklos laikais, tik neįveikiau, man rodos.
P.S.Kažkuri minėjo, kad tik lietuvių snobams Donelaitis prieinamas, netiesa, jo "Metai" išversti į anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių, armėnų kalbas
Papildyta:
Su Antikine literatūra teko susiapžinti studijų metais, reikėjo skaityt viską ir vadovėlį buvau "sugraužus", alia beveik nieko neatsimenu, silpna ta mano atmintis
Ariadnės siūlą atsimenu tik, kaip tokį
Papildyta:
http://old.antologija.lt/pdf/6.pdf
Papildyta:
Su Antikine literatūra teko susiapžinti studijų metais, reikėjo skaityt viską ir vadovėlį buvau "sugraužus", alia beveik nieko neatsimenu, silpna ta mano atmintis
Ariadnės siūlą atsimenu tik, kaip tokį
Papildyta:
http://old.antologija.lt/pdf/6.pdf
QUOTE(Savūnė @ 2014 02 06, 00:54)
kai tikiesi loginės mįslės, o gauni kažką, kas liudija autoriaus negebėjimą suregzt intrigą ir atomazgą, na tai aišku, kad nusivili.
Su Nesbo tikrai nenusivilsi. Paskutinę skaičiau "Sniego senį" ir tai buvo pirmoji, kur neapsirikau, bandydama atspėti žudiką. Bet per visą romaną nervinausi, ar autorius manęs neapgaus, tai dėl visa ko išsirinkau du kandidatus. O pats Hūlė irgi įdomus tipas, jei negąsdina, kad buvęs alkoholikas.
Nevažiuokit ant "Uliso", visai normaliai jis skaitosi. Tik nesigirsiu, kad labai patiko. Svarbiausia, mano smalsumas buvo patenkintas. Yra daug nūdnesnių knygų.