


1. Fotoreportaže bus daug mano pastebėjimų, įspūdžių, išgyvenimų (toks jau mano rašymo stilius). Žinoma, jie bus subjektyvūs. Nesinorėtų, kad dėl to prasidėtų diskusija, panaši į diskusiją dėl to, kur geriau: Kroatijoje ar Juodkalnijoje. Manau, kad tai skonio reikalas, o dėl skonio juk nesiginčijama.
2. Kelionės aprašyme nebus daug skaičių, nes jau daugiau nei 15 metų dirbu finansininku, o per atostogas norisi pailsėti nuo skaičių. Todėl kelionės metu per daug nesigilinau, kiek kas kainuoja. Tiesiog: jei norėjau važiuoti gerais keliais - už juos mokėjau, jei norėjau pailsėti nakvojau viešbučiuose ir pan. Išvažiuodamas užfiksavau grynųjų ir pinigų sąskaitose likučius, grįžęs atėmiau iš to likučio, tai, kas liko

3. Nuotraukos bus beveidės, t.y. be mūsų veidukų

4. Turiu problemų su laiku, todėl tikiuosi nesupyksite, jei reportažo rašymas bus pakankamai ilgas

Ką gi, važiuojam...
PROLOGAS
Kelionės gimimas
Pats kelionės gimimas buvo pakankamai lengvas, be komplikacijų, bet, mano manymu, šiek tiek mistiškas

Pradėdamas jį rašyti, maniau, kad kelionės nusikels į neapibrėžtą ateitį taip klostėsi gyvenimo aplinkybės



Kitas keistas sutapimas: pernykščio fotoreportažo gale paįvairinimui įdėjau kelių atlaso viršelio nuotrauką.

Šiemet pakuojantis daiktus, atidžiai pažvelgiau į atlaso viršelį juk čia Miuncheno apvažiavimo nuotrauka, pro jį (arba beveik pro jį) eis mūsų šiemetinė kelionė! Tad gal ši nuotrauka kelionės maršruto priežastis?

Taigi, tiek mistikos. O dabar leiskimės ant žemės.
Maršrutas susidėliojo dar iki Naujųjų metų: pernai buvau pažadėjęs šeimynai aplankyti Zalcburgą, Didįjį Alpių kelią (tiesa, pažaduose buvo dar Insbrukas bet jis nutolo nuo mūsų maršruto, jį palikom ateičiai). Norėjosi šiek tiek ir pailsėti, tam pasirinkom Kroatiją. Važiuojant iš Austrijos į Kroatiją, reikia būtinai aplankyti Veneciją. Grįžtant iš Kroatijos, nesinorėjo dubliuoti pernykščio kelio, todėl nusprendėm aplankyti Budapeštą.
Kelionės griaučiai gatavi. Prasideda konkrečių vietų planavimas. Visų pirma nuvykimas į pirmąjį kelionės tašką Zalcburgą. Čia atsirado dvi kelionės versijos: jei atsiras galimybė pigiai plaukti keltu į Kylį, Zalcburgą pasieksime Vokietijos greitkeliais, jei tokios galimybės nebus, važiuosime per Lenkiją, Čekiją iki Mikulovo, ten pernakvosime, po to Austrijos keliais pasieksime Zalcburgą. Užbėgant įvykiams už akių galimybė atsirado.

Tolimesnis kelionės planavimas rėmėsi praktiškai tik Supermamų kelionių forumo temomis. Perskaitau Austrijos temą ir visus fotoreportažus apie šią šalį. Maršrutas aiškus: Zalcburgas Lichtenšteino tarpeklis Krimlio krioklys Zell am See Didysis Alpių kelias.
Labai daug informacijos randu bei konkrečių pasiūlymų gaunu Venecijos temoje (dėkoju Venecijos ekspertui Liūdnajam Pelėnui

Perskaitau visas tuometines septynias temas apie Kroatiją

Taigi, kelionės maršrutas aiškus, atostogų, o tuo pačiu ir kelionės data aiški (06.10 06.25 26). Iškyla dilema: užsisakyti viešbučius, tuo pačiu paaukoti dalį kelionės laisvės, ar nakvynės ieškoti vietoje. Po pernykštės kelionės peripetijų ieškant nakvynės, nusprendžiam: viešbučius rezervuojamės iš anksto. Todėl dar kovo pradžioje užsisakom viešbučius Zalcburge, Zell am See, Mestre (Venecijos žemyninėje dalyje), žinoma, su nemokama rezervavimo atšaukimo galimybe.
Kadangi Tučepyje planuojam atsirasti vėlai vakare, čia irgi nusprendžiam rezervuotis apartamentus. Tinklapyje http://www.tucepi.net susirandam adresus. Išsiunčiam apie dešimt elektroninių laiškų, atsakymus gauname tris. Renkamės iš dviejų, kadangi pas vienus vietų jau nėra. Pasirenkam apartamentus gražiu pavadinimu MIA (vėliau išsiaiškinom, kad taip jie pavadinti šeimininkų dukrelės garbei). Kaina 54 EUR nakčiai 4 žmonėms (du kambariai su kondicionieriumi, virtuvė su visais rakandais, šaldytuvu, virykle, vonios kambarys). Sumokam negrąžinamą užstatą 70 EUR (už pavedimą Swedbank nusiplėšia 80 Lt) tai aš vadinu ramybės mokesčiu.
Lieka neužsakyta viena nakvynė nuvažiuojant ir dvi nakvynės grįžtant jų ieškosime vietoje.
Tenka pasirūpinti draudimu: Swedbank nusprendžia nebetaikyti kelionės draudimo klasikinėms kredito kortelėms, todėl tenka išsiimti auksinę kortelę. Tiesa, draudiminių įvykių nebuvo.

Kitas rūpestis automobilis Peugeot 406. Atlaikęs pernykštę kelionę, dyzelinis, bet 2000 gimimo, nulėkęs beveik 350 tūkst. km. Tenka apsilankyti servise pakabos bei stabdžių apžiūrai ir remontui. Apsilankau pas auksarankį meistrą dėl variklio diagnostikos. Po jos jis suremontuoja visus kuro purkštukus. Po kelionės galiu pasakyti Pežiukas atlaikė visus išbandymus kalnų serpentinais, Vokietijos greitkelių greičiais, nė karto neužsiožiavo.


Slenka paskutinės prieškelioninės savaitės. Pagaliau išsisprendžia kelto problema gaunam bilietus už tikrai patrauklią kainą (už kiek, kaip, kodėl neklausinėkit, tai komercinė paslaptis

Nusiperkam kai kuriuos reikmenis poilsiui Kroatijoje: Jyske pripučiamus čiužinius (vieną gerą akcizinė kaina apie 35 Lt atlaikė viską, kitų kaina apie 7 Lt, jie prakiuro per dvi dienas), Maximoje maudymosi batelius. Tiesa, juos patarčiau pirkti vietoje - žymiai didesnis pasirinkimas, o ir kaina panaši žmonai batelius nupirkau už 30 kunų (15 Lt).
Kaip ir visada, lėtai slenka paskutinės dienos prieš kelionę. Paskutiniai patarimai forumo temose (dėkoju Mnnhmer už pasiūlymą į Veneciją važiuoti per Cortiną). Visi taškai sudėlioti, prasideda prieškelioninis spirgėjimas. Bet vis tik išaušta toji diena birželio 10, mūsų kelionės pradžios diena.
Toks tas kelionės gimimas. Toliau bus pasakojimas apie kelionę su nuotraukomis (juk vis dėlto fotoreportažas)
