Parašiusi, kad mums pasisekė Stambule, sulaukiu daug až su klausimais, manau, vis kartoti asmeniškai visoms tą patį netikslinga, nusprendžiau sukurti naują temą, surašysiu savo patirtį, galbūt prisijungs ir kitos (kiek žinau, iki šiol Stambule buvo 5 ar 6 forumietės), galėsite klausti, ko tik norite, pasistengsiu atsakyti. Manau, taip bus patogiau.
Pirmiausia sukeliu nuorodas:
http://tupbebek-genetik.com - klinikos tinklapis
Koordinatorė Kubra Burnaz, į kurią turi kreiptis užsienio anglakalbės pacientės, su ja derinamas pirmasis vizitas ir visa kita: kubra.burnaz@memorial.com.tr
Butą nuomavomės per čia, tikrai geros kainos: http://www.cozyistanbul.com/
Mes už 22 paras sumokėjome 600 EUR.
Viešbučiuose naktis kainuoja apie 50-60 EUR, radus su akcija. Pirmai konsultacijai patogu būtų per booking.com rezervuotis "Bigbox" viešbutį, jis yra visai šalia ligoninės, prieš tai galima paprašyti Kubros, ji ten gali suderinti nuolaidą (nežinau, kokią, mes per vėlai apie tai sužinojome).
Dabar papasakosiu savo istoriją.
Darėme tris IVF "Embrions", turėdavau daug kiaušiąląsčių, būdavo lengva hiperstimuliacija. Pirmą parą turėdavom 13, 8 embrionus, telikdavo tik du, kiti nustodavo vystytis. Treijsas vieną kartą sakė, kad jei trečią dieną nustoja vystytis, kalta sperma, kitą kartą- kad gal bloga gleivinė ir t. t. Pasidariau LP+histero, padarė abraziją, gleivinė kaip ir gera tada, bet vis tiek vėl nepavyko. Dar pati sugalvojau pasidaryti AFS tyrimus, visi rodikliai buvo užkilę iki kosmoso. Pastebėjom, kad spermogramoje labai kliūna morfologija. Pavasarį gerų spermiukų tebuvo 3 proc. Rygoj mums neturėjo ką pasiūlyti, siūlė pasiduoti, nebedaryti nieko. Mes abu nuo žiemos lankėme akupunktūrą, kuri tikrai padėjo, + vyrui pavasarį užsakiau iš JAV dideles dozes antioksidantų (iki tol man negirdėtų, apie juos sužinojau spermos kokybės temoje). Ir seniau jau gėrė, bet dabar varėm po tikrai daug, aš dar gėriau inositolį, papildus ir vitaminus, jis dar gėrė Kasolin (bebrų sruogliai kapsulėse). Po kelių mėnesių pasimatė rezultatas: gerų jau buvo 7 proc. Dar nuvažiavom į Varšuvą, į kliniką, kur daro spermos DNR fragmentacijos tyrimus. Sužinojau, kad jei labai didelė fragmentacija, neverta net daryti IVF, bet rezultatai mus nudžiugino: tebuvo 12 proc (norma iki 15). Atsidaro viltis, tik supratome, kad mums reikia IMSI, reikia labai gerai atrinkti spermiukus. KĄ gi, IMSi daro ir LT..bet aš turiu labai prastos patirties su LT klinikomis ir visiškai nebepasitikiu..Nusprendėm bandyt rugpjūtį VK, bet mano akupunktūristas pasakė, kad rugpjūtį per anksti, dar gleivinė nepasiruošusi..Tikėjau juo, nes tiesiog matėsi daug kur, kad jis teisingai diagnozuoja ir padeda, išsisprendė kelios kitos problemos (nesusijusios su vaisingumu). Na , taip ir laukėm, negalėjau apsispręsti..gal važiuot į Lenkiją, bet irgi netraukė..taip man guodžiantis forume, su manim susisiekė RositaK ir papasakojo apie Stambulo kliniką. Matyt, mums tik to ir tereikėjo. Pakalbėjau su ja, grįžo vyras, pasėdėjom, pakalbėjom pusvalandį ir tą patį vakarą jau žiūrinėjome bilietų kainas. Tiesiog labai reikėjo rasti autoritetų, pasitikėti medikais, kad nereikėtų tikrinti, ką pasakė, ginčytis, kad aš geriau žinau..norėjau specialistų..pas juos labai gera andrologijos laboratorija, aišku, daro IMSI.. na ir ką, parašiau Kubrai ir rugpjūčio 25 jau skridom į Stambulą. Skridom su pigiais skrydžiais, iš Varšuvos per Budapeštą,. tiesiog norėjome sutaupyti bilietams ir už tuos pinigus paturistauti. Nuostabiai praleidom vieną parą Budapešte, tada kitą jau skridom į Stambulą. Visko buvo, vėlavom, nes buvo baisūs kamščiai iš oro uosto, labai didelis miestas, visur dideli masteliai, sunku susigaudyti (ypač man, vyras gelbėjo), atlėkėm į kliniką, pypsinant mašinoms
(aš tokia lietuviška blondinė 
, +35, taigi nelabai apsirengusi, dėl ko pasigailėjau - dėmesio perteklius 
), žodžiu, nuvarėm šlapi ir kiek vėluojantys, konsultacija truko 3 val., dalyvavo gal 4 gydytojai. Jie taip dirba: dalyvauja visa komanda, pagrindinė ten yra tokia profesorė Semra Kahraman, ji sudaro planą, o kitą darbą jau atlieka kiti gydytojai. taigi pirmiausia vienas gydytojas surašė visą mūsų anamnezę, sužiūrėjo visus tyrimus (atsivežėm viską, ką turėjom, aišku, teko aiškinti, daug ką išversti jiems, perpasakoti, nes mūsų tyrimai -latvių , lietuvių, rusų , lenkų kalbomis), na, man tai nebuvo sudėtinga - profesija tokia, bet kam su kalbom sunkiau, galima namuose išsiversti. Tada man padarė echo, atėjo profesorė, pasikalbėjom, jie sako: reikia gimdos nuotraukos. Rytoj ryte, bet, sako, važiuokite kitur, pas mus brangu. nustebino..Davė adresą, kažkokia radiologijos klinika, pas juos yra žmogus, dirbantis grynai su pacientais, tokia kaip organizatorė, Kubra nuvedė pas ją, ji paklausė mūsų viešbučio adreso, paskambino į taksi firmą, sutarė, kad rytoj 8 ryto mus paima ir nuveža į tą kliniką, paskambino į kliniką, suderino nuolaidą, surašė ant lapuko, ką padaryti ir tada jau liepė sugrįžt pas juos. gerai, kad kelionę buvom suplanavę dar viena diena vėliau. Na ką, vakare apžiūrinėjom Stambulą, o ryte- į GN..buvau prisiskaičius, kad tai baisiai skausminga procedūra, o mano skausmo slenkstis ir taip labai žemas, man visada viską skauda, galvoju, šakės bus..Nuvažiuojam.. niekas nekalba angliškai
, šiaip ten visur taip: kalba aukščiausi vadovai, gydytojai, bet pagalbinis personalas- gestais. na ką, paklausiau, kur tualetas, man sako "no toilet", pasirodo, reikia pilnos pūslės, o aš galvoju, gal pas juos nėra tualeto, nu žodžiu..perrengė, nuvedė (viskas gestais), atsiguliau, jau laukiu, kada viskas prasidės, užstūmė tą aparatą, galvoju, dar derina, nes aš nieko nejaučiu. O man sako daktariukas: "finished" 
NIEKO nejaučiau... tokia laiminga buvau, pasiėmėm nuotraukytes ir ėjom kavos gerti tada į kliniką. pažiūrėjo,bet buvo šeštadienis, profesorės nebuvo, sakė, parašys e-mailu, koks planas, ar reikės laparoskopijos, ar ne. tiesa, ten darė tik du tyrimus, AMH ir kariotipo, atsakymus irgi atsiuntė vėliau. Sudarė man planą: ilgas protokolas, iš karto nusipirkom vaistus (ne diferelinas, kitoks, leidžiamas kasdien). Beje, vaistininkas ateina tiesiai į kliniką su kortelių skaitytuvu..
na ką, parašė, kad pagal GN mano, kad gali būti bėda kiaušintakiuose, gal hidrosalpsingsas, be to, gali būti sąaugų po CP, todėl reikia LP. Pirmiausia, aišku, pagalvoji apie pinigus... LP kaina - 4500 Lt. Užrašė rugsėjo 27 d.AMH , pasirodo, labai didelis - 11. Kariotipas ok.
Na ką, nuskridom į LP. Faina kelionė, ten buvo nuostabus oras, pas mus jau šalta. Bet operacija buvo tikrai sunki. Vienu momentu suėmė panika, kai vežė į operacinę, aplinkui angliškai nekalbantys turkai, paguldo, pririša, liepia nusiimti vestuvinį žiedą, o aš jo nenuėmus jau 16 metų, sąnarys išsiplėtęs.. ką jūs manot, turkas pamuilavo kažkuo, paėmė tokią popieriaus juostelę ir meistriškai nutraukė, bet kaip skaudėjo, sąnarys užmėlynavo. Kažkodėl apsiverkiau, matyt, įtampa darė savo. atsibudau dar opreacinėje, viską labai skaudėjo, kažkokia kvaila įtampa..atvežė į palatą, bliaunu, vyras išsigando...Labai stipriai skaudėjo ir vėl, kaip ir per mano pačią pirmąją LP, pažeidė trišakį nervą (kai pūtė dujas, žinau, kad tai normalu), taip skaudėjo pečius ir rankas, nei gulėt, nei judėt, nei sėdėt.. Ir niekas neateina pas mus ilgiausiai, tik valgyt atnešė (beje, juokingai: atneša valgyt, sriuba, toks kaip kebabas su kopūstais, galvoju, oho , nedietiška, pasidalinam su vyru. tada po kelių valandų atveža tokią beskonę sriubą, suprantu, kad čia MAN, o aną kartą surijau vyro pietus
, pasirodo, jie maitina ir vyrus )prašom seselės injekcijų nuo skausmo, nesupranta.. šiaip ne taip, išaiškinam, nepadeda..profesorė atėjo tik 18 val, mat norėjo man leist pamiegoti (o aš po narkozės nemiegu niekada). Žodžiu, verdiktas buvo toks: su kiaušintakiais viskas ok, GN matėsi ataugos, kurios yra ant kiaušintakio viršaus ir netrukdo, uždegimo nėra. Išvalė kelis endo židinukus ir sąaugas. Žodžiu, trečia LP mano gyvenime, antra per metus ir vėl nieko blogo ai, nu bet dzin, galvoju, gal vis tiek ką nors pravalė. Norėjom daryt IVF spalį, kalbu su Semra, ji sako, sunku bus ciklą pataikyti, juk trumpas protokolas. Sakau, kaip trumpas??? Gi sakėt, ilgas, net vaistus įsigijau! Sako, su tokiu AMH jokių ilgų, vaistus priimsim atgal. Aš šoke, nes mano pats pirmas IVF su trumpu protokolu buvo tragiškas, du foliai iššoko į priekį ir po ovitrelio vietoj punkcijos man buvo viskas atšaukta ir padaryta IUI.. Aš jai vis kartoju tai, o ji žiūri į mane kaip į neklusnų vaiką ir sako: na, juk paskui du kartus su ilgu jums irgi nepavyko , tiesa? tai kodėl jo taip norit? Net ir su dviem, net ir su vienu foliu mes neatšaukiame, nes kartais du foliai yra geriau negu virš 10, nes tada geresnė kokybė. sako, tau būdavo hiper, kuri yra labai blogas dakykas, blogėja kiaušiąląsčių , endometriumo kokybė. Žodžiu, sako, mėnesiui kontraceptikai, tada atvažiuoji. Išeina lapkritis.Tą dieną viską labai skaudėjo, sunku buvo miegoti, bet nepaisant to, kitą dieną turistavom (aš skausme, susiėmus už skaudančio pilvo, kraujuojanti), bet nuostabus oras, viskas labai fainai, perėjom per visą centrą, nuostabi diena buvo), na ir ką, kontraceptikai, beje, dar visi papildai, akupunktūra, dar iš BY gavau aktovegino -toks preparatas, gerinantis kraujo patekimą į ląstelę ir t. t., manau, tikrai geras dalykas), užsisakėm butą, bilietus, viską susiderinom, dar gavau šoką, nes mmm pradėjo tepti dar neišgėrus paskutinės tabletės
, galvojau, bus šakės, pavėluosim, bet ta diena nesiskaitė, kitą irgi normaliai dar nekraujavau, viską spėjom, bet va dėl tokių dalykų tai streso sočiai.Stimuliavo paprasčiausiai; 150 gonalio, bet žiūrėjo kasdien, tik pirmas 2 dienas ne, o paskui kasdien ima E2, daro echo ir pagal tai skiria sekančią dozę, parašo sms. Ai, dar man skyrė Metformino, nes, nors PKS neturiu, kiaušidėse daug folių, yra polinkis į policistiškumą. Gėriau nuo LP, mėnesį vėmiau nuo jo, kas smagu- svoris pakrito
tai va, metforminas, folio r. (5 mg) ir gonalis. Na, visi inositoliai ir t. t. savo keliu, jiems nieko nesakiau. Darėm VISKĄ, valgėm braziliškus riešutus, granatus, gėrėm papildus, žodžiu.. Esmė, manau, kad jie visą laiką stebi. Dirba visa komanda, Kubrai galima rašyti bet kada ir dėl bet ko. Man jau 4 stimuliacijos dieną paskyrė Cetrodite. Vėl do foliai lyderiavo, bet aš šį kartą jau taip nestresavau. gerai daryt IVF ne namie. Atostogavom, vaikščiojom, saulutė, lapkritį dieną su megztiniais (paskui kiek atšalo), labai gerai leidom laiką ir nestresavom, vakare valgėm granatus, jogurtą su riešutais ir žiūrėjom filmus..ir viskas buvo gerai, užauginau 9 folius, iš jų 6 subrendusius. Labai greitai, tarp kitko, punkcija vyko 11 stimuliacijos dieną. Paskui kasdien gaudavom sms, kaip sekasi. Apvaisino visus 6, trečią dieną tebeturėjom 6, einam toliau... oi, kaip drebėdavo širdis, gaudavom sms ir laimingi vaikščiodavom toliau
įsimylėjau tą mūsų laiką Stambule, kaip medaus mėnuo..ką gi, visi 6 išgyveno iki blastukių, įsodinimas.. sunku buvo, kelis kartus pūslę nupylinėjau, ilgai laukėm, ten konvejeris, labai daug žmonių, daug operacinių, gauni palatą, kaip ligoninėje, visus drabužius,nieko nereikia savo turėti, visas suguldo, tada jau ateina medikai, bet kai ateina, tas kelias minutes jie visi TAVO, neatrodo, kad mažai dėmesio, kad blaškosi..šimtą kartų sutikrina pavardę, kodus ir t. t., per įsodinimą jų buvo gal 8.. keliese stebi, viena man už rankos laikė..dar kalbėjom prieš tai su embriologu, bet aš buvau žiauriai pilna pūsle, tai pamiršau paklausti, ko norėjau Žodžiu, jis sakė taip: mano kiaušialąstė viena ideali, kitos šiek tiek granuliuotos, bet nieko labai blogo. Vyro spermos kiekio užteko, iš viso buvo lyg 38 milijonai, bet nerado 6 idealių spermiukų, kelis rado. sako, jūsų problemos nėra tokios, kad tikimybė mažėtų. iš embrioniukų vienas idealus, antras kiek prastesnis, bet irgi geras, tuos du ir sodina. Kiti keturi prastesni, sako, jei iki rytojaus pagerės, šaldysim, jei ne- neverta. Nešaldė..Na ir viskas, po 2 dienų skridom namo, dar po 6 hcg buvo 234
Išleidom apie 16-17 tūkstančių su viskuo: klinika, bilietai, gyvenimas, kavinės, net šopingas
, pats ivf kainuoja 2200 EUR, vaistai - iki 600EUR, bet mums kainavo mažiau. Tiesa, po punkcijos skyrė aspiriną, fraxipariną (dėl afs), 2 crinono (po teigiamo hcg sumažinti iki 1), 4 dienas prednisolono ir 4 dienas antibiotikų. Dar abiems antibiotikų skyrė pačią pirmą stimuliacijos dieną, o po LP dar abiems doksiciklino dozę..imunitetas "mirė", net Stambulo saulytėje vaikščiojau su sloga..vaistus jie mėgsta, reikia pripažinti. Bet gal pasiteisinga.
Metforminą irgi turiu gerti iki 12 savaičių
Prirašiau romaną
ką atsiminsiu- papildysiu, jūs klauskit, ko tik norit, gal dar Rosita papildys. Nors senbuvės, aišku, jau viską žino, išsiklausinėjo Facebook'e, bet gal dar kažkam kažko pritruks.Apibendrinant: džiaugiuosi, kad radom šį kelią, kai turi svajonę, niekas nėra per sunku
, svarbiausia yra tinkamas požiūris, jei žiūrėsit į tai kaip į nuotykį, kaip į kelionę svajonės link - ta kelionė bus nuostabi ir dzin visi darbai, pinigai, rizikos , sveikatos... viskas nublanksta prieš tą svajonę ir rezultatą. bent jau man aišku, nėra viskas paprasta, dėl fraxiparino , matyt, buvo pakraujavimų, taigi jau 2 savaites gulimas režimas, dar prisidirbau su visokiais thybonais ir dabar turiu daug bėdos, bet čia jau kita tema.. vis dar negaliu patikėti, dar gyvenu baimėje, netikrume, kažkaip nesuvokiu, kad mums pavyko, ir netgi dvigubai..bet dvi širdelės plaka..tikiuosi, ir toliau plaks...
