Sveiki,
tęsiam diskusijas, pradėtas ankstesnėse temose.
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid skaičiuoklė,
3. Informacija apie plokščius pamatus
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvmo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.
QUOTE(Milao @ 2013 02 25, 13:10)
Štai taip aš įsivaizduoju geriausia, ką galima padaryti iš vidaus. Iš tikro visiškai taip nesigaus, nes drėgmė veršis lauk išilgai vidinėmis pertvaromis, iš kaimynų butų. Bet garo barjeras be apšiltinimo - ar tikrai bus gerai jei kaskart drėgmei pakilus iki 50% sienos varvės?
Santykinė drėgmė patalpose žiemą Lietuvoje paprastai būna mažesnė ir siekia 30-40% vėdinant be papildomų oro drėkintuvų.
Pamiršote pasakyti, kad sienos varvės ne tada kai drėgmė pakils virš 50% bet ir lauke bus -20C. Prie -10C ir 50% viskas bus gerai.
Situacija tokia, kad jau viskas paruošta dažymui. Belieka laikinai (dešimtmečiui) užtepti Latexgrunt, nudažyti ir laukti kapitalines renovacijos. Jeigu vėl atsiras pelėsis tada bus galima mąstyti ir apie minimalų apšiltinimą iš vidaus su PIR plokšte turinčia aliuminio plevelę ir ant viršaus prisukti GKP.
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 25, 12:05)
Tai kodėl problemos prasidėjo po langų keitimo? Kur tas stebuklas? Sienos atšąlo įstačius sandarius langus?
Nesijaučia nei užsistovėjusio kvapo, nei rūkalų? Tai turite gerą vėdinimą! Tikriausiai ir sienos nepelyja.
Nesijaučia nei užsistovėjusio kvapo, nei rūkalų? Tai turite gerą vėdinimą! Tikriausiai ir sienos nepelyja.
Nematau problemos, todėl, kad su senais mediniais langais, vėdinimas yra nesveikai per didelis, jo intensyvumas užeina už bet kokių protingų rėmų. Po medinių kiaurų langų pakeitimo situacija pasikeičia, bet ne radikaliai, o prie didesnių šalčių užtikrinama pakankamai racionali oro kaita ir neatidarinėjant langų.
Taip, pas mane 54m2 bute kvapai ilgai neužsilaiko. Prasčiau, kai židinį pakuriu, vat įsikuriant židiniui baldai prisitraukia dūmų, kuriuos vėdink nevėdinęs, dūmų kvapas laikosi kelias savaites, o rūkalų dūmai užklydę iš kaiminystės išsisklaido pakankamai greitai. Beje, turiu įtarimą, kad pagrindinis gero vėdinimo kaltininkas yra židinys su kaminu, o ne langai, nors ir pro langus vėjai švilpauja, klijuok neklijavęs, guminių tarpinių keitimas jau nebepadeda.
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 25, 13:08)
tai drėgmės patalpose neišspręs, perteklinė drėgmė pašalinama būtent vėdinant.
Būtent todėl męs ir nesusišnekam. Jūsų teiginiui pritariu 100%, problema ta, kad net su uždarytais plastikiniais langais, esant dideliems šalčiams už lango, oro kaita ir taip pakankama, pašalinti perteklinę drėgmę iš namų. Na gal su dabartiniais langais geresnė situacija, bet su mano ~10 metų senumo, tai tikrai vėdinimo pakanka. Todėl kalbėti reikia ne apie perteklinę drėgmę. Perteklinė drėgmė gal bus prie kokio 0C lauke, bet prie tokių temperatūrų ir lauko sienos dar nespės per daug atvėsti. Kai lauke bus ~-25C, net ir neatidarinėjant langų, patalpose greičiausiai bus per sausa.
Drėgmė ant neapšiltinto daugiabučio lauko sienų kaupiasi ne dėl per didelio vidaus oro drėgnumo, kuris patalpų viduje yra pakankamai sausas, o dėl per daug šaltų lauko sienų, prie kurių oras stipriai atvėsdamas drėkina sienas.
QUOTE(BangaS @ 2013 02 25, 14:29)
Santykinė drėgmė patalpose žiemą Lietuvoje paprastai būna mažesnė ir siekia 30-40% vėdinant be papildomų oro drėkintuvų.
Pamiršote pasakyti, kad sienos varvės ne tada kai drėgmė pakils virš 50% bet ir lauke bus -20C. Prie -10C ir 50% viskas bus gerai.
Situacija tokia, kad jau viskas paruošta dažymui. Belieka laikinai (dešimtmečiui) užtepti Latexgrunt, nudažyti ir laukti kapitalines renovacijos. Jeigu vėl atsiras pelėsis tada bus galima mąstyti ir apie minimalų apšiltinimą iš vidaus su PIR plokšte turinčia aliuminio plevelę ir ant viršaus prisukti GKP. <{POST_SNAPBACK}>
PIR ant garo izoliacijos iš vidaus? Čia jau rojus pelėsiui. Bet nieko, nesimatys gi Pamiršote pasakyti, kad sienos varvės ne tada kai drėgmė pakils virš 50% bet ir lauke bus -20C. Prie -10C ir 50% viskas bus gerai.
Situacija tokia, kad jau viskas paruošta dažymui. Belieka laikinai (dešimtmečiui) užtepti Latexgrunt, nudažyti ir laukti kapitalines renovacijos. Jeigu vėl atsiras pelėsis tada bus galima mąstyti ir apie minimalų apšiltinimą iš vidaus su PIR plokšte turinčia aliuminio plevelę ir ant viršaus prisukti GKP. <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Milao @ 2013 02 25, 13:10)
Štai taip aš įsivaizduoju geriausia, ką galima padaryti iš vidaus. Iš tikro visiškai taip nesigaus, nes drėgmė veršis lauk išilgai vidinėmis pertvaromis, iš kaimynų butų. Bet garo barjeras be apšiltinimo - ar tikrai bus gerai jei kaskart drėgmei pakilus iki 50% sienos varvės?
Su apšiltinimu šiek tiek problematiška. Esant apšiltinimui, betoninės sienos vidinio paviršiaus temperatūra bus stipriai žemesnė. Esant menkiausiam plyšiukui apšiltinimo sluoksnyje, kondensato susidarymas sienoje garantuotas ir atitinkamai sienos bus garantuotai pastoviai šlapios, kas iššauks pelėsio susidaryma po apšiltinimo sluoksniu. Čia nelabai tinka U-Werto modelis, kadangi jis nevertina plyšių susidarymo apšiltinimo sluoksnyje galimybės, o mano supratimu čia jų išvengti niekaip nepavyks ir čia jie garantuoja skaudžias pasekmes.
Kiek teko domėtis, tai visi skundžiasi pelėsiu, jei lauko sienos apšiltintos tik iš vidaus. Senesnėje literatūroje tokiu atveju rekomenduojama sieną uždengti gipskartonio plokšte, viršuje ir apačioje paliekant vėdinimo tarpelius, kurie užtikrintų pastovų oro judėjimą šalia sienų, neleisiančiam kondensatui nusėsti ant namo sienų.
QUOTE(mintas @ 2013 02 25, 14:55)
Su apšiltinimu šiek tiek problematiška. Esant apšiltinimui, betoninės sienos vidinio paviršiaus temperatūra bus stipriai žemesnė. Esant menkiausiam plyšiukui apšiltinimo sluoksnyje, kondensato susidarymas sienoje garantuotas ir atitinkamai sienos bus garantuotai pastoviai šlapios, kas iššauks pelėsio susidaryma po apšiltinimo sluoksniu. Čia nelabai tinka U-Werto modelis, kadangi jis nevertina plyšių susidarymo apšiltinimo sluoksnyje galimybės, o mano supratimu čia jų išvengti niekaip nepavyks ir čia jie garantuoja skaudžias pasekmes.
Pritariu.
Milao, folija esanti ant PIR plokštės atsukama į vidinę pusę. Čia jau turėjote tai pats suprasti. Nieks nededa folijos į išorę. Bet aš irgi nepritarčiau šiltinimui iš vidinės pusės, dėl pelėsio susidarymo.
QUOTE(BangaS @ 2013 02 25, 15:52)
Nieks nededa folijos į išorę.
Nesupratau kaip ta isore turi buti suprantama :-).
Nors i patalpu vidu nukreiptoje puseje aliuminio plevele lengviausiai pazeidziama, bet ja naudojant pagal paskirti, nepraleisti dregmes, geriausia jai buti is vidines patalpos puses.
QUOTE(BangaS @ 2013 02 25, 16:52)
Pritariu.
Milao, folija esanti ant PIR plokštės atsukama į vidinę pusę. Čia jau turėjote tai pats suprasti. Nieks nededa folijos į išorę. Bet aš irgi nepritarčiau šiltinimui iš vidinės pusės, dėl pelėsio susidarymo. <{POST_SNAPBACK}>
O kur aš rašiau apie folijos dėjimą į išorę? Gal bus tvarkoj, jei PIR plokštės paviršiaus (folguoto) garo izoliacinės savybės bus daug geresnės nei to sluoksnio, kuris užteptas ant betono. Kad vėliau tai pasiekti, reiktų užteptą hidroizoliaciją truputį "pagadinti", PIR folijos sujungimus folguota lipnia juosta sujungti, ir t.t ir pan.
Milao, folija esanti ant PIR plokštės atsukama į vidinę pusę. Čia jau turėjote tai pats suprasti. Nieks nededa folijos į išorę. Bet aš irgi nepritarčiau šiltinimui iš vidinės pusės, dėl pelėsio susidarymo. <{POST_SNAPBACK}>
Kadangi aktyvumas čia kiek apsiraminęs, norėčiau pakartot kiek papildytą vieną savo mintį, kuri tarp filosofinių apmąstymų kurio ideologija teisingesnė kažkaip liko nepastebėta:
Cibulio skaičiuojami 60cm sienų storiai mane gąsdina, o sienų varžos norėtųsi panašios. Tai pradėjau galvoti apie apie tokią karkasinę-gelžbetoninę 30cm storio konstrukciją. Karkasas būtų 30-50 cm pločio BPICF10neo blokelių kolonos kampuose ir kas kokius 3 metrus, o tarp jų apie 2-3 m pločio 30cm storio neoporo užpildas. BPICF10neo varža 5,26, 30cm NEPS70 - 9,37. Jei BPICF/NEPS70 plotų santykis būtų 1:3, bendra sienos varža būtų 7,84. Pastorinus 5 cm - BPICF15neo - 6,25, NEPS70 - 10,94, bendra varža prie 1:3 - 9,2. Sakyčiau labai net neblogai, kaip iš 30-35 cm storio sienų.
Žiūrint iš atsparumo pusės irgi turėtų būti įmanoma. Tvirtumas turėtų būti panašus į namo su daug vitrininių langų visu perimetru. Pažiūrėjau medeinos31 projekto nuotraukas, ten matosi kažkas panašaus - apie 1m pločio atramos, o tarp jų apie 3m tarpai. Tik tie tarpai žinoma skirti ne polistirolui, o stiklui, ir tik pietinėje pusėje.
Medinis karkasas man asmeniškai atrodo labai jautrus darbų kokybei, prisibijau. O gelžbetonis - net pamiršus aplamai supilti betoną galbūt namas vien ant armatūros stovėtų. Kitaip tariant atsparumo, ilgaamžiškumo rezervas 1a namui iš gelžbetonio švelniai tariant daugiau nei pakankamas, kad ir kokie atgrubnagiai darytų.
Termomasė šiuo atveju nukenčia. Rizikuoju dar kartą būti kalamas prie kryžiaus dėl erezijų termomasės tema, bet vis dėlto jau esu minėjęs, kad man svarbiausia LTL/kWh ir LTL/kW parametrai. Siekiant geresnių minėtų parametrų, priimtinos daugelis priemonių.
Cibulio skaičiuojami 60cm sienų storiai mane gąsdina, o sienų varžos norėtųsi panašios. Tai pradėjau galvoti apie apie tokią karkasinę-gelžbetoninę 30cm storio konstrukciją. Karkasas būtų 30-50 cm pločio BPICF10neo blokelių kolonos kampuose ir kas kokius 3 metrus, o tarp jų apie 2-3 m pločio 30cm storio neoporo užpildas. BPICF10neo varža 5,26, 30cm NEPS70 - 9,37. Jei BPICF/NEPS70 plotų santykis būtų 1:3, bendra sienos varža būtų 7,84. Pastorinus 5 cm - BPICF15neo - 6,25, NEPS70 - 10,94, bendra varža prie 1:3 - 9,2. Sakyčiau labai net neblogai, kaip iš 30-35 cm storio sienų.
Žiūrint iš atsparumo pusės irgi turėtų būti įmanoma. Tvirtumas turėtų būti panašus į namo su daug vitrininių langų visu perimetru. Pažiūrėjau medeinos31 projekto nuotraukas, ten matosi kažkas panašaus - apie 1m pločio atramos, o tarp jų apie 3m tarpai. Tik tie tarpai žinoma skirti ne polistirolui, o stiklui, ir tik pietinėje pusėje.
Medinis karkasas man asmeniškai atrodo labai jautrus darbų kokybei, prisibijau. O gelžbetonis - net pamiršus aplamai supilti betoną galbūt namas vien ant armatūros stovėtų. Kitaip tariant atsparumo, ilgaamžiškumo rezervas 1a namui iš gelžbetonio švelniai tariant daugiau nei pakankamas, kad ir kokie atgrubnagiai darytų.
Termomasė šiuo atveju nukenčia. Rizikuoju dar kartą būti kalamas prie kryžiaus dėl erezijų termomasės tema, bet vis dėlto jau esu minėjęs, kad man svarbiausia LTL/kWh ir LTL/kW parametrai. Siekiant geresnių minėtų parametrų, priimtinos daugelis priemonių.
QUOTE(Milao @ 2013 02 26, 13:59)
Tai pradėjau galvoti apie apie tokią karkasinę-gelžbetoninę 30cm storio konstrukciją. Karkasas būtų 30-50 cm pločio BPICF10neo blokelių kolonos kampuose ir kas kokius 3 metrus, o tarp jų apie 2-3 m pločio 30cm storio neoporo užpildas.
Negąsdina tai, kad su kastuvu per 15min neoporo užpilde galima padaryti atsargines duris?
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2013 02 26, 13:59)
O gelžbetonis - net pamiršus aplamai supilti betoną galbūt namas vien ant armatūros stovėtų.
Šiandien ponas linkęs šposyti
QUOTE(Milao @ 2013 02 26, 12:59)
Kadangi aktyvumas čia kiek apsiraminęs, norėčiau pakartot kiek papildytą vieną savo mintį, kuri tarp filosofinių apmąstymų kurio ideologija teisingesnė kažkaip liko nepastebėta:
Cibulio skaičiuojami 60cm sienų storiai mane gąsdina, o sienų varžos norėtųsi panašios. Tai pradėjau galvoti apie apie tokią karkasinę-gelžbetoninę 30cm storio konstrukciją. Karkasas būtų 30-50 cm pločio BPICF10neo blokelių kolonos kampuose ir kas kokius 3 metrus, o tarp jų apie 2-3 m pločio 30cm storio neoporo užpildas. BPICF10neo varža 5,26, 30cm NEPS70 - 9,37. Jei BPICF/NEPS70 plotų santykis būtų 1:3, bendra sienos varža būtų 7,84. Pastorinus 5 cm - BPICF15neo - 6,25, NEPS70 - 10,94, bendra varža prie 1:3 - 9,2. Sakyčiau labai net neblogai, kaip iš 30-35 cm storio sienų.
Žiūrint iš atsparumo pusės irgi turėtų būti įmanoma. Tvirtumas turėtų būti panašus į namo su daug vitrininių langų visu perimetru. Pažiūrėjau medeinos31 projekto nuotraukas, ten matosi kažkas panašaus - apie 1m pločio atramos, o tarp jų apie 3m tarpai. Tik tie tarpai žinoma skirti ne polistirolui, o stiklui, ir tik pietinėje pusėje.
Medinis karkasas man asmeniškai atrodo labai jautrus darbų kokybei, prisibijau. O gelžbetonis - net pamiršus aplamai supilti betoną galbūt namas vien ant armatūros stovėtų. Kitaip tariant atsparumo, ilgaamžiškumo rezervas 1a namui iš gelžbetonio švelniai tariant daugiau nei pakankamas, kad ir kokie atgrubnagiai darytų.
Termomasė šiuo atveju nukenčia. Rizikuoju dar kartą būti kalamas prie kryžiaus dėl erezijų termomasės tema, bet vis dėlto jau esu minėjęs, kad man svarbiausia LTL/kWh ir LTL/kW parametrai. Siekiant geresnių minėtų parametrų, priimtinos daugelis priemonių.
Cibulio skaičiuojami 60cm sienų storiai mane gąsdina, o sienų varžos norėtųsi panašios. Tai pradėjau galvoti apie apie tokią karkasinę-gelžbetoninę 30cm storio konstrukciją. Karkasas būtų 30-50 cm pločio BPICF10neo blokelių kolonos kampuose ir kas kokius 3 metrus, o tarp jų apie 2-3 m pločio 30cm storio neoporo užpildas. BPICF10neo varža 5,26, 30cm NEPS70 - 9,37. Jei BPICF/NEPS70 plotų santykis būtų 1:3, bendra sienos varža būtų 7,84. Pastorinus 5 cm - BPICF15neo - 6,25, NEPS70 - 10,94, bendra varža prie 1:3 - 9,2. Sakyčiau labai net neblogai, kaip iš 30-35 cm storio sienų.
Žiūrint iš atsparumo pusės irgi turėtų būti įmanoma. Tvirtumas turėtų būti panašus į namo su daug vitrininių langų visu perimetru. Pažiūrėjau medeinos31 projekto nuotraukas, ten matosi kažkas panašaus - apie 1m pločio atramos, o tarp jų apie 3m tarpai. Tik tie tarpai žinoma skirti ne polistirolui, o stiklui, ir tik pietinėje pusėje.
Medinis karkasas man asmeniškai atrodo labai jautrus darbų kokybei, prisibijau. O gelžbetonis - net pamiršus aplamai supilti betoną galbūt namas vien ant armatūros stovėtų. Kitaip tariant atsparumo, ilgaamžiškumo rezervas 1a namui iš gelžbetonio švelniai tariant daugiau nei pakankamas, kad ir kokie atgrubnagiai darytų.
Termomasė šiuo atveju nukenčia. Rizikuoju dar kartą būti kalamas prie kryžiaus dėl erezijų termomasės tema, bet vis dėlto jau esu minėjęs, kad man svarbiausia LTL/kWh ir LTL/kW parametrai. Siekiant geresnių minėtų parametrų, priimtinos daugelis priemonių.
o gelzbetoninis ar net grynai plieninis karkasas viduj ir pilnai is isores apsiutas siltalu? kokios galimos problemos apart karkaso interjere, kurio dali galima paslept pertvarinese sienose?
