QUOTE(Spindi* @ 2013 05 21, 13:59)
Spindi*, 21 Geg 2013 - 13:59, para�ė:
Spindi*, 21 Geg 2013 - 13:59, para�ė:
Kaip pasikeitė mano gyvenimas po skyrybų?
AŠ ŽYDŽIU!!!
Šešerius metus buvau su tuo žmogumi, jis mane sužlugdęs buvo iki tiek, kad visada rengdavausi juodai, net muzikos nebegalėjau klausyti. Buvau pikta, viskas erzino, išvien verkiau, savęs nemylėjau, sustorėjau, daug dirbau ir viskas buvo vienodai. Skirtis aš mėginau milijonus kartų, mane žiauriai gasdino, mušė, grasino man ir mano šeimai, ir peilių buvo ir padangas, kapotus badė ir į langus akmenis mėtė ir grasino nusižudyti, kiek policijos kviesta. Jei be vaiko, tai bijodavau namie viena miegoti, kad neužmuštų. Vieną dieną pajutau, kad tikrai nebegaliu ir jei taip toliau aš nebeištversiu, bijojau policijas kviesti, bet pakalbėjau su mama, kuri palaikė labai, kad tikrai policija su daktarais susitvarkė, kad tik su tokiu banditėliu nesusitvarkius. Daug galvojau ir tikrai ryžausi. Buvo žiauriai daug visko, bet dabar aš išvien garsiai mėgstu muziką, noriu ryškių spalvų, šypsausi, klubinėju, numečiau daug svorio, labai daug pradėjau leisti sau, mylėti ir lepinti, mėgaujuosi vyrų dėmesiu, kurio begalo daug atsirado. Vieną rytą atsibudau po prabaliavoto savaitgalio ir jaučiausi įsimylėjusi, ne vyrą...o gyvenimą!!! Pagaliau aš myliu savo gyvenimą!!! Kokio velnio aš šitiek kentėjau??? Aš laiminga!!!
ryžkitės, jei jaučiat, kad esat smaugiamos, ne kartą ir man atrodė, kad nebėra išeities, bet kas ieško, tas randa! 
Kaip pasikeitė mano gyvenimas po skyrybų?

AŠ ŽYDŽIU!!!
Šešerius metus buvau su tuo žmogumi, jis mane sužlugdęs buvo iki tiek, kad visada rengdavausi juodai, net muzikos nebegalėjau klausyti. Buvau pikta, viskas erzino, išvien verkiau, savęs nemylėjau, sustorėjau, daug dirbau ir viskas buvo vienodai. Skirtis aš mėginau milijonus kartų, mane žiauriai gasdino, mušė, grasino man ir mano šeimai, ir peilių buvo ir padangas, kapotus badė ir į langus akmenis mėtė ir grasino nusižudyti, kiek policijos kviesta. Jei be vaiko, tai bijodavau namie viena miegoti, kad neužmuštų. Vieną dieną pajutau, kad tikrai nebegaliu ir jei taip toliau aš nebeištversiu, bijojau policijas kviesti, bet pakalbėjau su mama, kuri palaikė labai, kad tikrai policija su daktarais susitvarkė, kad tik su tokiu banditėliu nesusitvarkius. Daug galvojau ir tikrai ryžausi. Buvo žiauriai daug visko, bet dabar aš išvien garsiai mėgstu muziką, noriu ryškių spalvų, šypsausi, klubinėju, numečiau daug svorio, labai daug pradėjau leisti sau, mylėti ir lepinti, mėgaujuosi vyrų dėmesiu, kurio begalo daug atsirado. Vieną rytą atsibudau po prabaliavoto savaitgalio ir jaučiausi įsimylėjusi, ne vyrą...o gyvenimą!!! Pagaliau aš myliu savo gyvenimą!!! Kokio velnio aš šitiek kentėjau??? Aš laiminga!!!

ryžkitės, jei jaučiat, kad esat smaugiamos, ne kartą ir man atrodė, kad nebėra išeities, bet kas ieško, tas randa!
saunuole! as dar tik pradedu skleisti sparnus.... bet tai kaip dabar gyvenu man patinka

))) siekaime dar didesniu tikslu ir prasau Dievulio tik sveikatytes

)))