Brugmansijos ir durnaropės

Trumpa atmintinė:

Tinkamiausia vieta.
Brugmansijos pakenčia ir saulę, ir dalinį pavėsį, tačiau reikia nepamiršti, kad augalas reiklus drėgmei ir saulėkaitoje karštą vasaros dieną jį teks lieti dažniau. Vazoną geriau statyti ne ant betoninio takelio, bet ant dirvos ar pievos ar įkasti į žemę. Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo skersvėjų, kitaip vėjuotu oru, o ypač po lietaus „suplyšta“, nurunda brugmansijų lapų pakraščiai.

Persodinimas
Jaunas brugmansijas persodiname tuomet, kai pro vazonėlio dugno skylutes ima matytis belendančios baltos šaknelės. Brugmansijų šaknys mėgsta laisvę – kuo didesnis vazonas, tuo vešlesnis, aukštesnis augalas užaugs. Pirmamečiam auginukui nepagailėkite ir 10 L talpos. Tačiau ne iš karto – jauną auginuką persodinkite kelis kart į vis didesnį vazoną, tam, kad perdideliame vazone neužmirktų, nenupūtų šaknelės. Antramečiam augalui parenkame mažiausiai 20-30 L vazoną ir taip kasmet vis didesnį... Galima augalą sodinti tiesiai į dirvą, bet rudenį bus sunkoka perdaug nepažeidus iškasti.
Svarbu parinkti laidų, lengvą, neutralios terpės substratą. Jauni augaliukai paprastai sodinami į nurūgštintą durpių substratą ar durpių ir perlito mišinį. Komposto, mėšlo ar trąšios daržo žemės geriau privengti – jaunų augalų, auginamų vazonuose, šaknys jautrios puviniams, sliekų veiklai. Suaugusį augalą tvirta šaknų sistema galima sodinti ir į lengvesnę daržo žemę, įmaišius bent dalį durpės.

Laistymas
Brugmansijos reiklios drėgmei, tačiau kartu ir nepakenčia ir šaknų užmirkimo, todėl būtinas vazonas su skylėmis dugne, nepatartina vazono statyti į lėkštę. Dirvai retkarčiais reikia leisti pradžiūti, tačiau kaitrią vasaros dieną augalą teks lieti net kelis kartus. Laistymui tinka ir vandentiekio, ir šulinio, ir lietaus vanduo. Svarbu, kad neužrūgštėtų dirva, tačiau lietaus vandens pH mūsų platumose yra artimas neutraliam ir brugmansijom paprastai jis patinka labiau nei kietas vandentiekio vanduo.

Trąšos
Trąšoms brugmansijos yra tikros goduolės, ypač „mėgsta“ azotą. Visgi, jų augimas trumpu vasaros sezonu yra itin intensyvus, todėl pavasarį jau atbudusį augalą augalą verta kelis kart kas savaitę patręšti amonio salietra. Pirmą kartelį - palyginti silpnesniu tirpalu, vėliau koncentracija galima didinti – brugmansijos toleruoja tokią azoto koncentraciją, kuri kitiems augalams būtų pražūtinga.
Sužėlus lapijai geriau pasirinkti azoto turtingas kompleksines NPK trąšas su mirkoelementais. Augintojai profesionalai rekomenduoja tokį santykį: 12-20 % azoto, 3-6 % fosforo ir 8-20 % kalio (iš lietuviškų produktų panašiausia tirpių trąšų koncentracija Kemira Ferticare 14-11-25 milteliuose). Tinkamos tik vandenyje tirpios trąšos – palaipsniui yrančios trąšų granulės godžių brugmansijų poreikių nepatenkins. Pagal rekomendacijas ant pakuotės tręšiame bent 1-2 kartus per savaitę. Jei laistant kompleksinėmis trąšomis brugmansija nėra vešli, o lapai šviesiai žalios spalvos – retkarčiais papildomai patręšiame ir amonio salietra.


Brugmansia vairegata 'Maya'

Genėjimas
Brugmansijų genėti nėra būtina – jos pačios gan sėkmingai formuoja kerą pagal augalui skirtą erdvę. Tačiau rudenį, prieš perkeliant į žiemojimo patalpą išpjauname nereikalingas, ligotas šakas. Jei žiemojimo patalpoje erdvė ribota – patrumpiname ūglius, nupjaunant juos paliekant keletą bamblių virš tais metais suformuoto stiebo išsišakojimo – aukščiau minėtojo “Y”. Net ir stipriai nugenėtas augalas išgyvens, tačiau kitąmet žydės vėliau – ūgliai ims šakotis ir formuoti pumpurus tik tuomet, kai pasieks pernykštį ūgį. Pavasarį nukerpame nudžiūvusias, pažeistas šakeles, pataisome augalo formą. Vasarą, aktyvaus augimo laikotarpiu genėti galima, tačiau reikia prisiminti, kad žiediniai pumpurai slepiasi bene kiekvieno sveiko ūglio viršūnėje, todėl siekiant gausaus žydėjimo, juos verta išsaugoti.
Natūraliai brugmansijos auga kaip vešlus krūmas, tačiau, siekiant geriau atskleisti žiedų grožį, galima juos formuoti ir kaip medelius. Jei augaliukas turi kelis ūglius, išsirenkam stipriausią, tiesiausią, o likusius nukerpame. Toliau nuolat kerpame ar laužiame nereikalingus šoninius ūglius, iš šaknų išaugusias ataugas, kol viršūnė ima šakotis. Tuomet nebegenime, kad nepažeisti beformuojamų žiedinių pumpurų. Išpjauname tik pažeistas šakas, nuskiname ligotus, senus lapus. Augalui nereikės stengtis išlaikyti pažeistų dalių ir galės visą energiją skirti jaunų ūglių ir pumpurų auginimui. Patartina išpjauti ir pašaknio ūglius – jie kartais želia itin intensyviai ir vargina augalą siurbdami jam skirtas maisto medžiagas.

Dauginimas
Brugmansijos mūsų klimato sąlygomis tik retai suformuoja vaisius ir subrandina sėklas –brugmansijų žiedus natūraliai apdulkina tik tam tikros drugių ir šikšnosparnių rūšys. Sėklų taip apt galima įsigyti sodininkų parduotuvėse, tačiau jos dygsta ne žemesnėje nei 25°C tempertatūroje 25-40 dienų. Sėjinukas ilgai auga ir stiprėja, kol subręsta formuoti žiedus – jų kartais tenka laukti net kelerius metus. Beje, brugmansijos lengvai kryžminasi, todėl iš sėklų išaugusio augalo žiedo spalva ir forma – visuomet siurprizas.
Patikimiau dauginti vegetatyviškai – auginiais. Dauginimui tinka pašaknio ūgliai ar šakelės. Geriausia parinkti sveiką, pradėjusią medėti šakelę, kurios odelės paviršiuje jau matyti balti kauburėliai – žievlęšiukai, kurie kartu yra ir būsimų šaknelių pradmenys. Šakeles reikia kelioms dienoms pamerkti į vandenį – kol išbrinks šaknų kauburėliai, tuomet įsodinti į vazoną su neutraliu durpių substratu, kurį galima maišyti su perlitu ir pastatyti šviesioje, šiltoje vietoje. Palaikyti nuolatinę drėgmę, bet dirva neturi būti šlapia – stiebas gali nupūti. Auginukas pilnai įsišaknija per 1-2 savaites, intensyviau ima augti lapeliai. Tuomet galima pradėti tręšti.


Brugmansia 'Red Angels'

Kurgi tie žiedai?
1. Reikia užtikrinti brugmansijai tinkamas augimo sąlygas (augavietę, substratą), pakankamą mineralinę mitybą (trašų koncentracijas ir sudėtį), gydyti nuo ligų ir kenkėjų ir... mylėti savo augintinę.
2. Sėkmingas augimas bus „užprogramuotas jau motininio augalo šakelėje, todėl padauginimui reikia rinktis sveiką, tvirtą ūglį. Nuoširdžiai prižiūrint, auginant tinkamo dydžio vazone, pakankamai tręšiant, auginukas pražys jau pirmaisiais metais.
3. Antramečio ar vyresnio augalo žydėjimo laikas ir gausumas labai priklausys ir nuo genėjimo ypatumų bei žiemojimo sąlygų.
4. Nors brugmansijos žydėjimas nepriklauso nuo dienos ilgumo, po žiemos miego nubusti, sulapoti, paaugti ir sužydėti reikia nemažai laiko – mūsų platumose brugmansijos žiedais ima puoštis liepą – rugpjūtį ir neretai gausiai žydi iki pat šalnų. „Neužmigdytos“, o šviesoje – kambaryje ar oranžerijoje žiemojančios brugmansijos neretai puošiasi ir pablyškusiais „žieminiais“ žiedais, o ir pavasarį lauke sužydi žymiai anksčiau.

Pirmieji požymiai, išduodantys augalą subrendus formuoti žiedinius pumpurus, yra asimetriniai lapai ūglio viršūnėje (lapo lakšto apašioje viena pusė „trumpesnė“ už kitą) ir stiebo šakojimasis į dvi dalis, tarsi į „Y“.
Žiemojimo patalpa
Nedideli augalai gali žiemoti ir kambaryje ant šviesios palangės (geriausia 12-18°C temperatūroje). Tuomet laistyti pagal poreikį, retkarčiais patręšti, bet saikingai, nes kitaip augalas ims intensyviai augti. Didesni augalai gerai žiemoja vėsiame (geriausia +5-+12°C), tačiau nuo šalčių apsaugotame, gali būti ir visai tamsiame rūsyje, garaže ar sandėliuke. Itin drėgna patalpa netinka – šaltoje drėgmėje nupūna šaknys, pažeidžiami stiebai. Retkarčiais, apie kartą per mėnesį galima palieti, kad augalai neperdžiūtų. Tręšti nereikia.
Pavasarį perkelti augalus į lauką taip pat reikėtų apgalvotai. Jaunus augalus perkeliame į šiltesnę  vietą nė pirmųjų šalnų nesulaukus. Sumedėję stiebai, net apšąlus lapams, nedidelių šalnų nebijo.
Staiga pasikeitus augimo sąlygoms (perkeliant iš kambario į lauką, ar tiesiog staiga atvėsus orams) brugmansijos neretai numeta lapus – tai natūralus procesas, padedantis augalui prisitaikyti. Todėl jei augalas žiemojo šiltai – kambaryje ar žiemos sode – išneškite į lauką vėliau, atšilus orams. Jei šaltame rūsyje – galima perkelti vos tik baigiasi naktinės šalnos. Gležnus pavasarinius lapelius ir ūglius reikėtų kurį laiką pasaugoti ir nuo kaitrių pavasarinių saulės spindulių – kol augalas prisitaikys, sustiprės, kelias pirmąsias dienas palaikyti augalą nuo vėjų apsaugotoje, ūksmingoje vietoje.

Kenkėjai
Voratinklinė erkutė brugmansijas užpuola kambaryje ar šiltnamyje esant sausam orui, neretai – ir augančias lauke. Pagrindinis požymis – gelstantys, apatinėje pusėje smulkučiu voratinkliuku apraizgyti lapo pakraščiai, plika akimi vos įmatomos erkutės. Būtina purkšti sisteminiais insekticidais. Tinka „Actara“ - purkšti kelis kartus kas savaitę, „Vertimec“- kas mėnesį iki trijų kartų per sezoną. Ekologiškos, liaudiškos priemonės efektyvios tik pastebėjus pirmuosius kenkėjus - vėliau erkutė itin sunkiai įveikiama. Profilaktikai naudinga brugmansijas bent retkarčiais nupurkšti vandeniu.
Amarai taip pat neretas svečias jaunų ūglių viršūnėse. Vasarą, laiku pastebėti ir išnaikinti („Decis“, „Actara“, „Žaliasis muilas“, tinka net indų ploviklio ar ūkiško muilo tirpalas) jie nepridarys daug žalos, tačiau žiemojimo patalpose amarai mėgsta čiulpti gležnų ūglių sultis. Žiemą taip nuvargintas augalas pavasarį augs vangiai.
Baltasparnė – itin įkyrus ir sunkiai išnaikinamas brugmansijų kenkėjas. Neretai prireikia visos serijos gydymo insekticidais („Actara“, „Vertimec“). Baltasparnės kiaušinėlių, kaip ir voratinklinių erkučių daugiausia būna ant pažeistų ar senesnių augalo lapų, todėl kovą su jomis galima palengvinti nuolat išskinant įtartinus augalo lapus.
Drugių vikšrus, ypač ant didesnio augalo, pastebėti dieną sunku, tačiau naktį jie itin aktyvūs, ir besimaitindami palieka didžiules skyles lapuose. Patikrinkite apatines lapų puses, ar nėra kiaušinėlių ar mažučių vikšrelių kolonijos. Jei augalo lapai staiga tapo skylėti – ieškokite jau paaugusių vikšrų, kurie dažniausiai slepiasi viršūnėse.
Sraigės ir šliužai taip pat paskanauja sultigais lapais. Šliužai, kaip ir vikšreliai, aktyviau maitinasi naktį, tačiau išgraužia ne tokius didelius lapų plotus, bei palieka ant lapų gličias, saulėje žvilgančias šliūžes. Dieną paprastai slepiasi apatinėje lapo pusėje ar ant vazono krašto.
Dar vienas naktinis svečias – auslinda – vabalas dvišaka uodegėle, kuris mėgsta nakvoti tarp brugmansijos viršūnės lapelių, pagraužti aplinkinius lapelius. Pavojingi jaunoms brugmansijoms, nes neretai pažeidžia viršūnės augimo kūgelį. Kovos būdas gana paprastas – vakare ar ankstų rytą išrinkti rastas auslindas.

Ligos
Brugmansijas, kaip bulvinių šeimos augalą neretai puola tos pačios grybinės ligos, kaip pomidorus ar bulves. Taigi, jei savo ar kaimynų darže pastebėjote buvlių maro, pomidorų rudosios dėmėtligės, fitoftorozės ar šviesmargės požymių (įvairios rusvos – pilkos – baltos ant lapų, tokie dėmėti lapai ima ir nukrenta staiga ir gausiai), nepamirškite pasirūpinti ir šiomis augintinėmis, nupurškiant fungicido (pvz. „Previkuras“ tirpalu).
Brugmansijoms būdingas ir savitas virusas (angl. Columbian datura virus). Tai šio augalo imuninės sistemos virusas, kuris pasireiškia suprastėjus augimo sąlygoms, trūkstant maisto medžiagų: lapai raitosi, nevienodai nusispalvina geltonai žaliomis chlorotinėmis dėmėmis, lapai gyslos vietose tampa trapūs, jiems nukritus lapo prisegimo vietoje stiebas šlapiuoja. Deja, pasireiškus virusui, augalo nebeišgydyti. Brugmansijų augintojai yra sutarę tokius augalus naikinti sudeginant.
Įdomu tai, kad brugmansija kartais tik imituoja viruso požymius: jei trūksta šviesos, trąšų, užrūgštėjo dirva – lapai tampa dėmėti ir raitosi. Tačiau kiek palepinus augalą visi šie požymiai išnyksta. Todėl pravartu įtartiną augalą atskirti nuo kitų, sudaryti jam tinkamiausias sąlygas ir kurį laiką stebėti – Jei nauja lapija auga sveika, vadinasi jam reikėjo tik daugiau dėmesio.

"Orange"
"Angels Honeymoon"

Kazko man labai nyki temos pradzia tai imetu atgaivos akims is

Puikios veislės , ane, mergaitės?

Oksanele, jei yra pelėsis, tai rimtai nieko gero.Tik aš nesupratau, kur - ant žemės paviršiaus, ar ant augalų?   Pas tave per daug drėgmės, nes juk sakei, kad plaukė vandenyje, o brugmansijoms stovintis inde vanduo yra kryžius. Koks rusys - drėgnas, sausas,kiek temp. yra?
Norint išlaikyti iki pavasario gyvas jaučiu reikia jas kuo dabar sausiau pastatyti, bet jei bus sausa patalpa, o temperatūra žema, vis tiek, manau, supus. Reziume, mano galva, reikia kažkaip džiovinti žeme, šalinti pelėsius.

Aš buvau tokį eksperimentą padarius  - praeitais metais viena perlaistytą augalą, kurio šaknys jau buvo visą vazoną apraizgiusios ir žemes tvirtai laikė, tisiog iškėliau lauk iš vazono ir pastačiau sausai maždaug gal +13 temp. Žemės greičiau pradžiūvo ir augalas nepagavo puvinio.

Tikrai aciu, labai grazu. Sorry, kad nemoku ikelti nuotrauku sitaip