Juokingos situacijos

Na negi nebūna taip, kad kai padarot tai padarot, ir tikrai sukelia juoką.
Man buvo sustojau prie pašto, tvarkingai iš kart už perėjos. Susitvarkiau reikalus ir noriu įsėst į mašiną, priėjau prie galo, ir stoviu, laukiu kad pravažiuotų, kad galėčiau įlipt. Ir ką sustojo mašina, žiūriu priešais troleibusas atvažiuoja galvoju, kad nori jį praleist, nes gatvė siauroka, aš dar sustojus kelkraštyje, toliau stovim jau trise, nes troleibusas stotelėj sustojo. Vis pažiūriu į vairuotoją, o jis vis man moja kažką, galvoju kabina , atsibodo man stovėt galvoju, greit įlipsiu, pribėgau prie durelių, o su mašina stovėjęs vyriškis pradėjo juokitis, ir parodė man į ženklą, pasirodo aš kvailelė ant perėjos stovėjau gerai, kad viską nuleido juokais, o kitas būtų dar apšaukęs, kad bobom vairuot negalim

Aš tai neperseniausiai palikau anteną plovykloj
Kažkaip nesusiprotejau jos nuimt...

Ir dar, buvo taip, kad pirmą kartą kai važiavau draugo iš darbo pasiimt...tai pasiklydau...ir neradau...draugas grįžo namo su autobusu, aš irgi kažkaip radau kelią namo...o prie namo vartų susitikom

Nu, neiškenčiau ir as nepapasakojusi savo nuotykių per didžiuosius šių metų šalčius .
Savo senelę Mazda 323 laikau lauke, tai visai nenuostabu kad vieną šaltą rytą radau jos dureles mirtinai užšalusias . Pirmiausia puoliau lakstyti su visokiais arbatinukais - bandžiau pilti šiltą vandenį - jokio efekto. Susinervinusi skambinu vyrui - ir gaunu patarimą brautis per bagažinę . Nu akurat, bagažinė atsirakina , aš šiaip taip įsirangau prie vairo (vaizdas nemirtingas, nes aš toli gražu ne gimnastė, be to apsivilkusi ilgą žieminį paltą), užsikuriu mašiną ir pastebiu kad per tuos lakstymus namuose palikau rankinuką.... Vėl lendu lauk per bagažinę, šutinu pasiimti svarbiausio savo atributo, o kai išeinu pro duris tiesiog suakmenėju - bagažinė užsitrenkusi, rakčiukai spynelėj, mašiniukas šildosi kuo puikiausiai Čia jau mano nervai neišlaikė - iš virtuvės atsivilkau kirvuką mėsai kapoti ir bandžiau jėga palaužti žiemos triūsą - keliais iškreiptais būdais lupdama "užšalusias" dureles, kol pagaliau supratau, kad jos gal ir užšalusios, bet visų pirma tai ir užrakintos . Tik tada galvą nušvietė išganinga mintis - kad kažkur namuose yra atsarginis raktas su pulteliu , kuriuo sėkmingai ir pasinaudojau , nes visą tą laiką mašina šilo ir durelės jau buvo atitirpusios. Taigi turiningai praleidusi puikų žiemos rytą, tik valandą pavėlavusi sėkmingai nuvykau į darbą Kaimynai, jaučiu, vitaminu C apsirūpino ilgam...

Oj, cia tai geras Ir sugalvok tu man taip smagiai ryta praleisti Nu neveltui mes moterys, vyrai tikriausiai taip nesugalvotu Saunuole!!!

Bitule, super , ko gero ne vienas kaimynas į darbą irgi vėlavo, nes praleisti tokią atrakciją būtų gaila:oh
Svarbiausia nepasimetei ir pasiekei savo tikslą, t.y. į darbą nuvažiavai
Getter nemirtinga , tai su vyru prie vartų susitikot..., o tu jo nuvažiavai pasiimti iš darbo ...

na o man buvo tokia situacija:
susiruosem su draugu i nida ziema, bevaziuojant autostrada baiges skystis, kuris purskiamas ant langu, o ziema be jo vaziuot tai kaip tanke sustojom degalinej, skyscio neturi, tai prisipylem i buteli vandens ir dar muilo daug pridejom o mes su draugu buvom ka tik pradeje draugaut, antras menuo tik, tai as atidariau savo masinos kapota ir sakau demonstratyviai:
- jei nezinai kur pilt tai pilk cia! dar taip su pirstu parodziau
nu ka, vaziuojam tokiau, o ant langu vistiek nepurskia.... Pasiziurim, liepiau as jam supilt skysti i radiatoriu tai gerai kad variklis neuzkale

ir dar viena karta kai gryzom is palangos, kur yra tas didziulis ziedas i autostrada, tai nepataikiau i autostrada, vaziavom visokiais sunkeliais, ten senu keliu, nuo palangos iki kauno kokias 6 valandas o as vis sakiau - tuoj isvaziuosim i autostrada...

Isorijos tai super

Man buvo toks nutikimas prieš kokius penkis metus. Mudvi su seseria ir su savo mažais vaikais nutarėm nuvažiuoti i Trakų gatvėje esančią parduotuvę Ibero. Mašiną pastačiau Vokiečių gatvėje ir visai neatkreipiau dėmesio į ženklą kad negalima sustoti. Nuėjom i parduotuvę, grįžtam, pasipylė lietus, vaikai pradėjo verkti baisiausiai, puolėm į mašiną, dar kol įsodinau vaikiuką savo į kėdutę, įpuolu prie vairo, užvedu mašiną ir bandau judėti, bet kažkaip nejuda, patikrinau rankinį stabdį ir bandau gazą minti dar stipriau - nė iš vietos, bliamba galvoju gal už bordiūro ratas "užkliuvo", patikrinau - viskas gerai, bandau dar stipriau - nejuda, paskui žiūriu atbėga toks vyras su oranžine liemene rankom mojuodamas. Atsidarau dureles paklausti ko jis nori, o man jis visokiais ženklais bando rodyt, kad gi mano ratai surakinti (sustojau draudžiamoj vietoj) O aš visai nepastebėjau nei to rakto ant rato, nei priklijuoto lapelio. Tai negana to begazuodama tą užraktą taip pasukau, kad tie vargšai jį vos nukabino. Bet šioks toks pliusas buvo - nereikėjo baudos mokėti, sako "tu tik važiuok, važiuok..."

Geros istorijos

Mums buvo nutikusi tokia:
vasarą nusipirkom kitą mašiniuką ir po poros savaitėlių į nuvažiavom kaimą. Sekmadienį, iš ryto, prieš važiuojant namo, vyras nusprendė pasiurbliuoti saloną, bet reikėjo auto pastatyti arčiau lango, kad užtektų siurblio laido. Na ir girdžiu, kažkas negerai, vis bando užvesti, bet mašina nesikuria visai nejauku pasidarė, persigandau, kad gal kokia mašinos problema išlindo . Vyras kapotą atsidaręs bandė išsiaiškinti kame bėda, bet... . Tada pradėjom auto žinovams skambinėti, konsultuotis, bet ir tie ne ką galėjo patarti. Dar pastebėjau, kad kažkokia lemputė dega, bandant užvesti, kurios seniau nebuvau mačiusi šviečiant .
Paskui susiprotėjom pasiskambinti į firmą, įrenginėjusią signalizaciją. Tik vyras spėjo apie tą lemputę užsiminti, tai pašnekovas aname laido gale ir sako "aaa, tai čia gamyklinis imobilaizeris, rakto neatpažįsta, gal čypui kas atsitiko" . Nu ir vyras persigando po šitų žodžių pasirodo iš vakaro jis krapštinėjo auto raktą (norėjo apšvietimo lemputę sutvarkyti) ir kai jį atidarė iš vidaus iškrito kažkoks stikliukas-niekutis. Vyras nesupratęs kas čia per daiktas (pats elektronikas būdamas ) išmetė į šiukšles . Na tada ir prasidėjo didysis ieškojimas. Gerai, kad nebuvo šiukšlės į šiukšlyną iškeliavusios. Net azartas pagavo ar rasim, vyras mintimis jau į Vilnių keliavo atsarginio rakto atvežti .
Bet pabaiga gera. Tai ką vyras išmetė, žmona rado . Kaip visiem tuo metu palengvėjo žodžiais neperteiksiu
Viso to nebūtų įvykę jei pirkdami auto būtume žinoję, kad yra imobilaizeris, paprastai pardavėjai būna parašę visus privalumus . Kai prisimenam šią istoriją saldžiai pasijuokiam

istorijos
mano kokią dabar prisimenu, tai tik lengvai blondiniška. kai nusipirkau mašiną, variau į univerą ar įskaitos ar egzo laikyti. laukėm rezultatų, susivėlinom, sužinojau vienas paskutinių, tai buvo apie 8 vakaro. ir buvo žiema. ateinu prie mašinos, nusivalau sniegą, noriu kurti, nesikuria. aplinkui nėra jokių pažįstamų. grįžau į univerą, radau tą patį dėstytoją dar neišvažiavusį namo, paprašiau pagalbos. jis atėjo prie mano mašios, bandė užvesti ir t.t. sako nėr benzino (lemputė ir nedegė). užtikrinau jį, kad benzino yra ir kad aš ne blondinė iš anekdotų, todėl jis tikrino mašiną toliau. atidarė kapotą, pradėjo kažką knebinėti ir vėl man: nėra benzino. sėdom į jo mašiną ir nuvarėm į kolonėlę (dar katedroje teko vandens 5 l. butelį išpilti, kad tarą turėtume). nupirkom benzino, grįžom, supylėm ir mašina užsivedė iš pirmo karto

Atgaivinkit šią temą...juk tema prisijuokt galima...
Greit visi ir visos rašot juokingas istorijas

paskutine istorija: pastate draugas i garaza masina, o as su savo masina atvaziavau jo paimti, kad nereiketu eiti. Ai, galvoju, kol uzdarys vartus reikia apsisukt. Sukuosi, ziuriu draugas kazko rekia, sustojau, galvoju reikia vaziuot atgal. Vaziuoju, dar labiau rekia...
Tai pasirodo uzvaziavau ant jo ridikulia, pastovejau, o paskui vaziuodama atgal dar karta pervaziavau
man kazkaip labai daznai tokios istorijos nutinka, nors visai as ne blondine

Gal ir nelabai juokinga, bet irgi parasysiu:
Vidury Amsterdamo, vakaras. Jau noriu vaziuot namo, einu prie masinos... pasirodo, ratai uzblokuoti! As gi, nepamacius toje gatveje mokejimo automato, pagalvojau, kad cia nereikia... o pats centras, Herrengracht! Nedasilo, kad jis ir uz kampo galetu buti. Kas gi beliko: kreditines neturiu, grynais tik kitame miesto gale susimoketi galima, pinigu taxui gaila... E inu i diske...
I sgirdau, kad gatves menininku pora lietuviskai kalbasi, uzkalbinau, kavos pakvieciau. O jau kalbos atradom! O dar ir bendru pazistamu, per devynis kampus! Jie man savo " Vilniaus Banko" paskolino, susimokejau, net subines nuo "zabegaljkos " kedes nepakeldama...
Zmoniskai, tsakant