Depresija tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Depresijos SIMPTOMAI
- Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
- Apatija
- Kūno masės mažėjimas
- Malonumo jausmo netekimas
- Sutrikęs miegas
- Mintys apie savižudybę
- Bendras nuovargis
- Energijos stoka
- Interesų rato susiaurėjimas
Pagrindinės depresijos formos (depresijos tipai)
1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais požymiais:
Prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Tokia nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
Svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas.
miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga.
Kasdieninis nuovargis.
Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.
2. Somatinio tipo depresija. Šiai depresijos formai būdingesni organizmo pokyčiai, kurie kartais painiojami su organine patologija:
Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
Požymiai sunkesni rytais.
Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
Lytinio aktyvumo sutrikimas.
Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (vadinamoji kardialinė depresijos forma).
Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas - cefalginė depresija.
Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas - abdominalinė depresijos forma.
3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai:
Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų.
Priežastys
Genetiniai veiksniai - paveldėjimas.
Kai kurios tam tikro organizmo ypatybės (pavyzdžiui, neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekis, išsiskyrimas).
Gyvenamosios aplinkos veiksniai.
Įvairios ligos, apsinuodijimas kai kuriomis medžiagomis
Psichologinės ir socialinės problemos.
Paprastai susideda daugelis iš išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją. Kartu dažnai būna ir paveldėjimas, ir organizmo ypatumai, ir dar kelios priežastys.
Depresijos pagrindas - tai serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, tiksliau, jų sumažėjimas.
Ligos eiga
Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija.
Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai.
Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti.
Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo.
Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija.
Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų.
Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras.
Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.
Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija).
Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas (žr. Bipolinis afektinis sutrikimas). Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.
Prislėgta nuotaika, liūdesys, gyvenimo pilkumas, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip tuštumos jausmo išgyvenimas.
Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, nekyla rankos veiklai.
Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus
Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms
Vengiama bendrauti
Fizinio ir/ar psichinio užslopinimo pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai
Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas
Sunku susikaupti veiklai
Pesimistinis ateities įsivaizdavimas
Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę
Apetito netekimas, svorio kritimas
Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant atsijungti
Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.
KUR RASTI PAGALBĄ
PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI
PAGALBA TELEFONU/INTERNETU
Pagalba telefonu:
1. Jaunimo linija (Budi savanoriai konsultantai) : 8 800 28888
I-V 16:00 - 07:00
VI-VII visą parą
2. Vaikų linija (Budi savanoriai konsultantai, profesionalai): 8 800 11111
I-VII 11:00 - 21:00
3. Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai: 8 800 77277
I-V 16.00 - 20.00
4. Pagalbos moterims linija (Budi profesionalai, savanoriai konsultantai): 8 800 66366
I-V 10:00 - 21:00
5. Vilties linija (Budi profesionalai, savanoriai konsultantai): 8 800 60700
I-VII visą parą
Pagalba internetu:
1. Jaunimo linija www.jppc.lt/draugas
2. Vaikų linija www.vaikulinija.lt
3. Vilties linija http://paklausk.kpsc.lt
Gydymas
Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Atsižvelgiama ir į gretutines ligas. Depresijos - tai sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos atkryčiai (tai liga visam gyvenimui). Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją (tai retai įmanoma), bet pasiekti ligos remisiją (požymių išnykimas).
Vaistai nuo depresijos
Antidepresantai (gydymas jais ilgas; juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Visiška ligos remisija pasireiškia nei anksčiau nei po 6 mėnesių antidepresantų vartojimo).
Psichoterapija. Dažnai tai - pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų - labai efektyvus.
Kiti metodai (labiau pagalbiniai): magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija.
Kodėl depresiją būtina gydyti?
Anksti pradėjus gydymą, pacientas pasveiksta, liga neprogresuoja ir nepereina į lėtinė formą.
Depresinį ligonį dažnai kamuoja mintys apie savižudybę. Negydant, ligai paūmėjus, didėja nusižudymo rizika. Būklei gerėjant, šios mintys išnyksta. Tačiau neretai pagerėjus būklei nuo antidepresantų ligoniai žudosi( sustiprėja fiziška, kai tuo tarpu mintys apie savižudybę neišnyksta).
Negydant depresijos padidėja ligos pasikartojimo tikimybė. Kas antram pacientui po pirmo depresijos epizodo būna antras. Ketvirto epizodo rizika( po trijų) apie 90%.
Negydant depresijos sumažėja gyvenimo kokybė, krenta darbingumas, kenčia šeima.
