Gimdymas mano vyro akimis - Gimdymo istorijos

Noriu pasidalinti savo gimdymo istorija, kurią užrašė mano vyraspirmą dieną po gimdymo. Gal ji šiek tiek kitokia, nei aprašyčiau ją pati. Bet tai man ir buvo idomu, kaip viską matė jis. Esu labai dėkinga jam už visą pagalbą ir paramą. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip viskas būtų vykę be jo...

ŽMONOS GIMDYMAS VYRO AKIMIS
14:30
Žmonos skambutis į mobilų, pranešė, kad nubėgo vandenys, atrodo žalsvos spalvos, sąrėmių nėra. Žinojome, kad nutekėjus vandenims reikia pasirodyti gydytojui. Dėl visa ko parekomendavau pasikonsultuoti su R. Šemeta ir perskambinti man. Po kelių min vėl žmonos skambutis – reikia važiuoti, kad būtume tikri dėl situacijos.
14:45
Grįžęs namo radau žmoną šiek tiek pasimetusią ir sutrikusią. Nuraminau ją sakydamas, kad sąrėmių dar nėra, tu negimdai, greičiausiai apžiūrės ir paleis namo. Padėjau žmonai apsirengti susirinkti daiktus. Važiuodami šnekučiavomės apie šią situaciją, gimdymui jautėmės pasiruošę įtampos nebuvo. Aš netikėjau, kad išvis gali kas atsitikti. Maniau, po apžiūros grįšiu ir užbaigsiu savo darbus.
15:00
Raudonojo kryžiaus (toliau RK) priimamajame mus pasitiko akušerė. Kalbėjo ji tyliai, neaiškiai. Patalpos akustika prarydavo jos žodžių galūnes. Buvo sunku suprasti jos komandas, jautėmės blaškomi. Susierzinau dėl RK nustatytos tvarkos. Priimamajame pirmenybė teikiama biurokratijai. Žmona, kuriai nuolat tekėjo vandenys, pasodino pildyti dokumentų, o mane iš vis išprašė ir priimamojo. Buvo kiek pikta ir juokinga stebėti pro atviras duris žmona pildančią dokumentus, šiuos formalumus galėčiau sutvarkyti ir aš pats. Žmonai tik parašus sudėt liktų. Priimamajame dirbusio darbuotojo sugebėjimas užpildyti dokumentus kompiuteryje apgailėtinas ir juokingas. Tokį darbą dirbantis žmogus, bent jau neturėtu klaviatūroje ieškoti pažįstamų raidžių.
15:15
Žmona apžiūri gydytojas, aš laukiu koridoriuje. Pamatęs žmoną pasiteiravau, kas ir kaip. Kol kas žinome, kad vaisiaus vandenys žalsvi, žmona guldoma į ligoninę, namo negrįšime. Žinoma kilo ir daugiau klausimų kas dabar bus, ko tikėtis? Tačiau išsiaiškinti šiuos dalykus nebuvo kaip. Žmona paprašė atnešti daiktus ir persirengti pačiam. Grįžęs gydytojo priimamajame jau neradau. O priimamajame dirbantis asmuo nieko negalėjo paaiškinti.
15:30
Žmona užbaigė pildyti dokumentus susijusius su priėmimu į ligoninę, paėmėme dvivietę palatą. Tą dieną RK buvo pustuštis, labai džiaugėmės, kad galėjome apsistoti dvivietėje palatoje. Apžiūrėję palatą ir palikę darbus nusileidome į priimamąjį. Iš žmonos paėmė kraują tyrimams. Mus pasitiko akušerė ir palydėjo į gimdyklą. Kildami liftu su akušerės padėjėja aptarėme Smetonos laikų liftą, pasidžiaugėme, kad jis vis dar veikia. Pajutau, kad priimamajame sukeltas nerimas pasitraukia, vėl grįžta pasitikėjimas savimi ir RK personalu.
16:00
Apžiūrinėjame gimdyklą ir jos inventorių. Kursuose R. Šemeta pasakojo, kad RK atnaujino gimdyklas ir kad jos, jo nuomone, šaltos nejaukios. Turiu pasakyti, mes su žmona jaukumą kūrėme patys. Neturėjome, jokių papildomų priemonių tam (nei muzikos, nei lemputės ar kt.). Ore sklandė intymumas, jaučiausi taip, tarsi pirmąją naktį su savo žmona. Buvo jauku ir gera. Nežinau ar ji jautėsi taip pat, bet man sienos, klijuotos plytelėmis, įvairūs įtaisai neatrodė atgrasiai. Gal būt tokios mano mintys kažkaip persidavė žmonai ir ją veikė raminančiai?
16:15
Atėjo gydytojas, NA PAGALIAU, nors koks aiškumas. Vandenys žalsvos spalvos reikia gimdyti, palauksime 2 val. jei gimdymo veikla neprasidės, lašins „kažkokius“ vandenis, jei ir toliau jokių pokyčių - skatins gimdymo veiklą. Aptarėme su gydytoju gimdymo planą. Pageidavome, net ir tokioje situacijoje gimdyti kuo natūraliau, nuskausminimas tik kraštutiniu atveju. Aptariant klausimą, dėl vaikelio padėjimo ant krūtinės 2 val. gydytojas pasakė, kad leis tik kokiai 30 min., kol užgims placenta ir jei reiks siūti, tol kol tvarkys tarpvietę. Ilgiau būnant vaikelis gali sušalti. Čia aš kiek sutrikau nuo tokių teiginių ir nesugebėjau greit rasti argumentų, nors žinojau, kad jis kalba nesąmones (dabar atsakyčiau, kad šilumą vaikelis gaus nuo mamos kūno ir ne prastesnę nei būdamas viduje). Paprašiau, kad leistų nukirpti virkštelę.
16:30
Gimdykloje likome vieni, šnekučiavomės tarpusavyje apie nereikšmingus dalykus, jautėmės ramūs, žinojome kaip vyksta gimdymas. Dar karta aptarėme, kad mums jokių nuskausminamųjų nereiks, juokais sutarėme, kad apie 21:00 gimdysime. Trumpai šmėkštelėjo mintis, kad gimdymo scenarijus gali būti ir ne toks linksmas, bet ši mintis ilgai galvoje neužsiliko. Priminiau žmonai apie skatinamuosius gimdymo veiklos pratimus ir masažus. Ėmėmės darbo. Ilgai laukti nereikėjo žmona pajuto silpnus sąrėmius. Suspindėjo viltis: „Gimdymą mes galime kontroliuoti patys, pagal savo norus“. Mobiliajame telefone įjungiau sąrėmių skaičiuoklę. Manau ši skaičiuoklė ne tik padėjo stebėti sąrėmius, bet ir psichologiškai veikė, sąrėmiai visą laiką buvo reguliarūs, kas 2-3 min ir po 40-70 s. Juokaujant vėliau, pagal sąrėmius galėjome ir laikrodį nustatinėti. Jaučiau, kad aš ir mano žmona galutinai susigražinom pasitikėjimą savimi ir kontrolę. Sąrėmiai darėsi vis stipresni. Žmonai sąrėmių metu padėdavau kuom tik galėjau, pagal jos pageidavimus. O tarp sąrėmių masažavau, kad atsipalaiduotų.
18:00
Mus aplankęs gydytojas (man pasirodė) nustebo ir apsidžiaugė sąrėmiais. Paminėjo, kad priimamajame kai apžiūrėjo žmoną gimdos kaklelis buvo atsivėręs 3 cm. Kadangi mums puikiai sekasi, po 2 val. patikrins mūsų progresą, o dabar paliks mus toliau darbuotis. Toliau viskas pagal R. Šemetos mokymus. Stiprūs sąrėmiai, jų metu masažai, kvėpavimas ir padrąsinimai, o tarp jų atpalaiduojantys glostymai. Sąrėmių pradžioje padėdavau žmonai nulipti nuo gimdymo stalo vaikščiojom, tupinėjom. Besibaigiant sąrėmiui padėdavau jai atsigulti ir pailsėti tarp sąrėmių. Artėjant 20:00 akušerė uždėjo kūdikio tonų matavimo aparatą liepė kelis sąrėmius pakentėti pusiau sėdint ant gimdymo stalo. Šis momentas buvo pats sunkiausias. Sąrėmiai tokioje padėtyje buvo labai skausmingi, žmona mušė karštis ji rangėsi ir labai kankinosi. Veidas išblyško. Tarp vieno sąrėmio žmona paklausė, gal vis dėl to pasinaudojame nuskausminimo galimybe? Aš jai neatsakiau, žinojau, kad tai nepalankios padėties pasekmė. Paraginau ir padrąsinau sakydamas, kad tu gali pakentėti, kad puikiai kontroliuoji situaciją, skausmas neužgožia suvokimo, situacija kontroliuoji. Akušerė pakoregavo mūsų kvėpavimą, žmona kvėpavo negiliai ir dažnai. Gilesni ir retesni kvėpavimai rodos jai sumažino skausmą leido taupyti jėgas. Aš perėmiau akušerės pamokymus ir toliau palaikiau kvėpavimo ritmą žmonai.
20:00
Mus aplankė gydytojas, apžiūrėjo gimdos kaklelį, atsivėrimas 6 cm. Labai nudžiugau, mums puikiai sekėsi. Raminau žmoną sakydamas, kad jau pusiaukelė. Su šiais mano drąsinimais žmona nesutiko. Toliau tęsėme darbą. Žmona nusistatė jai patogiausia sąrėmių atlaikymo strategiją. Sąrėmių pradžioje padėjau jai nulipti nuo gimdymo stalo, 3-4 gilūs pakvėpavimai pritūpus, pasilenkus ar kokioje kitoje patogioje padėtyje ir atgal ant gimdymo stalo dar nepilnai baigiantis sąrėmiui. Taip sutaupomas brangus laikas atsipalaidavimui ir poilsiui.
20:30
Eilinis sąrėmis. Tik staiga žmona sudejuoja ir sako, kad nori stenėti. Liepiu jai lekuoti, o pats lekiu pas akušerę. Akušerė nepatikliai išklausė mane. Grįžome kartu su ja, keli sąrėmiai vėl įprastiniai, akušerė kiek pastebėjo ir vėl mus paliko. Dar keli sąrėmiai ir vėl žmona nori stenėti. Aš vėl pas akušerę. Šį kartą grįžus su akušere sąrėmio metu noras stenėti pasikartojo. Akušerė turbūt pajautė vaiko pakaušį, nuskubėjo kviesti gydytojo. Susirinkęs personalas atrodė nenori patikėti, kad per tokį trumpą laiką galima padaryti tokį didelį darbą.
21:00
Žmona guldoma ant gimdymo stalo, prikeliu stalo galą, kad žmona gimdytu pusiau sėdėdama. Daktaras patikrina kaklelį, atsivėrimas 10 cm, galima stumti. Ateina pirmasis sąrėmis, stūmimas nesėkmingas. Antrasis sąrėmis, pirmo įkvėpimo metu vėl nepavyksta, dar karta įkvepiame ir stumiame, akies krašteliu matau lendančia kūdikio galvutę, dar truputis ir ji jau išorėje. Padedu žmonai vėl įkvėpti, lengvas stumtelėjimas ir vaikutis išorėje. Supratau tai pamatęs žmonos veidą nušvitusį kupiną palaimos. Pasukęs galvą pamačiau mūsų mažylį, pamėlusį su du kart apsisukusia virkštele ant kaklo. Mažylis suriko garsiai ir aiškiai. Abu džiaugėmės, aš susigraudinau. Išvaduotas nuo virkštelės atsidūrė ant mamos krūtinės. Luktelėjome, kol nustos pulsuoti virkštelė, akušerė liepė nusiplauti rankas, o po to padavė žirkles. Aš nukirpau virkštelę tuo pradėdamas nepriklausomą mažylio egzistavimą. Vaikeliui gydytojas davė 9-10 balų.

Baigiant noriu pasakyti, gerai, kad nežinojome nieko apie apsivijusią virkštelę. Šis žinojimas būtų apsunkinęs gimdymą. Įdomu ar gydytojas priėmęs gimdymą tai žinojo? Jei žinojo ar įtarė, ačiū jam už tai kad neprasitarė apie tai. Ačiū RK kolektyvui, padėjus išmokti keletą labai svarbių priežiūros momentų, kurių neįmanoma išmokti ar sužinoti kursų metu. Mažylis svėrė 3,58 kg ūgis 55 cm. Ant krūtinės išgulėjo beveik 2 valandas, žindė krūtį apie 30 min. Šiuo metu puikiai maitinasi ir stiprėja. Duok dieve jam taip ir toliau.

Mano gimdymo istorija
Gimdymo istorija 2

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis