Ir vėl berniukas...

"Ar norit žinot ką turėsit?"-pasiteiravo gydytoja, einant 32-jai nėštumo savaitei.
" Jeigu aiškiai matosi- taip, jei ne - geriau nesakykit"- atsakiau. "Berniukas, aiškiau ir būti negali - pažiūrėkit kiaušinėliai... " Daugiau nelabai girdėjau...Išėjau, pamiršus atiduoti šlapimo tyrimą ir užsiregistruoti sekančiam kartui... "Mama, kam mums ta sesė, ir brolis gerai bus, svarbu sveikas būtų" - guodė devynmetis sūnus, pasirodydamas protingesnis už mane. Vyras guodė ir ramino kiek tik galėjo, bet tas vakaras paskendo mano ašarose...hormonai darė savo...Viešpatie, šito vaiko laukiau devynis metus, taip sunkiai nešiojau, ir vėl berniukas...Visi laukė mergaitės- vyras, sūnus, tėvai, uošviai...Atrodo ir to gimdymo stebuklo nebeliko... Likusias savaites graužiau save už tas ašaras, žinojau, kad svarbiausia - vaikelio sveikata, o ne lytis, bet tada atrodė kitaip...
Jis nesusiprato gimti tada, kada jam priklauso - per mūsų vestuvių dešimtmetį, pavėlavo būti dovanėle keturias dienas... "Negi norit, kad vaikas gimtų lapkričio 1-ąją, einam šiandien pagimdysim" . Toliau viskas vyko kaip pagreitintam filme - prakirpo vandenis, suėmė sąrėmiai, vyras garsiai pranešinėjo laiką kas kiek minučių. Akušerė paklausė, ar nenorėčiau vonioj pagulėt. Sutikau, nes buvau girdėjus, kad vanduo sumažina skausmą. Deja...Sąrėmiai tik dar labiau suintensyvėjo, gulėdama vonioj, žiūrėjau į tualetą ir norėjau išlipti pasituštinti, galvojau , kad man klizma blogai organizmą išvalė..O, šventas naivume, juk gimdau antrą vaiką, tai stangos...Gydytoja liepė lipti iš vonios, gult ant stalo, o aš jau nesugebėjau išlipti pati, akušerė tikra to žodžio prasme iškėlė iš vonios ir apvilko marškinius...vyras padėjo užsiropšti ant stalo...liepė kvėpuot, sakė prisimint pamokėles...kokias pamokėles? nelankiau jokių pamokėlių ...stumk...stumk...negaliu...gali...negaliu...gali...GALIU...pamačiau vyro akyse ašaras - kiek prisimenu pirmą kartą gyvenime...verkiau, glaudžiau šlapią kūnelį prie savęs ir atsiprašinėjau už savo elgesį, o tas šiltas riebuilis mažylis godžiai čiulpė mano krūtį... Atleisk, mano ilgai lauktas džiaugsme, mano brangusis sūnau...

O as niekaip negaliu suprasti, koks skirtumas berniukas ar mergaite
Juk tai TAVO vaikas ir maziausiai turetu buti svarbu kokios jis lyties
Svarbiausia kad jis gyvas ir sveikas. Yra daugybe mamu kurios atiduotu viska, kad tik ju vaikelis butu gyvas ir sveikas ir visai nerupetu kokios lyties. Vertinkit tai ka turit
Sekmes ir laimes jusu seimai

Mano sesutei panašiai buvo kai antro laukėsi irgi labai norėjo dukros, bet gimė sūnus ir dar per Lietuvos nepriklausomybės diena, tai dabar visi juokėmės , kad bus patrijotas.
Aukit dideli ir sveiki , Sekmės

aš pati nesupratau kas su manim darosi, matyt kalti nėštumo metu pakitę hormonai. Šito vaikiuko mes tikrai labai laukėm ir atrodė visai nesvarbu kas bus - mergaitė ar berniukas. O dabar net neįsivaizduoju, kad galėtų būti ne berniukas

Soni .As jauciausi panasiai,turiu pirma mergaite.Kai pasake kad ir antra bus mergaite pykau ta diena ant vyro ,nugi galejo padaryti ir berniuka Poto pykau ant saves kokia as motina jei taip galvoju.Bet kai pagimdziau pagalvojau kokia gi as kvaila ,kad taip masciau Dabar tiesiog dziaugiuosi kad turiu toki faina leliuka ir nesvarbu lytis ,svarbiausiai kad sveikas.

Tikrai, svarbiausia sveikas

O dieve, nagi supraskite, kad taip būna ir nevienai aišku jei labai kažko tikiesi ir nesigauna, po to suvoki , kad nesvarbu kokia lytis svarbiausia tas mažuliukas mažuliukas žmogelis
Kai pastojau su trečiu visi sakė čia jūs mergaitę darote nežinau kodėl taip žmonėms atrodo, deja iki nėštumo pabaigos nežinaujau kas, tačiau paskutinį mėnesį tikrai prašiau dievulio, kad tik berniukas ( taip taip berniukas ) nes neįsivaizdavau, kaip tarp bernų šaikos augs mergaitė, galvojau vargšė mergaitė, kokia ji bus užaugusi tarp šitų bernų ir kai gimė berniukas apsidžiaugiau, o dabar pagalvoju gal ant senatvės pabandyti ir mergaitę pasigaminti po kokių 10m. kai bernai bus supratingesni ir gynėjai, augtu sau kaip karalaitė
Taip, kad nieko gėdingo tavo istorijoje, juk nuo to ko tikimės tikrai nemažiau mylime

o aš kaip tik antro vėl noeėčiau berniuko , bet jau kaip bus taip

As irgi norejau, kad gimtu antra mergaite, bet likimas padovanojo berniuka. O koks skirtumas jei jis yra sveikas, nes pirmasis mano tai....
Dziaukis ir didziuokis, kad toki turi

Ačiū visoms

PRADZIA BISKI SOKIRAVO ,SVARBU KAD MAMYTE ATSIPEIKEJO BUKIT SVEIKUCIAI IR GERUCIAI


TURIU DUKRA 16 M,DAR SUNELI TURIU 8 METU ,IR DABAR VIS GALVIJAU KAD GAL BUS MERGYTE ,ECHOSKOPAS 3 SYKIUS PASAKE KAD BERNIUKAS IR ESU BE GALO LAIMINGA ,NES TURESIU SAVO TROKSTAMA IR ILAGAI LAUKTA STEBUKLA!!! IR NESVARBU KAS AR MERGYTE AR BERNIUKAS TAI MANO STEBUKLIUKAS !

Tikrai nieko nenorėjau šokiruoti...Suprantu, mano istorija turi neigiamą atspalvį, bet būtent tai ir norėjau akcentuoti, kokia trumpalaikė dvasinė būsena buvo mane apėmusi. Juk galėjau ir aš papasakoti, kaip mes devynis metus laukėm savo vaikelio, kiek persileidimų, operacijų teko iškentėt, kaip gimdžiau be nuskausminimo ir t.t ir t.t. Ačiū mamytėms, kurios mane palaiko, juk taip ir tikėjausi, kad ne vienai man taip buvo, ir kaip sakė ENIGMA tikrai ne mažiau myliu savo sūnelį.