![4u.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/4u.gif)
Jau kurį laiką mane labai neramina viena mintis...
Su savo draugu kartu esame beveik metus. Galima sakyt, net gyvename kartu. Buvo daug situacijų, kai tik dar kartą įsitikinau, koks jis yra rūpestingas, geras, koks jo požiūris į mane.
Bet esmė tokia: jis iš pasiturinčios šeimos. jį supą didelė giminė, krūva draugų.. Tuo tarpu mano padėtis kiek kitokia: gyvenu tik su mama. Kuri, dėja serga nepagydoma liga (Bechterevu), kuri, laikui bėgant, ją paguldys į patalus, ir be kito žmogaus pagalbos, ji viena tiesiog negalės gyvent... Draugas, žino tik patį faktą - kad ji serga. Daugiau nesigilino, o aš kolkas ir nepasakojau... Gyvename mes ne taip pasiturinčiai, kaip jie - vos vieno kambario butuke, kuriam verkiant reikia remonto. Žinoma, pati esu tvarkinga, prisižiūriu, dirbu, užsidirbu, ir išoriškai visiems atrodau laiminga mergina, mylinti turinti mylintį draugą. Bet aš labiausiai bijau to, kad sužinojęs visą tiesą, draugas nepagalvotų, jog esu jam per prasta... Iki šiol, niekad nebuvo nei kažkokių mano veiksmų, kurie leistų jam pagalvot, jog esu su juo dėl kažkokios naudos.. Myliu jį labai, tačiau bijau, kad tie santykiai nenutrūktų... Vistiek, anksčiau ar vėliau jis tą tiesą butū sužinojęs..
Nežinau, ar suprasite ką čia sumaliau, tiesiog man reikėtų patarimo..