Kroatijos pietūs. Neskubant:)

Šiemet stengsimės sulėtinti gyvenimo tempą, taigi atostogausime lėtai. Keliaujame su vaikais: vaikinukas 3,5 m. ir mergina 8m. Užsirezervavome namą Podgoroje, Kroatijos pietuose Dalmatijoje.
1 diena. 2013 06 06. Baigiu darbą, susikrauname likusius daiktus ir į kelią. Važiuojam per Lenkiją, pravažiuojam per Varšuvos centrą. Netoli Čekijos sienos dalis greitkelio uždaryta, taigi tenka prasukti kelis ratus, kol pagaliau randame tinkamą kelią.
2 diena. 2013 06 07. Paryčiais nusnaudžiame 3 val. Degalinėje, nusiperkame kelių vinjetę ir pirmyn. Kadangi mūsų GPS’as susipyksta su savo protu , pradedame vingiuoti Čekijos kaimeliais.




Gražu.. bet laikas bėga, o mes judame vėžlio greičiu. Pagaliau įvažiuojame į greitkelį link Brno. Įvažiavę į Austriją perkame kelių vinjetę ir iš karto sustabdo policija. Sako, kad greitį viršijome, bet jokių matuoklių nematyti. Patikrina dokumentus. Vienas policininkas eina pasiteirauti ar tikrai LT priklauso EU ir ar jiems nereikia vizos… paskui šypsosi ir palinki gero kelio. Toliau visą Austriją pralekiame su vėjeliu su pora mažų sustojimų kavos ir kojas pramankštinti.



Vaikai vis dar elgiasi nepriekaištingai. Kaip gerai, kad prieš išvažiuojant nusiaubėme padėvėtų žaislų parduotuvę ir radome pusę “Žaislų istorijos” herojų. Pagalvojame, kad Slovėnijoje galime pravažiuoti nemokamais keliais ir dar šį tą pamatyti… Taip ir atsitinka..dėl mūsų išprotėjusios navigacijos. Nors iki jūros likę gal ~300km, važiuojam daug valandų, nes navigacija veda mus per kaimelius.. įsimalame į aukščiausius kalnus.. kalnų keliukus.. Vaizdai tikrai verti dėmesio: kalnai apaugę tankiais miškais, kalnų upės, gražūs kaimeliai. Ramu, žmonių beveik nėra.


Vynuogynai

Alpinistas






Slovėnija mums pasirodė labai graži. Dalis nuotraukų yra kitame fotoaparate, iš kurio dabar išimti nuotraukų negaliu.
Važiuojame važiuojame, o jūra kaip toli taip toli Visiems jau atsibosta tas ilgas važiavimas, degalai kalnais važiuojant pradeda intensyviai mažėti, nors jų turėjo užtekti iki nakvynės vietos ir dar daugiau. Ir pagaliau sutemus įvažiuojame į Kroatiją. Na ką dabar tik reikia kažkur išsikeisti pinigų, užsipilti degalų ir susirasti nakvynę. Gerai, kad degalinėje be problemos išsikeičiame Eur į Kunas ir judame link KRK salos. Nuo kalno atsiveria nuostabus įlankos vaizdas, apšviestas žiburiukais. Važiuojame link Krk miestelio (nors norėjau į Bašką, bet tiek to jau…) ir ieškome kur pamiegoti. Randame kempingą. Namelių jie neturi, tenka statytis tamsoje palapinę. Miegančius vaikus perkeliame iš mašinos į palapinę ir patys lendame miegoti.
3 diena 2013 06 08. Pavyksta nusnausti netgi 5 val, nes vaikai jau keliasi.. jie jau išsimiegoję.. Kempinge visi dar miega, tylu.. Tai greičiau pakuojamės ir išvažiuojam, kol vaikai dar neišbudino visų poilsiautojų.

vaizdas nuo kempingo vartų


Važiuojame apžiūrėti Krk miestelio.

Krantinė su laiveliais, mažas senamiestis. Gražu.













Prie turistų informacijos centro durų vyras randa skorpioną lygtai jau nekvėpuojantis



pilies kiemelyje





Po geros valandžiukės sėdame į mašiną ir važiuojame iš salos. Mums dar 400km iki namo, kuriame žadame apsistoti. Važiuojant tiltu iš salos atsiveria gražūs vaizdai. Bandau fotografuoti važiuojant.


Papildyta:




Nusprendžame judėti pajūriu, juk tik 400km ir visa diena priešaky. Žinome, kad pajūrio kelias lepina puikiais vaizdais. Kelias vis vingiuoja ir vingiuoja.







Pravažiuojam Senj


Pakeliui sustojame pavalgyti, ty prigriebiame pica išsinešimui. Kartais sustojame kelioms minutėms pasigėrėti kalnais ir jūra.

Sustojame maudytis prie miestelio iš S (nepamenu pavadinimo). Iš jo plaukia keltas į Rab.



Judame toliau

[/URL]

Po pietų suprantame, kad ne kažin ką ir tenuvažiavome.. taigi, ties Zadaru sukame į greitkelį ir beveik iki Makarskos atlekiame per trumpą laiką. Iki 19 val. privalome atvykti į namą.

Jau matosi Biokovo kalnai



Dar lieka gal 20km pajūriu. Ir štai prasideda Makarskos rivjera.



Vaizdai dar gražesni nei šiaurėje, kalnai aukštesni ir pakrantė apaugusi pušimis. Atvykstame į Podgorą, skambinu namo šeimininkui, atvažiuoja. Veda mus į kalną.. vingiuojam vingiuojam… nesitikėjau, kad bus taip aukštai… turbūt Biokovo parko pusiaukelėj. Namas gražus, visi reikalingi dalykai, vaizdai į jūrą ir miestelį apačioje. Tačiau aplinkui yra nemažai apgriuvusių namų, apaugusių krūmais, lygtai nuo kažkada seniai vykusio žemės drebėjimo..

Kokie skanūs vaizdai. Pasiilgau Kroatijos.

Podgoroje nebuvau, buvau tik Makarskoje (su agentūra). Tad labai norisi išvysti tą kaimelį po kalnu.

Lauksim tolimesnio pasakojimo.
Papildyta:


Gal vis dar karo palikimas?

Taip, tikrai teisybė. Buvau paskaičiusi namo atsiliepimuose, kad nuo žemės drebėjimo. Tačiau šiandien paklausiau namo šeimininko, tai pasakė, kad nuo II pasaulinio karo. Italai sugriovė 1943m. Vėliau žmonės pasistatė namus kalno apačioje prie jūros, ir lig šiol dauguma turi po griuvėsius kalno viršuje. Kadangi žmonės čia gyveno vargingai, tik dabar pradedami atstatinėti nameliai kalnuose.

Taigi, šiek tiek griuvėsių





ir pats namelis



Gėlynas



Krepšinio aikštelė



Pakeliui į namus

4 diena (sekmadienis). Rytas. Pusryčiaujame. Geriu kavą terasoje, gėriuosi jūra. Atostogos..




Leidžiamės žemyn prie jūros. Vaikai maudosi. Vėliau papietavę namuose važiuojame pasižvalgyti po vakarėjančią Podgorą. Nusigauname iki pačio piečiausio taško. Vaikai dar įsiprašo maudytis, tada jau ramiai galime pasivaikščioti. Žmonių nedaug, oras šiltas.










Papildyta:
Krantinė, laiveliai, žvejai. Smagu.. Restoranėlyje pamatome štai tokį akvariumą su žuvimis. Pora iš jų ganėtinai baisios












Papildyta:
5 diena (pirmadienis) Iš pačio ryto važiuojam ieškoti parduotuvės. Kadangi Podgoroje nepavyko jos rasti, užsukame į sekantį miestelį Tucepi.
Šis miestelis atrodo taip pat mažutis, todėl vykstame dar kelis km į Makarską ir susirandam superkarketą, kur pasipildome maisto atsargas. Grįždami sustojame apžvalgyti šiauriausiai nutolusius nuo Podgoros paplūdymius. Tai nudistams skirtos vietos. Vėjuota, todėl niekas nesimaudo ir žmonių tik pora sutinkame. Vaizdai gražūs: uolos, pušys, žalias vanduo.













Šiandien vėjuota, jūra taškosi purslais.

O kas gi čia per gyvūnas?



6 diena (antradienis) Randame mums patinkantį paplūdymį: balti akmenukai, žalias/mėlynas vanduo ir pušų miškelis. Panorėjus galima pasislėpti pavėsyje. Nuo šiol kasdien jame leidžiame laiką.





Po pietų nusprendžiame apsižvalgyti už 8km (Dubrovniko kryptimi) esančiame miestelyje Igrane. Sustojame eikštelėje ir pamatome užrašą, kad už 200m yra laukinis paplūdymys. Taigi keliaujame link jo. O čia tikrai gražu. Bangos dūžta į krantą, purslai taškosi. Nuostabu. Vaikai krykštauja, kai banga aptaško.

Igrane miestelio panorama




Papildyta:












Dar kiek paeiname keliu aukštyn, jis veda per miškelį, tačiau nusprendžiame grįžti ir apžiūrėti bažnytėlę, kurią matėme atvažiuodami į miestelį.



Papildyta:








Igrane bažnytėlė





Įvažiuoti prie jos buvo galima išsukant iš kelio prieš miestelį

Kadangi bažnytėlė aukščiausiame miestelio taške, kopėme gatvelėmis, siaurais laipteliais. Pakeliui daug tuščių apleistų namų, kaip ir kitur šiose vietovėse.
Apsidairę leidžiamės žemyn, nes dar uostą norim apžiūrėti.

Daržas su vaizdu į jūrą

Kokie mieli širdžiai vaizdai gal dar ir kainas galėtumėte paminėti ir nuorodas kur gyvenote

http://www.homeliday...tm#AnchorPhotos

85 eur/parai 9-10 vietų namas. Mes gyvename 8-iese -2 šeimos.

Taigi, toliau vaikštome po Igrane

7 diena (trečiadienis) Ryte maudomės savo pliažiuky, vėliau nusprendžame prasieiti centrine Podgoros dalimi, kurios dar nematėme. Ji nelabai įdomi – suvenyrų kioskeliai, kelionių agentūros ir kiti panašūs dalykai. Prisėdame restoranėlyje prie jūros, užsisakome mažų keptų žuvyčių ir ant grotelių keptų kalmarų, kuriuos iškepa čia pat šalia.



Dantyse kažkas sutraška valgant kalmarus.. gal suodžiai nuo grotelių...
Sūnus pamojuoja padavėjai, ji atsiunčia jam oro bučinį. Mažasis visas patenkintas, juokiasi.. o padavėja atneša abiems vaikams po pyragėlį. Keliaujame toliau, prieiname žalios moters, klūpančios jūroje ant akmenų, statulėlę.



Dar suvalgome ledų ir namo. Pakeliui pamatome bobutę, sėdinčią terasoje prie savo namelio. Ant stalelio sudėta vietinio alyvuogių aliejaus, bei įvairių namuose darytų gėrimų buteliai. Nusiperkame aliejaus, butelaitį rakijos, bei butelaitį Prošek vyno. Saldus, klampus, stiprus, truputį panašus į mūsų naminius vynus. Dar bobutė duoda paragauti kažkokio gražiai žalio „Sex likerio“. Saldu ir tiek Neperkam
Kainos, sakyčiau, kiek aukštokos.. aliejus 75, vynas ir rakija po 50 kunų

9 diena (penktadienis) Oras geras, vėjelio nėra. Važiuojam prie jūros. Sėdėdama ant kranto staiga pamatau delfiną praneriantį visu grožiu. Įspūdis neblogas. Niekada nesu pamačiusi delfino būdama paplūdymyje. Šaukiu vaikams, kad žiūrėtų. Taigi, sukeliu ir šalia esančius ant kojų.. na bent jau į sėdimą padėtį. Visi stebi delfiną. Vėliau jis nuplaukia tolyn ir jau matosi du pelekai, nardantys kartu.


Nuotraukos kokybė nekokia, nes paimta iš filmuko.

Pasilepinę jūra ir saule važiuojame namo. Po pietų pajudame į Biokovo parką. Nuo mūsų namo 3km į viršų iki pradžios parko ir dar 23 km iki viršūnės.





Pradžia kelio visai nieko, kylam pušų miškeliu.

Kalnuose nuo seno gyveno žmonės.










Papildyta:
Pakeliui pastebime besiganančius mielai margus arklius







Sustojame aikštelėje pasigrožėti





Važiuojame toliau. Paskutinieji kilometrai visai nežavūs. Kelio plotis pakankamas tik vienam automobiliui važiuoti, tačiau kai kuriose vietose yra praplatėjimai, taigi čia galima apsilenkti. Pagaliau užkylame į viršūnę. O čiai baisiai šalta. Nepadedada net vaikams paimti bliuzonai. Tenka paskubomis pasivaikščioti.