Matyt pas mane gimsta savotiška nauja tradicija kasmet pasižvalgyti po šventiškai kalėdiškai pasipuošusią Europą, ypač po Vokietiją. Tų vietų iki šiol buvau dar netyrinėjus, tad savuosius mažus atradimus noriu parodyti ir Jums. Šios kelionės gavos trumputės, bet pakankamai intensyvios. Ateityj, t.y. kitais ar dar kitais metais turiu viltį, kad galėsiu šį fotoreportažą pratęsti kokiu nors nauju maršrutu po senutėlę Europą, beieškant kalėdinių švenčių atgarsių....
Pirmoji prieškalėdinė kelionė 2011 11 19-22
Hahn-Trier-Liuksemburgas-Metz-Nancy-Strasbūras-Baden Badenas-Maincas-Frankfurtas-Wiesbadenas-Hahn
Nežinau kaip Jus, bet mane ypatingas noras kažkur pakeliauti užplūsta tada, kai vasaros įspūdžiai pradeda blėsti, pasislėpti po kasdienybės šurmuliu, darbais, kai už lango matau vis mažiau saulės, kai dėl lietaus ar sniego tenka įsisupti į vis šiltesnius ir storesnius apdarus, kai..... Na žodžiu, kai pradeda trūkti naujų emocijų .... Kaip ir šį pakankamai gražų ir šiltą rudenį..... Tad vėl užsimaniau kažkur keliauti
O kelionės priešistorė būtų tokia:
Atsiradus pigiems skrydžiams į įvairiausius Europos kampelius, beskaitant šaunius sumanių keliautojų reportažus, noras kažkur trumpam ir pigiai išlėkt tik stiprėjo. Pirmą kartą idėja nuskristi iki Frankfurto man kilo dar pernai metais,nes turėjau užsilikusių neišnaudotų (sutaupytų) atostogų. Tuo labiau, kad Vokietijoj jau ne vieneri metai gyvena labai gera mano studijų draugė, kurią vis ruošiaus kada nors aplankyti. Aišku, ji to nežinojo
Na, kad negautų didelio šoko, nusprendžiau vis tik neužgriūti tiesiai ant galvos viduryj baltos dienos, o įspėti apie galimą savo vizitą. Žinau, kad jos dienotvarkė visad įtempta-gana atsakingas darbas, mažas vaikas, vyras, namai ir t.t., tad vis tik reikėjo, kad į ją įterptų ir kokią valandėlę kitą ir man. Na kai šis reikalas buvo suderintas, beliko tiesiog suplanuoti likusias detales. Perskaičiau viską, ką radau Supermamose (o radau ne per daugiausiai, nes vis tik tai ne turistinis, ypač mėgiamas miestas), apklausinėjau visus ten buvusius, dar panaršiau visagaliame internete, suderinau darbe atostogas ir tiesiog pradėjau laukti būsimos kelionės..... O tuo metu Europą užgriuvo žiema 
. Pati tikriausia, su sniego kalnais, pūgomis, nepravažiuojamais keliais..... Orų prognozės artėjant skrydžiui švelniai tariant labai ir labai nedžiugino. Karmėlavoj lėktuvai kilo, bet Frankfurte vienu metu oro uostai buvo uždaryti. 
Nuojauta sakė, kad neteks man pasisvečiuoti Vokietijoj.... Ir ji eilinį sykį manęs neapvylė. Arba aš tiesiog pabijojau užstrigti kur nors pusnyse Likau Kaune 
Pirmas blynas taip sakant buvo labai apdegęs. Tiksliau net neiškeptas ) Bet .... pats noras vis tiek liko
Aišku, tai buvo palikta geresniems, mažiau snieguotiems laikams 
Po to sekė labai įdomūs ir turiningi metai. Kelionių buvo. Ir ne viena. Emocijų, šviežių įspūdžių tikrai netrūko O draugė pasigimdė antrą vaikelį ir dar labiau patapo užimta. Tiek to, aplankysim ją tada, kai atžalos paaugs Bet į Vokietiją vis tik išsiruošiau. Šį kartą ne viena- kompanija palaikė labai artimų giminaičių pora. Na, keliems juk drąsiau nei vienam jeigu ką.
Vakarojom vieną spalio penktadienį drauge, gurkšnojom vynelį ir išsiaiškinom, kad visi dar turim nepanaudotų atostogų. Tai gal vis tik išnaudokim Sunkiausia planavimo dalis ir buvo-atrasti visiems tinkamiausią laiką. Kol svarsėm galimus variantus, Ryanairai spėjo pabranginti skrydžių bilietus. Tas aišku, sunervino, bet.... mes juos vis tiek rezervavom :)Tada dar pagalvojom, kad gal reiktų neapsiriboti tik Frankfurtu, o pasižvalgyti ir aplinkui. Traukiniais keliauti būtų buvę visai priimtinas variantas, bet juk dar patogiau ir galbūt dalinai pigiau būtų išsinuomoti mašiną- juk visi vairuojam. O turint mašiną juk galima ir iki praktiškai greta esančio Liuksemburgo nulėkt.... O ir Strasbūras gerai pagalvojus ne taip jau toli..... Va taip ir gimė maršruto griaučiai, kuriuos aplipinti detalėmis kaip visada patikėta buvo man Viliojo mintis, kad Europa jau ruošias Kalėdoms, dekoruoja savo vitrinas, dabina aikštėse eglutes, šurmuliuoja garsiomis kalėdinėmis mugėmis.... Tad išsiruošėm Europos link, kalėdų paieškoti (kol koks nors Grinčas nespėjo jų pavogti 
)...Štai tokia ilgoka įžanga. Ačiū už kantrybę
Savo trumpą kalėdinio šurmulio paiešką pradėjom lapkričio 19-ąją, šeštadienį Karmėlavoj. Po dviejų valandų skrydžio atsidūrėm Hahno oro uoste, kuris nuo tikrojo Frankfurto yra gerokai atokiau- maža pastabėlė planuojantiems pasisvečiuoti šiam Vokietijos megapolyje. Bet mums šį kartą tai nebuvo labai aktualu. Labai greitai ir operatyviai automobilių nuomos punkte mums išskyrė iš anksto užrezervuotą automobiliuką-Fiat Panda (tikėjomis Citroeno ar kokio Volkswageno, bet tiek jau to-tiks ir toks) . Nuoma keturiom dienom mums kainavo 142 Eurus. Užsakinėjom iš anksto internetu (per InstantCars.eu- jų siūloma kaina buvo viena iš patraukliausių kiek žiūrėjau), nes jau turėjom patirties Portugalijoj, kai užsakant vietoj, pačiam oro uoste gerokai permokėjom. Žemėlapio mums nedavė, bet turėjom ištikimąjį TomTomą arba Algį-La Bronių, kuris ne kartą pagelbėjo svetimose šalyse. Svetimoj teritorijoj orentuotis pagelbėjo ir iš anksto atsispausdinta mūsų maršruto santrauka (ačiū visagaliui maps.google ) )
Iš Hahno pajudėjom maždaug prieš keturias. Lapkritį temti pradeda jau pakankamai anksti, o norėjosi dar šį tą pamatyti. Šios dienos tikslas buvo pasiekti Liuksemburgą, nes ten buvo užrezervuotas viešbutukas pirmai nakvynei.
Pasukom Mozelio upės slėnio link. Pirmas gan greitas ir trumpas sustojimas-mažas miestukas labai skambiu ir juokingu pavadinimu Traben-Trarbach
. Vokiška tvarka, jaukios gatvelės, dailūs namukai- tikrai matosi, kad mes jau ne LT.Nuotraukų vos kelios, nes daugiau dairėmės pro langus, nei viską stengėmės įamžinti, nors Algis vis perspėdavo nekraipyti galvos, kaip vieversėlis )
Pilies likučiai:
Tiesiog miestelis:
Toliau kelias vedė paupiu, kurio visi slėniai buvo nusodinti vynuogynais. Nuostabūs vaizdai, maži jaukūs kaimeliai, kviečiantys užsukti išragauti jų gaminamo vyno. Pasižadėjau sau, kad Mozelio ir Reino slėniu aš dar būtinai kada nors pravažiuosiu, bet gražesniu, žalesniu metų laiku.
O mūsų jau laukė Trier, bene seniausias Vokietijos miestas . Pasiekėm jį jau temstant. Prisiparkavom praktiškai centre (kaina gal 1,50 euro už valandą), šalia įžymiosios Aula Palatina (Romos imperatoriaus Konstantino kažkelinto palikimas dar nuo IV a. ). Toks nemenkas, įspūdingas pastatėlis, kuriame dabar yra įsikūrusi protestantų bažnyčia.
Toliau pro senamiesčio vartus nužygiavom apsižvalgyti. Iš anksto atsiprašau už nuotraukų kokybę. Mano fototechnika jau šiek tiek streikuoja ir visiškai atsisako paskutiniu metu būti eksplotuojama tamsiu paros metu. Nors tiesą sakant ir fotografė esu tik pradinuko lygio, šio meno per daug neįvaldžius.
Papildyta:
Die Liebfrauenkirche-arba Mergelės Marijos bažnyčia, viena seniausių gotikinių bažnyčių Vokietijoj.
Įspūdinga romėniškoji šv. Petro miesto katedra. Masyvus , galingas pastatas-saugomas UNESCO.
Čia pat Turgaus aikštėj jau šiek tiek šurmuliuoja kalėdinė mugė:
Mieli baibokai, susodinti ant vieno kalėdinio kioskelio stogo :
Žygiuojam tolyn pro trijų kunigaikščių namą :
Papildyta:
Praeinam ir pro Steipe ir Raudonąjį namą :
Kol pagaliau išvystam senuosius miesto vartus Porta Nigra. Tai savotiškas miesto simbolis, Trier pasididžiavimas, taipogi dar romėnų laikų palikimas, saugomas UNESCO:
Dar šiek tiek pasisukiojam po pagrindinę aikštę,pažioplinėjam šen bei ten ir jau skubam atgal prie mašinos-laukia Liuksemburgas.
Turint daugiau laiko,tikrai verta pasivaikščioti šiame jaukiame Trier miestukyje, nes pamatyti tikrai yra ką -turi jis ir amfiteatrą, senoviškų imperatoriškų pirčių likučius, žaislų muziejų ir dar daug kitų gėrybių. Palikę Trier, greitkelyje patenkam į tirštą tirštą rūką. Tamsu, matomumas beveik nulinis, bet Liuksas jau visai nebetoli
Algis mus sėkmingai atveda į Liuksemburgo miesto centrą. Netgi randam parkavimosi vietą. Bandom kankinti aikštelės automatą norėdami susimokėti už stovėjimą kokius kelis eurus, bet šis išdidžiai jų nepriima
Ups, juk šeštadienis, jau pusiau vėlyvas metas ir parkavimas mieste nemokamas Miestas apytuštis. Šalia blaškosi tik tokie pat kaip mes turistai... Po bandymų Triere savo fotiko net netraukiu, padarysiu tai rytoj. Apsukam nedidelį ratuką po miesto centrą.
Kalėdiniai kioskai dar tik pradedami statyti, kol kas jie visiškai nepatrauklūs. Liuksemburge Kalėdomis dar nekvepia Aptinkam Notre-Dame katedrą, aišku įlendam į vidų. Vyksta mišios, tad fotografuoti kaip tai nepadoru
Užtat viduj maloniai šilta, nes lauke kažkaip pūtė žvarbokas vėjukas. Dar šiek tiek pasišildėm ir jau nusprendėm traukti link savo viešbučio. Turim pakeliuj Aldinėj nupirkto vokiško vyno bei sūrio, skrandis tiesiog reikalauja aukų. Šioks toks nesmagus netikėtumas-nemoku užprogramuoti GPS'o, t.y. jis niekaip neranda mums reikalingos gatvės, kur yra viešbutukas. Tada priimam paprastą saliamonišką sprendimą-važiuoti tiesiog link oro uosto, kažkur šalia rasim ir savo nakvynės namus. Beje, jau gal minėjau-mes juk tipo keliavom "kuo pigiau", tad nakvynei tiek Liuksemburge, tiek Strasbūre užsisakėm Etap tinklo viešbutuką. Jau buvom tokius išbandę anksčiau ir likom tuo servisu visai patenkinti. Juk ruošėmės tik pernakvoti, tai penkių žvaigždučių serviso šiuo atveju mums nereikėjo
Už trivietį kambarį su pusryčiais sumokėjom 70 Eurų. Mašinos parkavimas nemokamas.
Prieš užmiegant tebegirdžiu vieną kitą besileidžiantį ar kylantį lėktuvą, bet nuovargis bei vynas paima viršų ir aš kapituliuoju
Pusryčiai kontinentiniai, nieko ypatingo, bet pavalgyti užtenka. Registratūroj dar nučiumpu šiokį tokį miesto žemėlapiuką ir išsiruošiam į jį pasižvalgyti. Mašiną priparkuojam toj pačioj aikštelėj netoli katedros. Sekmadienis-parkavimas nemokamas
Labai gražus ankstyvas rytas. Gal kokios devynios ryto. Saulėta, smagu....
Čia pat ir gražusis Adolfo tiltas:
Liuksemburgas-senas viduramžių miestas, esantis uolėtame Boko (Bock) pusiasalyje tarp dviejų upių Alzeto ir Petruso, jį supa sparčiai augantys priemiesčiai. Pats miestas yra šalies sostinė įsikūrusi ant kalvos ir uolų. Ant uolėto kyšulio 963 m aukštyje buvo pastatyta pilis, aplink kurią ir susikūrė miestas (truputėlis wikipedijos ).
Nusprendžiam leistis žemyn, po tiltu ir tiesiog prasieiti.
Papildyta:
O ruduo pačiam grožyje......
Parkas pasibaigia, pasimato apatinis miestas-Grundas
Papildyta:
Dūmelis rūksta ir niekam nieko netrūksta
Tos angos uoloj-tai senieji kazematai arba gynybinė miesto siena su visokiais urvais ir salėmis viduje (mes to nepatikrinom
)
O ten tolumoj matosi Kirchberg-visokiu ES instituciju rajonas (pažiūrėjom į juos tik iš toli )
Buvau skaičius, kad į Grundą patogiausia pakliūti liftu. Radom tokį:
o čia jau išeinant iš jo-kaip kokioj požeminėj perėjoj :
ir atrandam grožį
Rytinis Grundas
Papildyta:
o čia įėjimas į kažkokį muziejų, bet nebepamenu kokį
Bažnytėle.....
Sukamės atgal link lifto, kilsime viršun...
O čia įsikūręs teismų kvartaliukas
Papildyta:
Mūsų kelias suka katedros link......
Ir štai ji, gražuolė smailiais bokštais
Mūsų Pandutė priparkuota šalia paminklo visoms karo aukoms atminti....
Na ką, gal trauksim tolyn.....
Turiu pastebėti, kad sekmadienį rytinis Liuksemburgas buvo ypatingai tuščias, matyt visi miestelėnai ilgai miega.... Išskyrus parke bėgiojančius sportiškus liuksemburgiečius. Tokių sutikom ir ne vieną....
Kažkur skaičiau, kad Liuksemburgo architektūra pilka, neišvaizdi. Dalis tiesos gal ir yra, užtat visą tą pilkumą labai pagyviną žaluma, parkai, ir tos kalvotos uolos.... Man šis miestas paliko visai malonų šiltą įspūdį. Nors kalėdų čia dar neaptikom Beje, labai graži miesto traukinių stotis, bet aš pavėluotai į tai sureagavau ir nespėjau įamžinti
Paliekam šią miniatiūrinę šalį ir netrukus kertam jau Prancūzijos sieną. Šios dienos galutinis tikslas-Strasbūras
.Bet iki Strasbūro dar koks 250 km........ Mes vis dar bandom "taupyti", tad Algį užprogramuojam taip, kad jis vengtų mokamų kelių (autostradų)...
O tiksliau, norim riedėt per kaimelius ir miestelius, kad susidarytumėm geresnį Elzaso krašto įspūdį Aišku, kelionės trukmė dėl to tik prailgėja, bet vakaras juk dar labai labai toli.Pirmas rimtesnis sustojimas buvo suplanuotas Metz mieste, Lotaringijos sostinėj. Pasitiko jis mus galingu varpų skambesiu (beje, Liuksemburge jie irgi labai daug skambėjo. Netgi buvom nusprendę, kad gal sekmadienio proga koks vietinis "kuprevičius" mums koncertą suorganizavo
)
O šitie čia vietiniai
Papildyta:
Žinau, kad per Metzą teka Mozelis, bet neesu tikra, kad čia būtent jis
Miesto pažiba-gotikinė Saint Etienne (arba šv. Stepono) katedra.... Nu labai ji man
Papildyta:
Katedros vidus ne mažiau įspūdingas-skliautuotos lubos, vitražai..... Nors nemėgstu fotografuoti bažnyčių vidaus, kelis kadrus išspaudžiau
[
Papildyta:
Šita keista moteriškė patupdyta katedros pašonėj, tiksliau jos tokios ten dvi
Užtat Metze jau matosi pirmieji kalėdiniai ženklai :
Va kokios lempučių liustros kabo:
Šurmuliuoja ir šiokia tokia kalėdinė mugė
Turbūt ne vienam teko skaityt J. Harris įstabią knygą "Šokoladas". Metze aptikau tokią šokoladinę kalėdinę vitriną, kokią ir įsivaizdavau beskaitydama tą romaną
kaip užzimaniau šokolado, mmmmm.......
Papildyta:
Dar viena, jau ne kalėdinė vitrina, tačiau mano akims-tai prancūziškos elegancijos ir subtilumo derinys.....
Na gerai, pasivaikščiokim dar šiek tiek po Metza
Auksinis
Papildyta:
Protestantiškoji Temple Neuf arba naujoji bažnyčia:
Viduj ypatingai asketiška. Ten dar kažkokia itin sena biblija saugoma.
Metzo Operos teatras. Kalėdiniai elniai jau užėmę savo pozicijas šiame mieste
Nepasakyčiau, kad chrizantemos kada nors buvo mėgiamos mano gėlės, tačiau išvydusi šitą gėlyną, nuomonę bent jau tam kartui tikrai pakeičiau
Aš dar buvau linkusi paieškoti šiuolaikinio Metzo Pompidou centro, kuris irgi pasižymi įdomia architektūra, bet dviejų balsų (iš trijų) persvara buvo nubalsuota važiuoti toliau......
Apžiūrėkit šį kartą be manęs....
Metz Pompidou centras
O toliau Pandutė su Algio pagalba mus skraidino į dar vieną prancūzišką miestą-Nancy. Prisiskaičiau nete apie tai, kad tiesiog būtina, privaloma pamatyti nuostabią Stanislas aikštę.
Pasirodo, šiame mieste kažkada gal 18a. gyveno, jį puoselėjo ir gražino Lietuvos-Lenkijos karalius Stanislovas Leščinskis, kuris ištekino savo dukrą už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV-ojo ir už tai gavo hercogo titulą. Jis čia įkūrė Stanislas akademiją , pastatė pagrindinę katedrą ir visa kaip pasitarnavo miestui. Tai jo garbei Stanislas vardu ir pavadinta pagrindinė miesto aikštė, stovi paminklas..... (apsišviečiau tam kartui ir Jus apšviesiu )Beje, tai taip pat įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
Papildyta:
Pasižvalkyt ir Jūs
Triumfo arka Liudvikui XV-ajam:
Papildyta:
Angliško tipo parkas:
Dar viena graži Nancy miesto bažnyčia
Lotaringijos kunigaikščių rūmai, kurių stogas taip pat paauksuotas:
Papildyta:
Kordiljierų bažnyčia:
Senieji miesto vartai. Man jie panašūs į tris nykštukus su juodom kepurėmis
o iš kitos pusės jau ne tokie išvaizdūs
Grįžtam atgal.....
Papildyta:
Matot tą katedrą, tai ją pastatė lietuviško kraujo turėjęs Stanislovas Leščinskis
Kojos jau prašėsi poilsio, tad nulingavom pas savo Pandutę.....
Nancy žibėjo auksu,o Kalėdomis dar nekvepėjo...... Visu pajėgumu dar žydėjo palergonijos......
Papildyta:
Na ką brangūs skaitovai, toliau šiek tiek pasistrasbūrinsim
Nuo Nancy kelias toliau vinguriavo per kaimus, miestelius jau link galutinio tikslo. Mes ir toliau vengėm greitkelių,tai bevažiuodami dar kokius pusantro šimto kilometrų iki soties prisižiūrėjom mažų Elzaso kaimelių, kol žvilgsnis tiesiog praktiškai atbuko. Tiesą sakant,net ir nelabai kažkuom įspūdingas tas vaizdas. Tai ūkininkų kraštas, pakelėse ištisai ganėsi mėsinės karvės, panašios į buivolus, žaliavo pievos, žiemkenčių javų laukai ir begaliniai daržai..... Nuotraukų nėra, bet gal net ir nereikia. Vienu tarpu užsupuota Pandutės aš net pasnūduriavau mažumėlę
Kažkuriuo momentu mano žvilgsnis užkliuvo už mažo miestelio, pakibusio ant šiokios tokios kalvos. Ogi matau kažkokią šventę šurmuliuojant Hey, gal užsukam?
Mūsų Algis iškart puolė burnoti: "Apsisukite gražiuoju.....apsisukite gražiuoju..." Bet jei jau išsukom iš kelio, tai nuvažiuosim ir iki reikiamos vietos.
Radom nedidelę pilaitę ir visą kaimelį švenčiant kažką, lauke besivaišinančius.... Viduj pilaitės vietiniai amatininkai pardavinėjo visokius ranko darbo suvenyrus,mezginius, drožinius, saldumynus, medų..... Nieko per daug ypatingo. Dar panašu, kad nusimatė kažkoks vietinės kapelos koncertas, nes jie kaip tik derino instrumentus.... Pasisukiojom minutėlę kitą ir nuvažiavom savais keliais 
Na truputį prasiblaškėm truputį, riedam toliau, o Algis ramiai sau komanduoja kelią....
Važiuojam pro Saverne miestelį. Stoti pasivaikščioti gal ir neplanavom, nors jis man toks jaukus pasirodė, tačiau ir vėl mano (o gal tada ir ne mano) akis užkliuvo už kažkokios rudos lentelės. Visi keliautojai žino, kad tai kelio ženklas-nuoroda į kokį nors vertingesnį objektą. "ruine du chateau....." Mes vėl netikėtai dėl to trečio magiško žodžio pametam kelią ir išsukam į takelį Algis žinoma vėl baisingai supyksta, bet mes jį tiesiog išjungiam ir dairomės, kur čia ta pilis galėtų stovėti....
Pravažiuojam visą miestą, pradedam kilti į aukštą ir gana statų kalną. Temsta, kyla siaubingai tirštas rūkas, kelią supa miškas ir status skardis pašonėj.... Jausmas toks, kad žiūrim, oi ne, patys dalyvaujam mistiniam filme "Kiti" (na tas, kur su N.Kidman )
Pagaliau suradom
Dabar čia įsikūręs vokiško stiliaus restoranas. Turbūt veikiantis tik vasarą.
Papildyta:
Galima užlipti ant tų griuvėsių viršaus, iš kur atsiveria apylinkių panorama. Bet slėniuose kabojo toks tirštas rūkas, kad panoramos tiesiog nesimatė....
Ėmė sparčiai temti,pūtė žvarbus vėjas, tad beliko vyniot meškeres ir važiuot kuo greičiau nuo to kalno.
Strasbūrą pasiekėm jau visiškai sutemus. Reikėjo susirasti savo Etapą, kažkur priparkuoti mūsų Pandutę, nes šį kartą parkingas šalia viešbučio nebuvo numatytas. Taip mes atsidūrėm stoties rajone, tiksliau priešais pagrindinę miesto geležinkelio stotį. Strategiškai idealioj vietoj. Vėl iš anksto buvom užsibookinę trivietį kambarį su pusryčiais. Kaina-66 eurai. Registratūroj dirbęs vaikinas išaiškino, kad gana didelis antžeminis parkingas randasi visai netoli, davė nuolaidų kortelę, su kuria paros kaina mums gavosi apie 8 eurus. Vėl prasisukom pakankamai pigiai
Kambarys skirtingai nuo Liuksemburgo buvo nereliai didelis, tvarkingas, aišku ypatingai paprastas-juk Etapas vis tik Numetę daiktus, šilčiau apsirengę leidomės į vakarinį miestą....
Vitrinos jau šviečia kalėdinėm lemputėm
Eglutė Keblero aikštėj jau puošiama (nu žiauriai atsiprašau už vakarinių nuotraukų kokybę
)
kelios šventiškos vitrinos:
Papildyta:
Šrekiški meduoliai ant vieno viešbučio fasado visai šalia miesto katedros
Kalėdinės mugės kioskai buvo dar tik pačiame statybos įkarštyje, bet aplamai miestas jau buvo pakankamai pasipuošęs. Dar šiek tiek pasibastę tai šen, tai ten , grįžom pailsėti, atgauti jėgas, suvalgyti lietuviškos dešrytės, išgerti dar vis vokiško vynelio..... Į miestą eisim iš ryto.
Rytas. Pusryčiai gana kuklūs, bet kirminas numalšintas
Pasivaikščiojimą pradedam nuo priešais įsikūrusios geležinkelio stoties, ten matėm įsikūrusį turizmo informacijos centrą. Tikėjomės gauti informatyvesnį žemėlapį. Nepavyko, nes jis dar nedirbo
Stotis iš tolo panaši į didelį stiklinį ateivių laivą.
Tačiau iš tikrųjų tai apsauginis skydas, saugantis seną ir pakankamai gražų pastatą
Toliau leidomės link Petite France (mazosios Prancuzijos rajono). Tai dalis senamiesčio, išraizgyta Ill upės kanalų. XVI amžiuje čia stovėjusiame pastate Buvo įkurdinti venerinėmis ligomis sirgę gyventojai. Kadangi prancūzai vadinti atsakingais už šių ligų plitimą, ligoninė, o vėliau ir visas kvartalas pramintas "Mažąja Prancūzija". Dabar tai tiesiog žavus rajonas, pilnas mažų kavinukių, gėlių ir žinoma turistų Draugė labai rekomendavo praplaukti ekskursiniu laivu, bet taip anksti jie ko gero dar neplaukiojo.
Pakeliuj praėjom modernaus meno muziejų, kurio stogą ženklina vienišas kūdas arklys:
Petite France rajono ribą žymintis tiltas buvo visas restauruojamas, teko apeiti nemažą ratą, bet pagaliau priėjom
Papildyta:
Voratinklius galėjo ir nusivalyti
Matau pirmuosius kalėdinius ženklus
puikus taburečių ir rogučių panaudojimo būdas
Petit France .....
Papildyta:
mmmm...... kokie saldainiai!!!!!
Žygiavom Strasbūro katedros link, kurios išlindusį bokštą matėm iš toli. Tačiau peržiūrėjus savo nuotraukų bagažą supratau, kad būtent Strasbūro katedros praktiškai taip ir neįamžinau
Aš dar kartelį praktiškai įsimylėjau chrizantemas
"užuolaidėlės" :
o už šio gražaus namo kampo ...... Strasbūro katedra
O čia nuostabaus grožio pastatas, bet nuotraukos to neatspindi....
dar kartelį meduoliukai.....
Papildyta:
.....ir baltoji gatvė. Užburianti
Sargybiniai prie įėjimo
Šitos lėlytės vitrinoj juda-šoka,
