Pasyvus namas - 8

Įdomi mintis. Seksim naujienas, kur pasuks ši minčių eiga.

Dar norėčiau sugrįžti prie šio tyrimo.
Susidaro įspūdis, kad vis tik šio tyrimo atidžiai niekas nepastudijavo. O gal mes jį tiesiog skirtingai supratome. Taip čia viskas labai tiksliai suskaičiuota ir išmatuota. Tik niekaip nesupratau kaip šis tyrimas galėtų paskatinti statyti PN.

Parašysiu trumpai esmę.

Vokietijoje prie Hanoverio pastatyti 32 pasyvūs namai.
Visi namai prijungti prie miesto šilumos tinklų. Atsisakyta vidinės šildymo sistemos. Vonioje įrengtas elektrinis gyvatukas. Visa kita šiluma paskirstoma per rekuperacinę sistemą, joje įrengus vandeninį šilumokaitį. Taip pat įrengti saulės kolektoriai.
Suskaičiuota kiek papildomai kainavo pasyvus namas lyginant su standartu. Taip pat pateikti detalūs energijos suvartojimo rodikliai.

1. Viso per metus šie namai suvartojo 34 kWh/kv per metus miesto šilumos tinklų energijos. 16 kWh/kv - šildymui, 7,7 kWh/kv - karšto vandens ruošimui (čia be saulės kolektoriaus), likę kWh nurašyti šilumos perdavimo nuostoliams kurie susidarė tarp įvado į rajoną ir kiekvieno namo. Už šią energiją deja taip pat tenka susimokėti nors tyrimo autoriai pateikia abu variantus. Nes tik skaičiuojant "gryną" suvartotą energiją galima pasiekti 16 kWh/kv per metus. Tokiu atveju turint dujinį šildymą reikėtų skaičiuoti ne suvartotų dujų kiekį kiekį, o katilo tiekiamą šilumos kiekį. Priklausomai nuo dujinio katilo NK šis skaičius galėtų būtų iki 10 - 20 procentų mažesnis. Praradimų dėl naudingumo koeficiento autoriai nelinkę įtraukti į PN suvartotos energijos kiekį.
2. Kitas niuansas, kad tyrimai buvo atliekami su kotedžo tipo namais. Dvi didelės sienos ribojasi su kaimynais ir šilumos nuostolių per jas nėra. Jei nugriautume kaimyninius kotedžus ir šias sienas apšiltintume taip pat gerai kaip ir kitas dvi metiniai šilumos nuostoliai padidėtų apie 1500 kWh (13,5 kWh/kv per metus). Tokiu atveju reikėtų keisti namo išplanavimą, kas šiek tiek padėtų sumažinti nuostolius. Tačiau atskiro namo šilumos nuostoliais vis tiek bus ženkliai didesni.
3. Nurodoma, kad saulės kolektoriai nėra PN standarto dalis. Paėmus saulės kolektroriaus atsipirkimą 20 metų, vienos kWh kaina gaunasi 13,8 euro cento (0,48 lt ). Saulės kolektoriaus kaina panaudoto šiame projekte kaina apie 10 000 lt įrengimo darbais, tačiau kaip ir visa kita be PVM. Elektros kaina panaši kaip Lietuvoje. Nepaisant ekonominės naudos nebuvimo kolektoriai buvo įrengti vadovaujantis ekologiniais motyvais.
4. Apskaičiuota, kad maždaug 110 kvm ploto blokuoto pasyvaus namo statyba, lyginant su tokiu pat standartiniu brangesnė apie 11500 eurų. Maždaug 10 procentų nuo galutinės kainos. Visos kainos be PVM. 3040 euro iš šios sumos sudarė saulės kolektorių sistema.
5. PHPP programoje vidiniai pritekėjimai skaičiuojami 2,1 W/kvm. Kitame Vilienės nurodytame dokumente, kur tiriamas 160 kv namas šie pritekėjimai imami 1,6 W/kvm. 160 kvm namui tai yra 336 W ir 256 W. Mano anksčiau pateiktame skaičiavime šie pritekėjimai buvo 275 W. Manau, kad plius minus panašų skaičių drąsiai galima naudoti vidinių pritekėjimų vertinimui.
6. Saulė pritekėjimai Vokietijoje ir Lietuvoje labai panašūs. Pateikti duomenys pagal mėnesius. Kaip ir Lietuvoje šalčiausiais mėnesiais jie labai menki.
7. Vokietijos klimatas maždaug 5 laipsniais šiltesnis. Per visą žiemą temperatūra žemiau nulio nukrito vos keletą dienų ir tai iki -5. Tai yra pagrindinis veiksnys leidžiantis pasiekti pasyvaus namo standartus.
8. Jei mes šį namą perkeltume į Lietuvą (be kaimyninių kotedžų) šilumos nuostoliai padidėtų dar maždaug 1500 kWh (13,5 kWh/kv per metus) dėl šaltesnio klimato. Lietuvoje analogiškas namas turėtų 33 kWh/kv per metus šildymo poreikį. Pridėjus vandens šildymą be saulės kolektorių susidarys apie 53 kWh/kv šildymo poreikis. Prie šio skaičiau dar reikėtų pridėti nuostolius susidarančius dėl naudingumo koeficiento. Šildantis elektra tai būtų apie 5 procentai, dujomis 10 - 20. Konkrečiai šiame projekte Vokietijoje šie nuostoliai sudarė papildomus 30 procentų.

Kokiu tikslu isigijot rekuperatoriu? Ar skaiciavot, jis atsipirks? Taip abejojat visais PN elementais, o rekuperatoriu jau isigijot.

Gyvenu prieš penkis metus pastatytame standartiniame name, kuriame įrengtas pigiausias Saldos rekuperatorius.

Man atrodo logiška abejoti tuo ko gerai nežinai. Būtent abejojimas skatina domėtis ir rinkti faktus. Jei surinkti faktai neprieštarauja vienas kitam ir patvirtina, kad teorija teisinga galima imtis jos įgyvendinimo.
Aš tik ieškau faktų patvirtinančių, kad PN namo teorija teisinga.

Nesupratau,kame matot problemą? Aštuoni punktai, viskas logiška, bet kame bėda - nesupratau.
Kainos be PVM - nežinau DE mokesčių sistemos, bet galimas atvejis, kad PVM yra gražinamas privačiam asmeniui už jo gyvenamą būstą, pvz UK pažįstami surinko sąskaitas už visas medžiagas ir pridavus namą valstybė sugražino pvm, čia privačiam asmeniui.
Perkeliam namą iš DE į LT ir trūksta trupučio parametrų iki PN (per daug kWh/m2) na ir kas? Vistiek namas bus taupus, pigiai išlaikomas, ar tik dėl to, kad negalim vadinti PN, neverta statyti?

Koki rekupa nusprendet deti savo PN-VVN ?

Kaip matyti iš kelių postų aukščiau - vis dar kūrybiniuose ieškojimuose Idealaus pagal savo norus nerandu, gal samadielka, o gal standartinis Samsung, dar PL visai įdomių "no name" pavyko rasti...Neskubu, nes vidus dar nepradėtas tai laiko yra apsčiai.

PVM pabrėžiau tik todėl, kad Lietuvoje teks jį susimokėti, tai ir kaina turėsime 20 procentų didesnę.

Eilinį kartą priminsiu, kad ir pats ketinu statyti PN, todėl domiuosi ir renku informaciją. Niekada nesakiau , kad PN statyti tikrai neverta. Tačiau man nelabai suprantama kam reikia kurti PN kultą. Tie patys vokiečiai, kurių pavyzdžiu sekame, statydami PN daro tokias investicijas, kurios atsipirks ir duos naudą. Tyrime kalba eina tik apie konfortą, kainas ir atsiperkamumą. Todėl man labai keistas kai kurių tautiečių noras visiškai vengti ekonominės reikalo pusės, o apie PN kalbėti tik šventais žodžiais.

Perkėlus namą į Lietuvą pasikeičia nemažai.
Pagrindinė PN įdėja yra, kad gerai apšiltinus namą, padarius jį labai sandarų, įrengus rekuperatorių, šildymo poreikis sumažėja iki 15 kWh/kvm per metus. Dėl to galima atsisakyti šildymo sistemos ir šildytis per rekuperacinę sistemą tiekiamu oru. Taip pat atkrenta šilumos šaltinio ir katilinės įrengimo išlaidos. Sutaupytos lėšos padengia investuotas į papildomą apšiltinimą lėšas. Būtent apie tokią idėją nuolat kalbėjo kai kurie forumo dalyviai, panašią idėją propaguoja ir Veikmė.

Deja Lietuvoje šildymo poreikis būtų virš 30 kWh/kvm per metus, o su šilto vandens ruošimu 40 - 50 kWh/kvm per metus. Tai reiškia, kad negalime atsisakyti nei šildymo sistemos, nei šilumos šaltinio. O investicija į šiltinimą atsipirks kur kas mažiau nei Vokietijoje.
Svarbiausia suskaičiavus realius šilumos nuostolius galima teisingai parinkti ir namo šildymo būdą. Man atrodo racionaliausia būtų pasirinkti tik kokį nors šilumos siurblį. Bet kaip tik apie tai ir verta diskutuoti.
Tai nereiškia, kad PN statyti neapsimoka, tačiau sąlygos čia visai kitos ir PN turėtų būti kitoks.

Šildymo poreikis priklauso nuo šlitinimo storio, langų charakteristikų ir ventiliacijos, todėl teoriškai galima ir 5kWh/m2*a padaryti, negalima teigti, kad 30kWh/m2a yra vienintelė galimybė, o vandens ruošimui pakinkius didelį saulės kolektorių tie papildomi 10-20kWh/m2a gali sumenkti iki kelių kWh. Čia viskas priklauso nuo jūsų, kokius sprendimus priimsite. Kuo sprendimai bus efektyvesni, tuo labiau neapsimokės brangus siurblys dėl bedarbystės- kad atsipirktų jis turi arti o ne ilsėtis su nedidelėm pertraukėlėm.
Be abejo kitoks, jis turi būti lietuviškas PN.
O lyginti su Kronsbergu neverta - labai daug laiko praėjo, kainų žirklės pasistūmėjo ypatingai daug PN naudai.

Kas tikite kad PN uz standarta brangesnis tik 10 % kuo toliau ,tuo labiau matau kad tai neteisybe nors tu ka.. As nenoriu pasakyti kad PN kvailyste,tiesiog tai namas turtingesniam zmogui..

Beje,Norvegijoje PN namas dukart brangesnis nei standartas. PN 5 limonai,standartas 2,5

PN gali sutaupyti brangios šildymo sistemos sąskaita - būtent ši eilutė turi kompensuoti papildomo šiltinimo įrengimą bei sandarumą. Ventiliacija, kokybiška ventiliacija būtina bet kuriame name, todėl nereikėtų jos kabinti tik ant PN.
Turtingesni žmonės stato kiaurus namus ir moka didesnes šildymo sąskaitas norintys taupyti - eina PN keliu.
Pasaulyje nemokamų dalykų nėr. Už kokybę tenka mokėti, bet investicijos sugrįš mažomis išlaikymo sąskaitomis.

Vokiečiams 112 kvm ploto kotedžą įrengti, kad atitiktų PN standartą papildomai prireikė 30 000 lt plius PVM . Šioje pačioje temoje jau diskutavome apie tai. Tokią sumą 160 kvm namui sudarytų , vien tik papildomas šiltinimas iki R 10 ir geri langai. Vokiečiai dar pridėjo ir vėdinimo sistemą, kas kainuotų grubiai dar 15 000 lt. Bet aš linkęs ją įskaičiuoti į šiuolaikinio standarto kainą.
Dar labiau šiltinti vargu ar būtų racionalu, be to ir techniškai sudėtinga.
Reikia galvoti kaip šildytis prie tokio šilumos poreikio.