Taip ir neprasidėjo joks veiksmas pranašaujantis dukrytės gimimą, taigi liepos 29-osios ankstyvą rytą keliuosi su džiaugsmu ir jau baime (paskutinę minutę tas CP taip grėsmingai atrodė), bet vis tiek taip norisi pamatyti savo džiaugsmelį...
Nusprendžiau, nenoriu važiuoti su taxi, taigi, keliaujam su MB autobusu, ankstyvas rytas... Paskutinis rytas su pilveliu... kelios valandos ir jo nebebus... Bet laukiu, labai laukiu, širdelė vis suvirpa apie tai pagalvojus, bet nori rankos laikyti tą mažą stebuklą...
Net nepastebiu, kaip greitai atsidūrėm ligoninėj. Ir kodėl reikia taip anksti būti? Dar tik 6.30, gydytojai pradeda rinktis 7.30. Prailgsta laikas... Jau viena pora laukia, mes antri. Ir kodėl mes negalėjom atvažiuoti pirmi? Taip nekantrauju!!
7.30 ateina midwife. Prisistato, supažindina su asistentėm. Surenka raudonas knygas ir pasako, kad sugrįš 8val. Dar mažiausiai pusvalandis. Bandau užsimerkti, gal pavyks snūstelti, bet... negaliu, vis tos pačios mintys, kaip atrodys mano mažylė? į ką panaši?
7.45 vėl midwife, ir net suabejoju, ar tikrai? tikrai ji pasakė mano vardą? MB jau su daiktais beveik per duris eina, o aš vis negaliu patikėti... Išeinam į koridorių, midwife sustoja, staiga atsisuka ir sako: "sorry, bet viena pora laukia dvynukų, jums teks grįžti atgal į laukiamąjį". Tik ne tai! Jau taip širdelė virpa, o dabar? Kelios sekundės ir ji apsigalvoja, "kad jau pradėjom eiti, tai ir eisim, pora valandų nieko nebepakeis". Taip apsidžiaugiau tai išgirdus.
Priešoperacinė palata. Naktiniai. Kepuraitė man ant galvos. Seselės. Laikas prailgsta...
Prisistato anesteziologas. Tikrai jis daktaras? Toks jaunas? Gi gal metais kitais už mane vyresnis. Pasirodo tikrai daktaras
. Pabendraujam, išklausinėja ar nebuvo komplikacijų pirmo epidūro metu, vis tik pasiūlo pilną narkozę. Ne ne, tai ne man, aš noriu matyti, girdėti, liesti savo kūdikį!!! Nenoriu užmigti nei sekundei!!!Ateina gydytoja, liepia keltis, kibti jai į parankę(juk plytelės, o man apautos kojinės, slidu!) ir atsargiai eiti į operacinę.
8.20 netikiu savo akimis, laikrodis gal sustojęs. Seselė patvirtina, tikrai tikrai. Praveda "instrukciją" kaip reikės elgtis, anesteziologas tuoj darys epidūrą. Susiriečiu į kamuoliuką, kaip ir liepė. Kažką burbuliuoja radijas, pabandau susikaupti, įsiklausyti (bandau nukreipti mintis nuo epidūro, sakė gali suskausti). Staiga prikimusiu balsu uždainuoja Bryan Adams "Here I am, this is me", ašaros kaupiasi akyse, "taip taip, tuoj būsi čia, mažute" ...
Anesteziologas pradeda klausinėti: ko laukiat? - (dukrytės), pirmas vaikas? - (ne), pirmas vaikas berniukas-mergaitė? - (berniukas), kiek metų? - (šeši), kaip gražu, didesnis berniukas, ir dabar mažytė mergytė, idealus variantas. Ne tas man galvoj, ne tas, nesvarbu kas, berniukas, mergytė, kad tik greičiau. Seselė pasako, kad padės užsikelt kojas ant stalo, juokaujat? aš tuoj pati... norėčiau
, jaučiu lyg plytos būtų prie padų. Paguldo, užtraukia užuolaidą, pradeda veikti epidūras, anesteziologas atsineša vandens, purškia ant kūno ir klausia ar jaučiu, NE. Jaučiu tik galvą ir pečius, daugiau nieko, darosi baisu. Primena, kad jei blogai pasijusčiau iškart jam sakyčiau, jis bus visada šalia manęs, staiga suvokiu, kad nėra MB, panika. Seselė greit nuramina, kad jį pakvies, kai visi bus pasiruošę, dar kelios sekundės ir JIS jau irgi čia, prie manęs. Pradeda klausinėt apie rūbelius, kepurytę ir dar kažką (gi nepalikau vaikučiui rūbelių, tiksliau palikau jų pilną krepšį , susirūpino ar tuos padavė seselei ). Trumpa tyla...
Everybody ready? YES. (tyliai pradedu dar labiau gailėti pilvelio gyventojos, bus keista, kai nebejausiu jos savyje).
-"Ar nuleisti užuolaidą, kai gims vaikelis?- jūs nieko daugiau nematysite, tik savo kūdikį".
- "Taip taip, noriu ją matyti!!!"
Vos spėjau pasakyti, o jie jau rodo mano gražuolę (it's a girl)... juodaplaukę... mažytę... labai mažytę... garsiai verkiančią...
Verkiu kartu...Nieko nepajaučiau, net kaip išėmė, jei būtų nepradėjus verkti, tai galvočiau, kad vis dar niekas nevyksta...
Dukrytė ir MB visą laiką buvo šalia, išėjo tik tada, kai mane kėlė ant lovos, išsiskyrę buvom vos kelias minutes.
