Pirmoji kelionėVISI KELIAI VEDA Į ROMĄVisų pirma noriu įspėti, kad čia nerasite kažkokių atradimų: per trumpą kelionę aplankėme tik topinius objektus. Bet rašydamas apie Paryžių, kuriame taip pat kažko naujo neatradome, galvojau, kad niekam nebus įdomus mano aprašymas. Kaip aš klydau: pažiūrėjau į peržiūrų skaičių ir
. Todėl tikiuosi, kad ir čia ką nors sudominsiu savo rašliava.
2008 metų sausio mėnuo. Gyvenimas ir finansai susiklosto taip, kad nusprendžiu įgyvendinti savo seną svajonę nuvykti į Paryžių. Bet pažįstami atkalba: ko jūs tame Paryžiuje nematę, ten visur tik afroeuropiečiai (na, jei yra afroamerikiečiai, tai kodėl negali būti toks pavadinimas
). Tada gimsta idėja aplankyti Amžinąjį miestą Romą (Paryžių aplankysime po trijų su trupučiu metų bet apie tai jau turbūt skaitėte). Toliau prasideda planavimas. Dar nebuvau atradęs šio nuostabaus
Supermamų forumo, tad iš interneto prisirankioju įvairių nuotrupų. Išnagrinėju Novaturo katalogus: ten Romai daugiausia skiriama dvi dienos. Nusprendžiu: mums užteks dviejų pilnų dienų nuskrendam iš vakaro, dvi dienos Romai, po to ryte atgal į gimtinę. Čia buvo pirmoji klaida: Romai mažų mažiausiai reikia skirti tris dienas, jei prijungti dar kokį pajūrio miestelį ar Tivolį - būtinos keturios dienos.
Toliau apsitariame šeimos rate, kad devynmetį sūnų kelionė po istorinį miestą dar nedomins, tad skrisime trise: aš, žmona ir keturiolikmetė dukra. Kelionės laiką: balandžio 17 20 pasirenku ne atsitiktinai: balandžio 16 žmonos gimtadienis, tad tai tarsi dovana jai, o mums netradicinė gimtadienio šventė. Žinoma, tos datos pririšamos ir prie lėktuvų tvarkaraščio. Kiek pamenu, Ryanairas dar nedaug teskraidė, tad pirkome airBaltico bilietus.
Kitas žingsnis viešbučio užsakymas. Tuo metu dar nežinojau dabar mūsų favoritu tapusiu booking.com puslapio, viešbučio ieškojau airBaltico pasiūlytame puslapyje hrs.de. Po ilgų paieškų ir dvejonių apsistojame prie viešbučio OCTAVIA. Čia jo tinklapis:
Čia jo tinklapis. Nors jis tolokai nuo centro, aprašyme giriamasi, kad labai geras susisiekimas su centru (susisiekimas gal neblogas , bet vien traukiniu važiuojama apie 20 minučių, o dar reikia jo palaukti
). Šis pasigyrimas mus ir pakabino, nes kažkodėl mes bijojome stoties rajono. Tai buvo pati didžiausia mūsų kelionės klaida. Jei dabar reiktų rinktis, rinkčiausi viešbutį tik Termini stoties rajone: nuo čia viskas ranka pasiekiama, rajonas tikrai normalus, pavargus galima grįžti, šiek tiek pailsėti ir vėl varyti į miestą. Viso to negali sau leisti, gyvendamas toli nuo centro. Šios klaidos kelionėse į Miuncheną ir Paryžių nebekartojome apsistodavome arti miesto centro.
Toliau belieka susiplanuoti pačią kelionę. Bibliotekoje užtinku šią knygą, kuri keliavo kartu su mumis į Romą:
ITALIJA. Joje man patiko tai, kad visa informacija pateikta labai koncentruotai ir tik ta, kuri labiausiai reikalinga. Jei ruošiatės į Italiją, patariu ją įsigyti (atkreipkite dėmesį į kainą
). Taip pat su mumis keliavo ir ši knyga:
ir ši knyga. Joje taip pat daug naudingos informacijos, patogus visuomeninio transporto žemėlapis. Romos žemėlapyje susidėlioju visus lankytinus taškus. Taip pat išsiaiškinu visą viešojo transporto sistemą, ypač domina traukiniai juk reikės kažkaip iš Fiumicino oro uosto pasiekti viešbutį.(
Transporto planas). O tai galima padaryti tik su persėdimu. Be to, tai pirmoji tokia mūsų kelionė, tad nerimo nemažai. Bet laikas, praleistas prie planų, nebuvo veltui: aplankėme visas numatytas vietas, su transportu jokių problemų nebuvo
.
Papildyta:Šaltą balandžio 17 rytą pajudam į Vilnių. Automobilį paliekam oro uosto aikštelėje. Priduodam bagažą. Šiek tiek neramu: žmonai ir dukrai tai pirmasis skrydis lėktuvu. Bet viskas tvarkoje, tuo labiau, kad lėktuvas pakyla nevėluodamas.
Skrydis trunka apie 3 valandas. Fiumicino oro uoste nusileidžiam pavakary. Kol atsiimam bagažą, kol surandam traukinio FM1 sustojimo vietą, visiškai sutemsta. Bet rankose visas važiavimo planas: išlipti Trastevere stotelėje, ten persėsti į FM3 ir išlipus Ottavia stotelėje, rasime savo viešbutį. Viešbučio aprašyme parašyta, kad nuo traukinių stotelės iki jo 200 metrų. Bet čia išėjo kaip Palangoje: visi nuomojami kambariai 100 metrų nuo jūros
. Taigi, kažkur už 500 metrų tamsoje šiaip taip atrandame savo viešbutį (gerai, kad jis visas švietė):
Viešbutis švarus, bet kambariai maži, tuo labiau, kad mes užsisakėm dvivietį kambarį su papildoma lova. Įsikuriam. Ir čia dar norėčiau pakalbėti apie dvi klaidas, kurias padarėme dėl savo nepatyrimo. Pirmoji žmona į kelionę išvyko su naujais batais
ir tik atvykus į Romą, jos kulnai jau buvo nugraužt
i. Antroji į tokias keliones visada reikia pasiimti pleistro. O mes toli nuo namų su nutrinta koja ir be pleistro, o kelionė po Romą dar net neprasidėjo. Ką daryti
? Itališkai prieš kelionę išmokom tik pagrindinius žodžius, aš angliškai irgi žinau tik kelis žodžius, žmona vidurinėje mokėsi susilpnintą vokiečių kalbą, dukra dar nedrįsta rodyti savo anglų kalbos žinių. Bet žmona greitai randa išeitį: ji su administratore universalia turistų kalba gestais greitai paaiškina, ko reikia, ir netrukus grįžta su nemažu pleistrų rinkiniu, kurio užteko visai kelionei
.
Netrukus užmiegam. Naktį prižadina griaustinis ir liūtis. Negi tai sugadins mūsų kelionę? Bet rytas išaušta nuostabus, lauke viskas garuoja. Abi dienos buvo nuostabios: temperatūra apie 20 laipsnių, danguje nė debesėlio idealios sąlygos kelionei po miestą
.
Nusileidžiam į pusryčių salę:
Pusryčiai tipiški italų viešbučio: jogurtai, bandelės, sūris ir pan. (pusryčiai tikrai ne vokiški
). Bet mums užtenka. Dabar pagalvojau: viešbutis buvo tikrai neblogas, tik reiktų jį perkelti prie Termini stoties.
Kadangi dar prieš kelionę buvau prisiskaitęs, kad į Vatikano muziejus reikia ateiti anksti, nes po to didelės eilės (tai galiu tik patvirtinti), ilgai nelaukdami pajudam link traukinių stotelės. Čia ant kelio mūsų šešėliai:
O štai šitos pušys mums visada asocijuosis su Roma: tai buvo pirmasis vaizdas, kurį pamatėme šiame mieste (tiesa, nuotrauka daryta ryte, o pirmasis vaizdas buvo beveik tamsoje, nuotrauka neišėjo):
Lipame į traukinį. Važiuojame apie 15 minučių. Pirmas vaizdas išlipus:
Šis vaizdas šv. Petro bazilikos kupolas - lydės visą kelionę: tai maždaug kaip Eifelis Paryžiuje iš visur jis matomas. Mums reikia nusipirkti mineralinio vandens. Užeiname į kelias parduotuvėles butelio kaina apie 5 EUR
. Teko tiek mokėti (po poros metų Vienoje sekmadienį, kai dirba tik suvenyrų parduotuvės, už butelį mineralinio vandens sumokėjome 6 EUR tai mūsų rekordas
). Taigi, tokius dalykus reikia pirkti toliau nuo turistų apgultų vietų arba prekybos centruose.
Judame link šv. Petro aikštės. Pirmieji egzotiški (bent jau mums tuo metu) augalai:
Laiptai, vedantys į aikštę:
Papildyta:O štai ir pati aikštė. Kadangi dar ankstyvas rytas, žmonių joje nedaug:
Bet pakol kas baziliką ir aikštę paliekame, judame link Vatikano muziejų. Vatikano siena:
Eilutė, kaip ir tikėjomės, nelabai didelė (po trijų valandų, išėjus iš muziejų, eilė buvo kelis kartus ilgesnė
). Netrukus pasiekiame įėjimą:
Tiesa, jei neklystu, pro duris, esančias po šiuo užrašu, mes išėjome. Erdviame hole nusiperkame bilietus. Prasideda kelionė po turbūt turtingiausią pasaulio muziejų (nuotraukų daug nedėsiu jų kokybė nekokia
, įdėsiu tik mums labiausiai patikusius vaizdus):
Išeiname į vidinį kiemą:
Papildyta:Viduje labiausiai sužavi lubos ir išpuoštos sienos
:
Nuostabios galerijos:
Didelį įspūdį palieka vadinamoji gobelenų galerija. Čia kabo milžiniški kilimai:
O čia žvilgsnis į vidinį Vatikano valstybės kiemą, kuriame stovi valstybės tarnautojų automobiliai (šis vaizdas pažįstamas iš daugelio kino filmų):