QUOTE(jbs @ 2013 07 11, 11:01)
Ar tikrai?

Ne visko, kąs vyksta "kitur pasaulyje" derėtų mokytis

Nesutinku, kad kitur tiesa yra labiau tiesa, o žalesnės žolės ieškojimas kaimyno kieme - bendražmogiškas ir multikultūrinis reiškinys. Kai pakeliauji, paskaitai, pamatai, susipažįsti su skirtingom kultūrom, kalbom, įpročiais, religijom, supranti, kad žmogus iš prigimties gimęs ieškoti, kur geriau/skaniau/lengviau/maloniau. Ir tik mentaliai subrendęs susigaudai, kad žolės žalumas tavo kieme priklauso ne nuo kaimyno, o nuo tavęs paties. Dar daugiau: suvoki, kad kažkur kitur pasaulis tuo ir žavus, kad jis kitoks, kad skiriasi nuo maniškio

Ir kaip nuobodu būtų gyventi, jei staiga visi priimtų Melniko, Užkalnio ir kitų panašių veikėjų atrastas "tiesas"kaip gyvenimo vadovėlį ir copy-paste principu subeždžionėtų. Kur tada liktų tautiškumo identitetas? Kuo tada žavėtų Paryžius?
Nu ir ka dabar daryt, jei tu mano zodzius savaip isvartei, ir visai i kita puse?

Nesakiau juk, kad viska reikia priimti - tai irgi yra mokymosi proceso dalis. Pakanka tik neisivaizduoti, kad nereikia mums visai tos kaimyno zoles, nes ir sava gerai, ir geresnes niekur nebus. Tiek ir tenorejau pasakyti
Papildyta:
QUOTE(Brūkšniukas @ 2013 07 11, 10:58)
Puikiai pasakei. Iš tiesų tas politkorektiškumas labiausiai ir erzina. Bet tikriausiai praeis - kaip ir viskas praeina.
Mane irgi erzina. Bet politinis NEkorektiskumas erzina nei kiek ne maziau. Galgi tame ir yra laisvos visuomenes esme, kad kiekvienas gali tureti savo pakantumo riba? Ir kad galima gyventi ir sugyventi, vienas kitam netrukdant, nors tos ribos ir skirtingos?
P.S. Knygu tema tai neturiu ka pasakyti, nes jau gal pusantro menesio tik zurnalus ir negrozine lit. skaitau