J’ADORE PARIS

J’adore Paris (Aš myliu Paryžių)





Ką gi, jau praėjo beveik dvi savaitės po mūsų kelionės į Paryžių. Ir vėl prieš mane dilema: fotoreportažą rašyti ar ne ? Žinoma, kadangi skaitote šiuos žodžius, turbūt supratote mano apsisprendimą . Bet dabar pamėginsiu paaiškinti, kodėl jis būtent toks. Argumentai prieš: apie Paryžių prirašyta tiek, kad mano rašliava gal ir nereikalinga; Paryžiuje neatradau kažko naujo, tiesiog per tą laiką, kurį galėjau skirti šiam nuostabiam miestui, aplankiau tik pagrindinius objektus; SM fotoreportažų subforume „užderėjo“ tiek nuostabių fotoreportažų (juos rašė liekna, linolė, Cobre, Delicious, Jurzole ir kt.) iš turistų dar nenušlifuotų vietų, kad man su savo įspūdžiais tik po pernykščiais lapais slėptis . Bet yra ir argumentų už: iš SM kelionių forumo gaunu tiek informacijos, kad nepasidalinti savo įspūdžiais būtų beveik nuodėmė; reikia laikytis tradicijų: mano pirmųjų dviejų kelionių fotoreportažai jau senokai patalpinti SM (juos galite rasti čia Po Europą automobiliu "žaliems" (2010); Opa opa per Europą (2011)), ir sprendžiant pagal peržiūrų skaičių, jie tikrai populiarūs; po Astra777, akcent ir kitų kelionių fanų pasisakymų mano paskutiniame fotoreportaže man tiesiog neliko kito pasirinkimo, kaip tik pasidalinti savo kelionės įspūdžiais su Jumis, mieli SM skaitytojai; ir pagaliau – negi galima neįsimylėti Paryžiaus . Tikiuosi, kad bent keliems keliautojams padės mano fotoreportažas, nors jis, žinoma, nebus toks populiarus, kaip vasaros kelionės aprašymas.

Na tai šiek tiek pasimaiviau , galima pradėti rašyti. Bet kuriuo atveju liksiu ištikimas sau ir savo stiliui: nuotraukos bus be mūsų veidų, čia rasite daug mano pastebėjimų, įspūdžių, išgyvenimų, žinoma, jie bus subjektyvūs. Ir dar paaštrindamas savo subjektyvumą, kiekvienos dienos aprašymą pradėsiu savo įsimintiniausiais įspūdžiais, kurie bus pateikiami kursyvu.

PROLOGAS
Kodėl Paryžius ir kaip gimė kelionė

Nežinau kodėl, bet Paryžius visada buvo tas miestas, kurį svajojau aplankyti. Prieš trejus metus jau beveik buvau susiruošęs į šį miestą, bet atsidūriau Romoje – ir dėl to nė kiek nesigailiu. Bet svajonė niekur nedingo. Šiemet baigiantis vasarai SM kelionių fotoreportažuose užderėjo tiek nuostabių kelionių aprašymų, kad mano nervai neišlaikė – reikia kažkur keliauti. O kas gali būti geriau, nei senos svajonės įgyvendinimas? Be to, pagal besiklostančias aplinkybes ateinančios vasaros kelionės gali būti tik virtualios , tad nusprendžiu išnaudoti galimybę pakeliauti realiai. Po mano gimtadienio (kuris taip pat rugpjūčio mėnesį) išsiskirsčius svečiams, su šeimyna dar kartą peržiūrim šių metų kelionės nuotraukas. Susižvalgom visi keturi – reikia keliauti. Ir ne bet kur, o į Paryžių . Tad sprendimas priimtas. Prasideda planavimas.

Visų pirma tenka perskaityti visas devynias SM forumo temas apie Paryžių. Žinoma, ten daug pasikartojančių klausimų ir atsakymų, dalis informacijos jau pasenusi (jei ruošitės keliauti į Paryžių, siūlau perskaityti paskutines tris temas). Bet planavimui informacijos susirenku tikrai daug. Na, o įspūdis skaitant temas apie Paryžių – visi temos dalyviai labai geranoriški – matyt Paryžius įpareigoja (čia aš lyginu su Kroatijos tema, ypač šių metų pasisakymus – dauguma komentarų kažkokie pikti ). Taip pat perskaitau atrodo šešis fotoreportažus apie Paryžių (nuorodas i juos rasite Paryžiaus X temos pirmame puslapyje adresu http://www.supermama...?...77488&st=0). Informacijos ten tikrai daug.

Visose kelionėse labai pasitikiu DK serijos knygomis. Prieš trejetą metų dovanų gavau knygą „Prancūzija“ ( http://www.almalitte...iu-vadovas.html ). Joje nemaža dalis skirta Paryžiui. Taip pat įsigijau knygutę "TOP 10 Paryžius" ( http://www.almalitte...iu-vadovas.html ). Jos abi keliavo su manimi visą kelionę. Šiaip gal užtektų ir antrosios knygos (tuo labiau, kad ten labai patogūs Paryžiaus centro ir metro žemėlapiai). Bet pirmojoje žymiai daugiau informacijos apie objektus.

Tad informacijos susirinkau tikrai daug. Kita problema – kada važiuoti ? Vasara jau baigiasi. Prasideda kam mokslai, kam darbai. Tad kelionę tenka derinti prie moksleivių atostogų, tuo labiau, kad ir žmona pedagogė, tad per rudens atostogas jai lengviau ištrūkti iš darbo. Na, o man kaip įmonės vyr. finansininkui surasti laiko trumpoms atostogoms nėra didelių problemų (žinoma, po jų tenka stipriai atidirbti ). Visų pirma galvojom skristi spalio gale, bet lėktuvas iš Kauno skrenda penktadienį po pietų, o grįžta pirmadienį, tad Paryžiui lieka tik dvi dienos. Nuo spalio 31 keičiasi Ryanair‘o tvarkaraštis – atsiranda reisas ketvirtadienį . Tad pasirinkimas aiškus – išskrendam ketvirtadienį, lapkričio 3, 13 val. 45 min., o iš Paryžiaus kylam pirmadienį, lapkričio 7, 19 val. 55 min. Žinoma, jei skrendat be vaikų-moksleivių, ir Jūs galite leisti sau ištrūkti iš darbo, kada norite – tada kelionės laiką reiktų rinktis pagal Makaliaus principą: visų pirma susirasti labai pigius lėktuvo bilietus, ir prie to derinti visą kelionę. Bet mes turėjome elgtis priešingai.

Tad kitas žingsnis – lėktuvo bilietų pirkimas. Bilietus užsisakinėjom tiesiogiai iš http://www.ryanair.com. Juos pirkau likus dviem mėnesiams iki skrydžio. Maniau, kad bilietai daugiau nepigs. Mokėjom 1 žmogui pirmyn -atgal 211 Lt (čia be registruojamo bagažo - 1 vnt. 106 Lt, ir be kortelės mokesčio - 42 Lt žmogui pirmyn-atgal, iš viso sumokėjom 1122 Lt). Už pusės mėnesio bilietus galima buvo nusipirkti dar pigiau. Reikėjo tik stipresnių nervų. Bet – bilietų pirkimas yra savotiška loterija, o man loterijose nesiseka . Tad mano pasiūlymas: jei kelionės data nėra tiksliai apibrėžta, per dieną užeikite po kelis kartus į Ryanairo puslapį ir sulaukite tos dienos, kai bilietas į vieną pusę kainuos 41 Lt, ir būtinai bus užrašas - Free Online Check in: tada jau griebkite. Prie šio bilieto kainos prisidės dar 21 Lt kortelės mokesčio (nebent turėsite specialią kortelę, kurios Ryanair neapmokestina), tad bilietai vienam žmogui pirmyn-atgal kainuos 114 Lt . Pigiau už tokią kainą bilietų į Paryžių neteko užtikti. Žinoma, gali būti kad į kitą pusę bilietai gali būti šiek tiek brangesni.

Toliau reikia susirasti, kur gyvensime Paryžiuje. Pirmiausia pabandome susirasti viešbutį per mums patinkančią sistemą http://www.booking.com. Bet 4 nakvynėm keturvietį kambarį už normalią kainą (apie 500 EUR) sistema siūlo tik Pigalio aikštės arba Šiaurinės stoties rajonuose, kurie nerekomenduotini turistams vėlai vakare, be to, jos pakankamai toli nuo istorinio Paryžiaus centro. Tad pasinaudojam Paryžiaus temos rekomendacija – apsistoti apartamentuose, t.y. nuomojamame bute. Peržiūrim keletą nuomos sistemų (nuorodas į jas galite rasti taip pat Paryžiaus X temos pirmame puslapyje). Labiausiai patinka http://www.all-paris-apartments.com. Čia susirandam dviejų kambarių butą 2 rajone. Kaina už keturias nakvynes – 550 EUR. Lyg ir daugoka, bet atsiliepimai apie pigesnius variantus optimizmo nesukelia. Nuotraukas ir atsiliepimus (jie atitiko tikrovę) galite rasti adresu http://www.all-paris...aris/ref_14852/. Užsakymo metu iškart sumokamas 20% avansas (mūsų atveju 110 EUR). Toliau viskas paprasta: į el.paštą atsiunčiami visi kontaktai, adresas, sutartis. Nuvažiavus į Paryžių, lieka tik paskambinti kontaktiniam asmeniui, po 10 min jis nuveda į butą, pasirašoma nuomos sutartis, sumokama likusi suma – 440 EUR, be to kreditinėje kortelėje rezervuojamas 200 EUR užstatas. Praeitą savaitę rezervacija jau buvo atšaukta. Išvykstant raktus palikom ant stalo ir užtrenkėm duris.

Tad belieka susiplanuoti kiekvieną dieną. Žinoma, kadangi kelionės laikas ribotas, apsiribojam tik topiniais objektais Buvo minčių nulėkti iki Versalio, bet tam reikia pakankamai daug laiko, be to, jau pakankamai vėlus ruduo, tad fontanai nebeveiks, parkai bus praradę nemažą dalį savo žavesio (nors kai kas gali ir paprieštarauti – parkai, nusidažę rudens spalvomis, irgi žavingi, su Jumis man tektų sutikti, bet yra kaip yra). Todėl Versalis liko kitoms kelionėms. Žinoma, dabar po kelionės galiu pasakyti, kad planuojant padariau keletą klaidų, bet apie jas – pačiame fotoreportaže.

Spalio 29 dieną su žmona dar nueinam į Mireille Mathieu koncertą Švyturio arenoje. Dar nuo jaunystės, kaip ir CEZARIJAI, tur būt ir kitiems, ši dainininkė asocijavosi su Prancūzija. Visą kelionę galvoje skambėjo jos Tango, Pariser tango...

Per paskutines dienas prieš kelionę dar išsinagrinėju metro schemą, kad bent jau iki buto nuvažiuotume be problemų, taip pat susidėlioju metro maršrutus iki pagrindinių objektų. Belieka susipakuoti daiktus. Ketvirtadienį ryte išlekiam į Kauną, kuris pasitinka rūku (vienas lėktuvas iš Londono leidosi Vilniuje, keleiviai iš ten ir atgal vežami autobusais – gerai, kad mūsų lėktuvas nusileido Kaune). Praeinam visas patikras. Vartai atidaromi pavėluotai, tad jau aišku, kad skrydis vėluos. Susėdus į lėktuvą, pranešama, kad skrydžio pradžia dėl kažkokių priežasčių atidedama dar pusvalandžiui . Ką gi, planai šiek tiek koreguosis. Labai nustebino praktiškai pilnas lėktuvas - aš galvojau, kad tokiu metu į Paryžių ne daug kas skrenda - ir buvau neteisus: atrodo, Paryžius populiarus bet kokiu metų laiku . Pagaliau suūžia turbinos, lėktuvo ratai atsiplėšia nuo pakilimo tako. Lėktuvo kursas – link senos mano svajonės...

(Tęsinys su nuotraukomis, ko gero, tik kitą savaitgalį) .

Labai lauksim tęsinio Paryžiuje esu buvusi pusę dienos 1991 metų vasario mėnesį, grįžtant su choru iš konkurso Vakarų Prancūzijoje. Kurį laiką Prancūzija buvo mano svajonių šalis, vėliau ją pakeitė Italija Bet į Paryžių tikrai kada nors nuvyksiu

Kaip visada, labai maloniai skaitosi Laukiu tęsinio

Taaaip - vos įsijaučiau, o čia jau laukt reikia.
Paryžius žavus visada , buvom mes Versalyje vasario mėnesį ir visai nenusivylėm. Nors fontanai neveikia ir dalis skulptūrų parke uždagstytos, bet rūmus apžiūrėjom, po parką traukinuku pasivažinėjom. Tačiau pačiam Paryžiuj yra tiek daug visko ką norisi apžiūrėit, kad grįžčiau ten dar ne vieną kartą.

Kaip smagu... Gera pradžia - pusė darbo. Jungiuosi prie skaitančių Ir, dėkoju iš anksto, kad visgi nutarėte pasidalinti savo įspūdžiais ir vaizdais

Moi aussi! Ech, pasiilgau Paryziaus... Taigi labai nekantriai lauksiu tesinio... Ir nuotrauku prasom negaileti

O klausimai is serijos "rasyti ar nerasyti reportaza?" turetu likti tik retoriniais, nes atsakymas visada tik vienas - zinoma, rasyti! Kiekvienas reportazas juk kitoks, nes kiekvienas net ir tas pacias vietas pamatom savaip. Galu gale, kiekvienas naujas reportzas suteikia proga dar karta pasimegauti jau matytomis ar dar tik svajojamomis pamatyti vietomis - na argi grazu butu is musu atimti toki malonuma?

Planavau su savo pasisakymu prisijungti vėliau, bet negaliu nepritarti Juržolei.
Būtent, kad kiekvienas reportažas vis kitoks. O pabuvojus tose vietose visada malonu į jas sugrįžti vėl, palyginti akimirkas, potyrius, įspūdžius, emocijas.
Jei Paryžiaus reportažas atsirastų kas mėnesį ar tankiau, gal ir būtų mintis daryti bendrą kelionių reportažą. Bet kol kas jų tikrai ne per daug.

Jūsų reportažai labai išsamūs - man patinka dar ir dėl to. Nes asmeniškai man, labai mažai keliavusiai, prieš kelionę iškyla paprasti "buitiniai" klausimai, pvz., kiekvienas veiksmas, kaip užsakomas butas, kaip susigaudyti metro, ką sakyti perkant vieną ar kitą bilietą ir pan. Todėl labai esu dėkinga už smulkius papasakojimus. Jaunimui ar iššūkius mėgstantiems žonėms gal ir juokingai atrodytų tokie poreikiai. O man, moterėlei iš kaimo, daug ramiau, kai viską būnu išsiaiškinusi preš kelionę.

Jungiuosi ir aš prie laukiančiųjų Suintrigavote nuo pat pradžių... jaučiu, kad laukia kažkas netikėto ir įdomaus.




kažkaip šie Jūsų žodžiai man labai įstrigo...panašiai buvo suplanuota mūsų šių metų rudens savaitgalio kelionė į Alikantę ...tik taip atsitiko po mano gimtadienio

Jungiuos prie laukiančių Nors pati dar gyvenu Venecijos įspūdžiais,bet mielai mielai pasimėgausiu ir paryžietiška dvasia

Dėkui visiems, kurie pradėjo skaityti mano reportažą ir taip entuziastingai palaiko mane . Bet Jūsų susidomėjimas prideda man papildomos atsakomybės, o šitie Astros777 žodžiai


mane tiesiog nužudė : juk mūsų kelionė buvo paprasta, aplankant tik pagrindines Paryžiaus įžymybes. O dabar privalau rasti kažko netikėto . Kaip tai padaryti ? Teks kažką sugalvoti...

Na, o visiems belaukiantiems tęsinio, pasistengsiu iki minimumo sutrumpinti laukimo laiką, gal kas gims dar iki savaitgalio .

Pirma diena, ketvirtadienis.

Subjektyvus pastebėjimas: Paryžiaus gatvėse labai daug šviesoforų, bet pėstieji į juos nekreipia dėmesio – jei arti nėra automobilio, drąsiai žingsniuojama šviečiant raudonam signalui. Iš pradžių dar laukdavom žalio signalo, bet jau antrą dieną elgėmės kaip visi. Be to, toks jausmas, kad automobiliai, jiems užsidegus raudonam signalui, stabdo paskutinę akimirką ir sustoja beveik atsirėmus į praeivių kojas. Pirmą dieną šiek tiek nejauku, po to pripranti.

Skrydis trunka dvi su puse valandos (vėlavimas sutrumpėja 20 minučių). Didžiąją dalį kelionės skrendame virš debesų:



Pagaliau leidžiamės, matosi Prancūzijos laukai. Neseniai nulijo. Leidžiamės Beauvais oro uoste. Čia pasiimam savo lagaminą, išeinam su visais į lauką. Dešinėje pusėje keletas žmonių laukia įsodinimo į autobusus. Čia pat ir kioskelis, pardavinėjantis bilietus – kaina kiekvienam po 15 EUR. Autobusas greitai užsipildo, pajuda link Paryžiaus. Važiuojam apie valandą dvidešimt minučių. Pakeliui nieko įdomaus, tik atkreipiu dėmesį, kad žalumos žymiai daugiau nei Lietuvoje. Bet ir rudens spalvų gamtoje jau nemažai – lapkritis vis dėlto.

Pagaliau stojam Porte Maillot stotelėje (niekur kitur autobusas nestoja). Jau sutemę. Prasideda lietus. Visi vorele palei Kongresų rūmus patraukiam link metro stotelės (jeigu eitumėte ir vieni, nepasiklystumėte – visur nuorodos). Leidžiamės į metro sustojimą. Praktiškai iš karto pamatom bilietų automatą. Jis nepriima popierinių kupiūrų, tik stambesnes (nuo 20 centų) monetas ir mokėjimo korteles . Eilė susidariusi didoka, ir joje – praktiškai tik lietuviai, kaip supratau, tokie pat žali, kaip ir mes – pirmą kartą Paryžiuje . Tad spaudinėja daug mygtukų, kol suranda reikiamus. Kažkas perka keturis bilietėlius po vieną (t.y. keturis kartus suvedinėja kortelės PIN‘ą ir t.t.) . Kantrybė po truputį senka. Toliau dvi jaunos merginos bando nusipirkti du bilietėlius – pritrūksta 20 centų, turi tik po vieną ar du centus, kurių aparatas nepriima. Tenka juos padovanoti – nesakysi, kad į skolą , juk daugiau jų didžiuliame mieste nesutiksi – bet pasirodo klydau, jas sutikau dar ne vieną kartą (!). Su likusiais lietuviais organizuojam trumpą pasitarimą, ir pagaliau atrandam, kaip nusipirkti Carnet‘ą (t.y. 10 bilietėlių iš karto): anglų kalboje reikia spausti ne kažkokį Carnet, o Book... – apmokėjus kortele 12.50 EUR, aparatas atspaudžia 10 bilietėlių. Pagaliau laimingi (prie aparato eilėje ir pirkimui sugaišta apie pusvalandį) patraukiam link vartelių į metro. O čia, prie vartelių, pasirodo yra informacijos kioskelis, kuriame galima nusipirkti bilietus iš darbuotojo, aišku, bet kokiom kupiūrom. Taigi, apibendrinant pirmąjį nuotykį – arba turėkite metalinių monetų, arba iš karto eikite iki kioskelio.

Kadangi nesinorėjo su lagaminu ir rankiniais bagažais bastytis po Paryžių, dar Lietuvoje buvom nusprendę važiuoti iki stotelės Sentier, esančios per 50 metrų nuo mūsų buto. Pasiekti šią stotelę du būdai: su trim metro (du persėdimai) arba su RER (t.y. traukiniu) ir metro (vienas persėdimas). Pabijojau pasirinkti antrą variantą – kaip ten reiktų persėsti iš RER į metro ? Paskutinė diena parodė, kad bijoti nebuvo ko – stotelės tos pačios, tik dar vieni papildomi varteliai. Bet mes važiuojam su trim metro. Persėdimai su lagaminu ir dviem bagažais (paėmiau ir žmonos nešulį) nelabai paprasti – kol nueini iki kito metro, laiptais aukštyn-žemyn (Paryžiaus metro labai nedaug eskalatorių), labai stipriai sušyli... Pagaliau pasiekiame mūsų stotelę, išlendam iš požemio – o čia tikra liūtis . Taip, Paryžius pasitinka nelabai svetingai...

Mums reikalingą gatvę Rue Des Petits Carreaux surandam greitai. Šiek tiek apie ją (nuotraukos sudėsiu iš kelių dienų). Šios gatvės tęsinys – Rue Montorgueil (šiaip tai praktiškai viena gatvė, kai kur net žemėlapiuose žymima kaip Montorgueil). Ji uždaryta transportui, tik rytais atveriama aptarnaujančiam transportui:



Tai - spalvingas turgus, nusidriekęs per akmenimis grįstą gatvę. Čia tebetvyro senojo Les Halles dvasia – daug judrių parduotuvių, kavinių, visą dieną pilna žmonių:













Suskaičiavau kokią dešimt kepyklėlių, kuriuose kiekvieną rytą pirkdavome kruasantus ir bagetes. Tarp kitko, kažkur skaičiau, kad šioje gatvėje apsiperka ir Paryžiaus restoranų virėjai. Daugybė vyno, vaisių, žuvies, mėsos, sūrių parduotuvyčių, kuriuose dirba po porą - trejetą žmonių. Kažkaip prisiminame Lietuvą – tokių parduotuvių beveik neliko: jas suvalgė Maximos . Deja... Bet grįžkime į Paryžių. Žinoma, čia yra ir pora nedidelių prekybos centriukų. Juose pirkdavome įvairius produktus, vyną, nes vyno parduotuvėse įdomu pasižvalgyti, bet pirkti – mums per brangu.

Gatvė vienu galu remiasi į metro įėjimą ir į judrią gatvę, kitu galu – į Forum des Halles (kažkas panašaus į mūsų Akropolį, tik kad po žeme). Šis forumas – pakankamai nyki vieta, ypač vakare: aplink daug benamių, narkomanų ir pan., o bevaikščiojančių žmonių beveik nėra. Čia kaip ir daug kas Paryžiuje: priešybės šalia viena kitos – visada judri, gyva gatvė ir nykus rajonas...

Gatvėje nemažai įdomių iškabų:



Ši iškaba netoli nuo įėjimo į mūsų buto kiemą. Pats įėjimas – neišvaizdžios durys, už jų – du ilgi koridoriai, pirmame iš kurių – automatiškai užsidega šviesa, o ant sienos kabo didžiulis veidrodis (čia tam, kad prieš išeinant į gatvę, paskutinį kartą įsitikintum, ar gali eiti į žmones ):

Toks vidinis kiemas:







Negaliu neįdėti laiptų į antrą aukštą, kuriame gyvenome, nuotraukos. Šiais laiptais teko tempti ir lagaminus , ir po kelis kartus per dieną lipti:



O dabar grįžkime į pirmą dieną, teisingiau vakarą. Įsikuriame, truputį apdžiūstame. Bet atvažiavome ne bute sėdėti, tad nekreipdami dėmesio į vėlų vakarą bei lietų, išeiname pirmam pasivaikščiojimui po Paryžių. Neskubėdami praeiname visa gatve. Gale – ne tik Halles, bet ir St-Eustaches bažnyčia, pagal literatūrą – viena gražiausių Paryžiuje, suplanuota pagal Notre Dame pavyzdį. Į vidų eiti per vėlu, kitomis dienomis taip ir neradome progos užeiti. Tad jos naktiniai vaizdai:





Prie bažnyčios įdomi skulptūra, deja, aptverta:



Einam toliau link mūsų šio vakaro tikslo – Luvro. Keistai nuteikia pagrindinėse gatvėse ant suoliukų, ventiliacinių angų įsikūrę benamiai, bet juos užgožia pilnų kavinių vaizdai, niekur neskubantys paryžiečiai, o gal turistai. Baigiasi lietus. Išeinam prie naktinio Luvro:





Rivoli gatvė palei Luvrą:



Vėl neskubėdami grįžtame į savo gatvę. Vėlus vakaras. Užsidaro parduotuvės, mažėja ir žmonių Montorgueil gatvėje. Grįžtame į savo butą. Pavakarieniaujam dar iš Lietuvos apdairiai įsidėtomis atsargomis. Laikas miegoti. Ryt mūsų laukia ilga kelionė po miestą. Gal nelis ?