Riešinės arba riešės, mankietai, rankovėčiai, čiurneliai - ant rankos riešo maunami megzti rankogaliai.
Ši aprangos detalė Europoje buvo paplitusi XIX a. Riešines nešiojo Latvijos, Estijos, Vokietijos, Anglijos, Skandinavijos šalių gyventojai. Lietuvoje riešines imta nešioti XIX a. pab. Riešinės labai praktiška aprangos detalė. Tais laikais rūbų rankovės buvo plačios, šaltis ir vėjas lengvai prasiskverbdavo prie kūno, bet jos ne tik šildė rankų riešus, bet ir apsaugodavo marškinių rankogalius nuo susitepimo.
Riešines XX a. pirmoje pusėje išstūmė nauji mados vėjai atsirado pirštinės su ilgais riešais, siaurėjo rūbų rankovės.
Apsisukus laiko ratui, riešinės vėl grįžta ne tik kaip etninių kostiumų detalės, bet ir kaip nauja meno forma bei madingos aprangos dalis.
Kaip originalią aprangos detalę riešines renkasi jaunimas, moterys jas prisiderina prie savo aprangos. Visuomet įspūdingai ir originaliai riešinės atrodo užmautos ant baltų marškinių.
Riešines mezgamos tvirtai ir tankiai iš vilnonių siūlų, nes šios turi būti šiltos ir elastingos, lengvai užmaunamos ant riešo. Riešinė karoliukais nesiuvinėjama karoliukai į ją įmezgami.
Riešinės naujas reiškinys, grįžęs į aprangos stilių po daugiau negu šimto metų užmaršties
I tema
II tema
