Pasyvus namas - 11 tema

Aš irgi galvoju, kad vaikinai truputėlį pjauna grybą. Mano sąlyga buvo ta, kad gręžtinių pamatų rostverkas yra apšiltintas iš visų pusių. Neapšiltinti yra tik poliai.

Juostinių pamatų atveju neapšiltintas yra tik pamato padas - platus, storas dalykas, kuris būna mažiausiai 1,2-1,4 m po žeme. Visi kiti juostinio pamato elementai yra lygiai taip pat apšiltinti.

Vakar nepatingėjau paskaičiuoti, koks susidaro šilumos tiltelio plotas, jei rostverko ilgis 57 metrai. Skaičiavau, kad polių diametras - 30 cm. Skaičiavau, kad poliai išdėstyti kas 2 metrus. Išėjo neapšiltintų polių plotas - 2 kv. m.

Tam pačiam juostinių pamatų ilgiui (57 m) ėmiau, kad pagalvės plotas 0,6 m. Tokiu atveju turime neapšiltintą plota - 34,2 kv. m.

Tik šiuo atveju skirtumas toks, kad neapšiltintas juostinių pamatų padas yra 1,2-1,4 m gylyje po žeme, kur jau turėtų būti teigia temperatūra. Tuo tarpu gręžtinių pamatų poliai iš karto guli ant šaltos žemės, t.y. iš esmės tokios pačios temperatūros, kokia yra lauke.

Vat jei kas moka įvertinti temperatūrų įtakas mano pateiktiems pamatų neapšiltintiems plotams, tuomet gautumėme teisingus duomenis. Priešingu atveju - viskas tik spėliojimas.

P.S. Beje, pamatinė plokštė irgi turi šalčio tiltus: tas vietas, kur per pamatus į namą ateina komunikacijos.

Jo, roostverkas tikras šalčio tiltelis. Tik aš nesutinku su gautais rezultatais.

Pabandysiu apskaičiuoti nuostolius per mano roostverka. Ir pateiksiu visą skaičiavimo eigą.

mano roostverko išmatavimai 0,3mx0.6mx37m
Horizontalių paviršių plotas =2x11,1m2
vertikalių paviršių plotas =2x22.2m2

21 polius po 30 cm t.y. vieno polio plotas 0,071 m2*21 polius = 1,4844 m2

Neapšiltintos rostverko paviršiaus kontaktuojančio su poliais paviršiaus plotas = 11,1m2- 1,4844m2=9,6156m2

su
u-wert pasižiūrim apšiltinto iš apačios 20 cm EPS sluoksniu betono temperatūras kurios patalpų temperatūrai esant +20 yra nuo 18,9C iki 19,6C, vidurkis 19,25C. Turint omenyje, kad vidaus temperatūrai esant +20C, nesant roostverko ir patalpų tiesioginio kontakto, iki rostverko šiluma patenka per sienos konstrukcijas, kurios taip pat turi šiokią tokią šiluminę varžą, taigi ir vidutinė temperatūra turėtų mažėti, kas įtakos mažesnę roostverko vidutinę temperatūrą ir atitinkamai mažesnius nuostolius dėl temperatūros, bei dėl sienų varžos roostverką pasiekęs energijos kiekis bus mažesnis nei čia apskaičiuotas. Roostverko temperatūrą įtakos ir poliai kurie turėtų sumažinti bendrą roostverko temperatūrą ir vėl nuostoliai dėl to turėtų būti šiek tiek mažesni nei apskaičiuoti.

Skaičiuojam nuostolius per roostverko paviršių.

Viršutinis roostverko paviršius 11,1m2 ne praranda šilumą, o ją gauna taigi iš nuostolių šį paviršių minusuojam.

Vertikalus roostverko paviršius nukreiptas į lauko pusę 22,2m2. Dalis jo bus lauke, su projektine šalčiausia -23C lauko temperatūra, dalis bus po įšalo sukaustyta žeme. Nežinau kokia vidutinę temperatūrą imti, sakykim -20C. Tai esant 20cm EPS apšiltinimui R=5 ir temperatūrų skirtumui 39,25C bus patiriami 0,1743 kW/h nuostoliai.

Vertikalus roostverko paviršius nukreiptas į vidinę pusę 22,2m2. Imkim projektinę žemės temperatūrą +4C. Tai esant 20cm EPS apšiltinimui R=5 ir temperatūrų skirtumui 15,25C bus patiriami 0,0677 kW/h nuostoliai. Šie nuostoliai bus daug maž pastovūs ištisus metus nekreipiant dėmesio į lauko temperatūros svyravimus.

Apatinis roostverko paviršius 11,1m2 kurį sudaro kontaktinis su poliais plotas 1,4844 m2 ir 20cm EPS apšiltintas plotas 9,6156m2. Šiuo atveju nuostoliams per polius tikslinga imti DEU paminėtą nešiltinto rostverko laidumo koeficientą 2,44 W/m2K (U-werte jis 2.5). tai per 60 cm storio betoną bus netenkama 0,0921 kW/h. Šis dydis iš esmės turės būti pastovus, nekintamas per visus metus.

Apšiltinta apačios dalis 9,6156m2 apačioje turės 18,9C. Per 20 cm EPS į žemės +4 bus netenkama 0,0287 kW/h. Šis dydis iš esmės bus pastovus kiaurus metus.

Taigi, gavom pastovų per roostverką netenkamos šilumos dydį 0,0677 kW/h + 0,0921 kW/h + 0,0287 kW/h=0,1878kW/h

Kintantis maksimalus skaičiuotinas dydis - 0,1743 kW/h

Maksimalus per visą roostverką patiriamų nuostolių bendras dydis =0,3621kW/h

Mano namas turės 30m2 langų plotą, per kurį esant -23C bus netenkama 1,032 kW/h, taigi, nepalyginamai daugiau.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad apskaičiuoti šilumos nuostoliai per roostverką 0,3621kW/h bus galimi tiktai tuo atveju, jei visas roostverko viršutinis paviršius kontaktuos su patalpų vidumi, ko praktiškai niekuomet nebūna. Šį apskaičiuotą nuostolį reikėtų sumažinti sienų laikančiajai konstrukcijai naudojamų medžiagų šilumos laidumu. O jei imsim liktinius klojinius, kaip kad Vilienės atveju, kur laikančioji konstrukcija iš vidaus apšiltinta EPS sluoksniu tai roostverko šilumos nuostolius dar reikėtų sumažinti ir šio EPS sluoksnio šilumine varža.

Šio šilumos tiltelio mažinimui yra naudojamas ir plačiai reklamuojamas, bet man abejonių keliantis, pirmos eilės "šiltų" dujų silikato blokelių mūrijimas. Nuorodoje paskutinės trys nuotraukos. Aš manyčiau, kad jei jau visą svorį atlaiko dujų silikato blokelis, tai ir visą namą tuomet geriausia mūryti iš jų.

Kadangi gavom per apatinį roostverko paviršių patiriamų nuostolių kiekį, kuris yra lygus 0,1208 galima šiek tiek pakoreguoti temperatūras roostverke.

Susumavus apšiltintą 20cm ploto nuostolius su neapšiltinto ploto nuostoliais, gaunam, kad bendrai nuostoliai būtų panašūs, tarsi visas roostverkas iš apačios būtų apšiltintas 6 cm EPS sluoksniu. Atitinkamai su u-wert`u pakoregave sąlygas gaunam betono temperatūras nuo 16,9 iki 18,9 C taigi vidutinė temperatūra jau krenta nuo apskaičiuoto aukščiau vidurkio 19,25C iki 17,9 ir atitinkamai nuostoliai apskaičiuoti per išorinį į lauko pusę ir vidaus pusę nukreiptus roostverko paviršius atitinkamai mažėja, o jei įtrauktume ir per tą patį plotą pakoreguotą roostverko temperatūrą, tai bendra vidutinė temperatūra dar sumažės.

Visko perskaičiuoti nepradėsiu, čia tik bandau parodyti, kad mano apskaičiuoti nuostoliai realiai tikrai bus mažesni.

Per polius pastoviai neteksiu mažiau nei 0,0921 kW/h. Šis dydis tai vienintelis šilumos nuostolių skirtumas nuo analogiškų plokščiūjų pamatų. Šeip tai ne toks jau ir mažas dydis, beveik 100 W, tai beveik minusuoja pritekėjimus gaunamus iš vieno žmogaus.

Čia su sąlyga, kad šiltinimas analogiškas PP(20...35cm) ir konstrukcijos plotas tas pats...o tai jau nepasiekiama - rostverkas+grindys plotu tikrai bus didesni.

Jūsų sąlyga buvo, kad apatinis rostverko paviršius nešiltintas, bet po to įkomponavote 20 cm EPS toje vietoje, todėl gaunate visai kitokius rezultatus.




Apšiltinus rostverką iš visų pusių situacija ženkliai pagerėja. Tačiau manau jūsų skaičiuojami šilumos praradimai gerokai per optimistiniai.
1. Šilumos nuotolius per kolonas skaičiuojate, taip tarsi šiluma į koloną per rostverką keliautų 30 cm diametro ir 60 cm ilgio izoliuotu vamzdžiu. Akivaizdu, kad taip nebus. Kolona susiurbs šilumą iš gerokai didesnio rostverko ploto.
2. Kuo arčiau namo centro tuo grunto temperatūra po namu bus šiltenė. Būtų optimistiška tikėtis, kad grunto temperatūra po rostverku bus ženkliai aukštenė, nei šalia namo, nes juos skirs tik 20 - 30 cm. Sprendimas būtų įrengti "sijonėlį", bet čia vėl papildomi pinigai.
3. Šilumos mainus tarp kolonos ir rostverko labai pagerina armatūra. Pamatas nėra šiaip gelžbetonis, kur laidumas skaičiuojamas skersai perdengimo plokštės. Pamatų atveju nutiesiamas tiesiog gerai sujungtas greitkelis šilumos šilumos judėjimui.
4. Pats patvirtinote, kad rostverko šiltinimas pakankamai bjaurus darbas ir kokybės sunku tikėtis. O tai papildomi nuostoliai.

Visus šiuos niuansus suskaičiuoti tikrai nėra paprasta. Bet nuostoliai mano nuomone bus žymiai didesni nei tikitės.
Esmė tame, kad taip apšiltinti gręžtiniai pamatai gausis tikrai brangiau nei plokštė, o šilumos nuostoliai bus taip pat ženkliai didesni. Todėl nematau priežasčių iš jų spausti taip sakant vaško. Vienintelis nors ir nelabai rimtas argumentas - pelės. Bet jei jau taip jų bijoma ir nenorima laikyti katės, tai galima pagalvoti apie kokį apsauginį tinklą ar sluoksnį cetrio.

Taip ir nesupratau, kurie pamatai šiltesni: gręžtiniai ar juostiniai?

Jei neapšiltinti nematau didelio skirtumo.
Jei apšiltinti, tai dėkite vienų ir kitų pjūvį, kad būtų aišku kaip tai padaryta.

Aplamai tema diskusijai plyšusi...neverta temos pavadinimo. Galėtų būti svarstoma ne PN bet paprastų pamatų temoje.

O aš manau kaip tik priešingai. Pamatų plokštė yra labai tinkamas dalykas pasyviam namui, tačiau visuomet turi būti ir alternatyva. Todėl ir klausiu: kokie pamatai iš esmės šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai?

Juk ir pats N kartų sakėte, kad ne esmė iš ko ir kaip pastatytas pasyvus namas. Esmė, kad jis vartotų mažai energijos. Todėl pasyvaus namo pamatai gali būti bet kokie.

P.S. Aš puikiai suprantu, kad Vilienei iš esmės egzistuoja vienintelis PN standartas: pamatų plokštė, sienos iš EPS blokelių ir šildymas elektra.

Aš manau, kad gali būti visiškai kitoks PN. Pvz., juostiniai arba gręžtiniai pamatai, sienos iš keraminių arba silikatinių blokelių, o šildymas - GKK arba KKK. Tik pasyvaus namo atveju KKK nereikėtų suprasti lygiai taip pat kaip standartinio namo atveju, nes pasyviame name KKK ar GKK bus ganėtinai komfortiška, nes dirbs rėčiau, t.y. aptarnavimo ir priežiūros bus mažiau.

Būkite protingas, ieškokite GERESNIŲ alternatyvų. Dabar geriausią sprendimą atmetam ir ieškom alternatyvų...gal visai nedarykite pamatų, tai bus irgi alternatyva! Cibuliška alternatyva Labai išmanus požiūris, labai pažangus

Medžiagos nesvarbu, konstrukcijos nesvarbu, niekas nesvarbu...tik kaip tada žadat pasiekti mažą energijos suvartojimą? Taupysit energiją visur kur tik įmanoma, bet pamatas jums ypatingas - jam galime paaukoti šilumos?

Baigiat nusibost su teiginiais iš palubinsko, jokių argumentų - taip Cibulis sakė ir visi keliam kaminus ir bėgam KKK pirkt. Nes Cibulis šitaip sakė, o jis matyt saliamonas.
Taigi teiginius be argumentų pasilaikykite sau Jie idealiai tinka ne pasyviam namui, bet Cibulio namui - stopudovai

Toks pyktis negerai. Gali įvaryt skrandžio opą ar kokią kitą ligą. Juk visos ligos - nuo nervų.

Aš neteigiu, kad mano teiginiai 10 proc. teisūs. Aš tik abejoju ir bandau išsiaiškinti visus niuansus.

Kol kas nei vienas iš čia besireiškiančių analitikų/ekspertų taip ir nesugebėjo motyvuotai išdėstyti, kokie pamatai šiltesni: gręžtiniai ar juostiniai.

Vadinasi daugumos teiginiai - tiesiog eilinės sapalionės.

P.S. Mintai, tu statai pasyvų namą ant gręžtinių pamatų su blogai apšiltintu rostverku ir dar tokį namą žadi šildyti elektra. Nemanai, kad tai pinigų paleidimas vėjais?