Įkraunama...
Įkraunama...

Liktiniai klojiniai

QUOTE(korida @ 2011 09 04, 13:02)
144 km2 ploto kiek tai galetu apytiksliai kainuoti plokstei ?
Liejant plokste visas  komunikacijas reikia tiksliai numatyti ir staigiai suvedzioti.Kadangi tai ruosiausi  daryti pats

Už suvalkietišką taupumą - giriu 4u.gif Čia nė trupučio nenukentėtumėt: nustumėt juodžemį, atsivežėt žvyro ir tada kastuvą į rankas, pirmyn suvalkietiškai: čia kanalizacijos stovas, čia-stovės Ia klozetas, jam d100, šalia praustuvė - jai d50. Plastmasinis vamzdis elektros įvadui, vandentiekio įvadas iki būsimo skaitiklio vietos - tinklus galėsite vedžioti arba plokštėje, arba po sienų įrengimo jei norite atviro vmzdyno. Kas dar? A ventiliacija. Jei ŽŠ - įvadas jam ar pilnas įrengimas. Vamzdžiai kyšo, lyginat žvyrą, vibroplokšte tankinat. Ant pagrindo statot perimetru lentinius klojinius, į juos klojate stabilizuotą plėvelę - analogiškai kaip darysite savo name grindis. Petimetru sustatote vertikalias EPS plokštes. Kokiu storiu šiltinsite grindis? 20cm? 25cm? Čia pagal jūsų norus - tokio storio plokštės dugne sudedate EPS horizontaliai. Klojiniai paruošti. Armavimas - jei norim pasigalynėti dėl pigumo, čia reikia konstruktoriaus pagalbos, nes armuojant "iš akies" pigumo nepasieksime. Todėl aš dabar sulaukiu prikaištų, kad mano plokštė labai brangi. Ir betonas - tas pats betonas, kurį jūs pilate į polius, rostverką bei grindis...Nepamirštant plokštės viršų užtrinti mašina - taip galima sutaupyti daug litų nepigiems išsilyginantiems mišiniams - va šitą sužinojau per vėlai ir teks truputi išlaidauti. Liko nepaminėtas grindinis šildymas - čia jau pagal pastatą, jo nuostolius, statytojo norus ir supratimą - yra arba nėra, labai nesunkiai suklojama vamzdžius rišant prie armaturos. Grubiai sąmata: 144m2 tai imam 12x12, perimetras 48m. Perimetrinės plokštės 0.2x0.5x48=4.8m3, dugnui 11.8x11.8x0.3(jūsų grindų šiltinimo storis)=~42m3. Plėvelė ~180m2 (reiks perdengt ir galus užlenkt iki klojinio viršaus) betono 11.8x11.8x0.2 (storis iš akies - grindys bus 15cm bet po sienom dariau pastorinimus) ~ 27m3 armatura: čia apsigauti lengviausia, be projekto nei šis nei tas, bet 3t turėtų sueiti. Mechanizmai - nustumti juodžemiui, vibro plokštė, betonavimas su siurbliu(1val - 240Lt). Prie medžiagų galim pliusuoti min 30cmžvyro pasluoksnį: 13x13x0.3=~50...55m3, kuriuos irgi galima lyginti mechanizuotai - tai truputi greičiau ir efektyviau nei patalpų viduje rankiniu būdu. Medžiagų kainų neprisimenu, jei kam įdomu verta susirankioti. Taip pat sudėtinga su darbų kaina, ji turi būti labai panaši į grindų betonavimo: pigiau nes didelis bendras vientisas plotas su siurbliu, brangiau nes reikia perimetrinių klojinių ir trupučio daugiau armavimo, +/- tas ant to. Nors imk ir atsidaryk kontorą plokštėms įrenginėti biggrin.gif
Beje, berods Mintui Legallet paskaičiavo visai padorią kainą, pigiau nei man atrodo mano kainavo...o jei daryti iš paprastų EPS plokščių tai kaina dar geresnė.

P.S. Nemanote, kad šiuos pamatus "suvalkietišku būdu" nesunku pačiam pasidaryti, neskaitant armaturos skaičiavimo bei betonavimo (betonas nelauks kol vienas jį išlyginsite ir suvibruosite)?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 04 rugsėjo 2011 - 13:03
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 04, 14:55)
Nemanote, kad šiuos pamatus "suvalkietišku būdu" nesunku pačiam pasidaryti, neskaitant armaturos skaičiavimo bei betonavimo (betonas nelauks kol vienas jį išlyginsite ir suvibruosite)?

,,posle draki kulakami nie masut'' jau islieti pamatai gal kitam namui ,jei Dievas duos sveikatos,pagalvosiu ir apie plokste .
Taip, darant plokste keliese nelabai isirengsi ukio budu ,reikia speclizuotu mech.,zmoniu-specelistu ,juk betonas o ypac konstrukcinis nelauks jei lauke 25-28lc,kol tu ji lygiai islyginsi-uztrinsi .
Atsakyti
jau jeigu apie plokštuminius pamatus čia pradėjot ir kas dar nematėt tai čia gan neblogas puslapis http://www.thermisol...undbroschyr.pdf galia sudėta kaip medžiagas pasiskaičiuoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo narvid: 04 rugsėjo 2011 - 14:52
QUOTE(narvid @ 2011 09 04, 15:52)
jau jeigu apie plokštuminius pamatus čia pradėjot ir kas dar nematėt tai čia gan neblogas puslapis http://www.thermisol...undbroschyr.pdf galia sudėta kaip medžiagas pasiskaičiuoti.

Aš pagrinde iš švedų mokiausi, nepamenu gal ir termisolio, buvo padorus pjūvis parodytas. Plius lenkai su savo PN pradininku Lipynskiu - ten puslapy visa namo statybos eiga buvo iliustruota, ant plokštės.
Bet nukrypom nuo temos, gal reiktų atskirą temą SM atidaryt, Narvid kaip entuziastas galėtų vesti? A? biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2011 09 04, 15:39)
,,posle draki kulakami nie masut'' jau islieti pamatai gal kitam namui ,jei Dievas duos sveikatos,pagalvosiu ir apie plokste .


drinks_cheers.gif Mano sekantis irgi bus kitoks, geresnis - amžių gyveni, amžių mokaisi...bus kitos medžiagos ir technologijos...na čia po 20metų biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2011 09 04, 12:41)
nezinau kaip tai vertinti ... viskas kainavo 10klt 75 bm  mirksiukas.gif


Atrodo, prasisukot beveik "na chaliavu" lyginat su samatomis Vilniuje smile.gif
Atsakyti
Pasigilinus į plokštuminius pamatus gręžtiniai atrodo tikra atgyvena.... Juo labiau, kad pamatus staysim "suvakietiškai" be jokių super 'ekspertų'. Juk grindis tai vistiek rekės daryti... Ką jūs manot apie dvigubą L, taip šildomos grindys neturės jokio kontakto su sienos g/b.
Dviguba LL thumbup.gif

čia dar yra Angliškai: http://www.viking-ho...oundations.html

Ir dar, niekaip nesuprantu kodėl šildymo vamzdžiai eina po armatūra o ne virš jos?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo montepaso: 04 rugsėjo 2011 - 22:50
Na kagi,po krepsinio ir kitu reikalu,galima ir atrasyti i klausima. Liktiniai klojiniai (100 m2) kainavo 9800 (dalis desimtuko,aplink garaza,didzioji dalis penkioliktuko) gyvenamam namui. betono suejo 20m2,armaturos isejo uz 500 litu. Zvyro masina.460 litu nes buvo labai geros kokybes zvyras,stambus. Lentu kubas. Viela uz 40 litu. Smulkmenom dekim 200 litu. betonas man atsistojo 4500 su visais atvezimais ir siurbliu nuoma. Drasiai galiu teigti kad maisant su rankom (suvalkietiskai bigsmile.gif 2500 sutaupai)
Kas liecia iskasima grioviu,sumokejau 600 litu. Tiesa dar vibroplokste ir siurblys kanavo 300 litu. Viskas. daug ar mazai,spresti patiems. Tiesa,neturiu dar gatavu grindu,jom reikes papildomai lesu,bet jom nereikes 15 cm betono,nereikes armaturos us 2,5-3 t. Bet cia ne esme. As asmeniskai nebuvau suzinojes kad ant pamatu plokstes namas siektiek per salcius vaikscios. Kas garantuos kad koki karta sienoje neatsivers plysys ir sandarumui kaput.. Kitas dalykas,kad grindu tiesiu nepadarysi,o poto reikes islaidauti islyginamiesiems misiniams,o as paprasta betona issibetonuosiu taip kad man beliks su 8-10 mm sukom susiklijuoti plyteles. Esme tame kad is pradziu plokste lygi,bet kai pasistato sienos ji issigaubia pilvu i viduri. Pats gerb Evoy tai patvirtino. Gaunasi taip kad ant plokstes su grindimis zaisi dukart,o dar jei moki darbininkam uz darba tai kaina isvis kyla.. Vienu zodziu minusu galima viskam prikapstyti.. O stabilizuota plevele po pulistirolu man asmeniskai pasitikejimo nekelia.. Oi kokia ji plona.. (bet cia jau mano subjektyvi nuomone) Na kazkaip niekaip nekilo rankos savo namui padaryti hidroizoliacija is pleveles,kad ir kokia ji butu atspari korozijai ar kitiem velniam. Netgi tuos pacius vamzdzius atrodo isvedzioji,bet nesu mates kad viskas atitiktu idealiai. tai sen,tai ten neatitinka,pakapoti reikia.. ir vel,gerai jei pats kapoji o ne samdomas.. Na bet cia jau niuansai ir loterija,kaip kam papuls,bet Norvegijoje ne viena (vadinkim norvegiska plokste) esu dares namui....
Viso to pasekoj padariau seno ir moderno miksa,sujungiau juostinius pamatus su pulistirolu ir iskart gavau na ne gatava produkta,bet 80 uzbaigtuma,o tie likusieji procentai leis man darbo iegoje jei prireiks be skaudziu nuostoliu daryti koregavimus kuriu visgi atsiranda ir tada iskyla dilema,ar palikti ar skausmingai perdarineti.. Metykit i mane batonais bet manau mano pasirinkimas normalus ir perspektyvus. O liktiniam ir poliam as nepritarciau,nepatinka man tie salcio tiltai kurie gausis per polius.. ax.gif Labanakt,arba labas rytas. mirksiukas.gif
Atsakyti
Dėkui biesui už skaičiukus. 4u.gif Kai kyla ginčas dėl brangumo visada geriausia remtis konkrečiomis sumomis. Tiesą sakant aš taip pat įsivaizdavau, kad plokštieji pamatai yra brangesni. Bet akivaizdu, kad taip nėra. Panašu, kad statant šiltą namą plokštieji pamatai racionaliausias pasirinkimas. Nebent labai netvirtas gruntas pasitaikytų.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 04, 15:19)
drinks_cheers.gif  Mano sekantis irgi bus kitoks, geresnis - amžių gyveni, amžių mokaisi...bus kitos medžiagos ir technologijos...na čia po 20metų biggrin.gif


Prašom plačiau ax.gif .
Labai įdomu būtų išgirsti įspūdžius iš pirmųjų fronto linijų biggrin.gif .
Atsakyti
QUOTE(biesas66 @ 2011 09 05, 00:25)
As asmeniskai nebuvau suzinojes kad ant pamatu plokstes namas siektiek per salcius vaikscios. Kas garantuos kad koki karta sienoje neatsivers plysys ir sandarumui kaput.. Kitas dalykas,kad grindu tiesiu nepadarysi,o poto reikes islaidauti islyginamiesiems misiniams


Jei nedėsi į plokštę armatūros, tuomet galimos plokštės deformacijos, net lūžiai. Bet plokštė projektuojama taip, kad atlaikytų lenkimus dėl kilojimo. O kaip atsiranda kilojimas? Man žinoma tik viena natūrali medžiaga gamtoje, kuri atvirkščiai kitoms šaldama plečiasi - vanduo. Būtent jis ir kiloja pamatus - tam turime užtikrinti sausą žvyro-smėlio paluoksnį, tai yra kokybiškas drenažas + lietaus nuvedimo vamzdynas.
Kad jau visi čia liktinių temoj, tai pabijokim dievo su teiginiais "atsivers pyšys" - juk namas MONOLITINIS ARMUOTAS. Kilojimas juk ne drebėjimas 6-7 balai pagal richterį 4u.gif net esant mūrui plyšių scenarijus yra neįmanomas, o tai trapiausia konstrukcija.
Kodėl nepasidarysi tiesių grindų iš kart? Atvirą plokštę net lengviau betonuoti: išoriniai klojiniai niveliuojami idant idealiai sutaptų su namo nuliu, naudoji vibroreiką, po vibravimo, apstengus užtryni mašina - beveik idealios pramoninės (jei pilsi geležinimo mišinį) grindys!
Papildyta:
QUOTE(montepaso @ 2011 09 04, 23:46)
Ir dar, niekaip nesuprantu kodėl šildymo vamzdžiai eina po armatūra o ne virš jos?


Elementaru, statybinė fizika: plokštės geometrinis vidurys(čia jei simetrinis armavimas) yra neutrali linija, tai vieta kur įtempimai yra nuliniai. Žemiau nulinės linijos prasideda gniuždymo zona -čia betonas perima gniuždymo jėgas. Virš linijos - tempimo zona, čia konstrukcija yra tempiama ir kadangi betonas yra neatsparus tempimui savo darbą atlieka armatūra. Plastikiniams vamzdžiams yra saugiausia vieta - neutrali linija arba kuo arčiau jos. Būtent todėl vamzdžiai po armatūra o ne ant jos, nesilpninant konstrukcijos.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 09 05, 08:12)
Nebent labai netvirtas gruntas pasitaikytų.


"Labai netvirtas gruntas" - net nežinau, koks tai galėtų būti. PN temoj matėt mano skaičiuotas apkrovas -15kPa yra juokas, nebent durpyne norite statytis, ir tai gali būti įmanoma 4u.gif Visa paslaptis - pamato plote. Primeskit polių atramos plotą, juostų plotą ir palyginkite su plokštės plotu 4u.gif
Atsakyti
Pasidariau as plokstuminius pamatus ir galiu pasakyti kad jie tikrai brangesni negu greztiniai lyginant greztinius jau pasiekusius grindu lygi. Bet mano atveju tas brangumas isejo ant to kad as pyliau skalda, kuri naudojama irenginejant kelius. O ji nera pigi. Jeigu buciau naudojes koki nors zvyriuka paprasta tai tada kainu skirtumo kaip ir nebutu.
O viliene netaip skaiciuoja polistirolo apkrovas. EPS150 tai deklaruojama apkrova yra trumpalaike ir su 10% deformacija. Dabar neatsimenu bet kazkuriam is sio tipo pamatu internetiniam psl skaiciau kad eps300 prie ilgalaikiu apkrovu iki 3% deformacijos lieka apie 120 kPa.
O cia dar ziuriu zmones atsimena ta Evoj, atrodo kad dievas jis jums cia. Mano namas plioksciu stogu, tai perdangu suejo 242m2 tai galit pasiskaiciuoti koks svoris vien nuo ploksciu susidaro, plius i saramas ir du gelzbetoninius ziedus supilta apie 12m3 betono. Jokio islinkimo nematyti.

montepaso-> jeigu naudoti dviguba L tai pirmoji L ant kurios bus visa apkrova jau turetu buti labai tvirtas polistirolis neaisku ar EPS300 uztektu, priklauso dar ir koks namas, jeigu vieno auksto arba karkasinis tai tik toki varianta ir buciau dares.
Atsakyti
QUOTE(montepaso @ 2011 09 04, 23:46)
Pasigilinus į plokštuminius pamatus gręžtiniai atrodo tikra atgyvena.... Juo labiau, kad pamatus staysim "suvakietiškai" be jokių super 'ekspertų'. Juk grindis tai vistiek rekės daryti... Ką jūs manot apie dvigubą L, taip šildomos grindys neturės jokio kontakto su sienos g/b.
Dviguba LL  thumbup.gif

čia dar yra Angliškai: http://www.viking-ho...oundations.html


QUOTE(DEU @ 2011 09 05, 08:27)
Prašom plačiau  ax.gif  .

Dviguba L yra įdomus sprendimas, ypač dešiniame kampe parodyta EPS kolonos pjaustymo schema - jei galima L gauti be didelių EPS nuostolių, tai jos kaina turi būti artima plokštėms.
Jei sienoms naudosite plačius klojinius su storu išoriniu sluoksniu (pvz mano Thermodom'o išorė yra 250mm) tai labai nepergyvenčiau dėl šilumos iš grindų betono keliavimo į sienų betoną - jis vis tiek lieka apšiltintam tūryje. Bet jei galima to išvengti - kodėl gi ne? Dar vienas LL pliusas - papildomas šalčio barjeras tarp cokolio ir grindų, nors, deje ne tarp cokolio ir sienų betono. Dėl šios priežasties sekantį namą statyčiau be atkoso - pamato plotis ir I a sienų plotis sutaptų, cokolis kaip ir siena būtų šiltinta 250mm. Atkoso grožis - klausimas abejotinas. Po atkosu negalėjau dėti trinkelių- kur jos glaudžiasi prie cokolio teko cokolį pastorinti NEPSu iki sienos plokštumos.
Papildyta:
QUOTE(saule0803 @ 2011 09 05, 09:01)
Bet mano atveju tas brangumas isejo ant to kad as pyliau skalda, kuri naudojama irenginejant kelius.

O viliene netaip skaiciuoja polistirolo apkrovas. EPS150 tai deklaruojama apkrova yra trumpalaike ir su 10% deformacija. Dabar neatsimenu bet kazkuriam is sio tipo pamatu internetiniam psl skaiciau kad eps300 prie ilgalaikiu apkrovu iki 3% deformacijos lieka apie 120 kPa.
O cia dar ziuriu zmones atsimena ta Evoj, atrodo kad dievas jis jums cia. Mano namas plioksciu stogu, tai perdangu suejo 242m2 tai galit pasiskaiciuoti koks svoris vien nuo ploksciu susidaro, plius i saramas ir du gelzbetoninius ziedus supilta apie 12m3 betono. Jokio islinkimo nematyti.


Taip dolomitinė skalda - neleistina prabanga plokštei. Su ja pasiekėt deformacijos modulį, matuojamą ~20MPa ribose, ar bent šimtadalį gaunate apkrovos į gruntą net su g/b perdanga?

Cituoju balpol: "Gniuždomasis įtempis, kai gaminys deformuojamas 10% nustatomas pagal LST EN 826. Nei vienas bandymo rezultatas neturi būti mažesnis už nurodyta lentelėje vertę. Stiprio gniuždant, kai deformuojama 10%, ribiniai lygiai: " apie trumpalaikę apkrovą čia neužsimenama... Net jei jūs teisus, turiu neginčytiną atsargos koeficientą ~90proc(vietoj būtino 10-15proc?).

Evoy ne dievas, bet rašė apie reikalus profesionaliai, dalyviai juo tikėjo, jis čia stipriai pasėjo pasyvumą, suteikė aibę nemokamos info - todėl ir nepamirštamas.
Perdangų 242m2: tai galvojate labai didelė apkrova? Juk plokštes ir sudėjote plotu 242m2, nekrovėt stulpu vieną ant kitos, todėl galutiniame xxxkPa tai labai daug įtakos neturi, čia aš apie apkrovą į gruntą. Tik labiau apkrovėte plokštės sijas, jas teko truputi stipriau armuoti - daugiau pasekmių nematau, ypač jei ant skaldos pagrindo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 05 rugsėjo 2011 - 08:22