QUOTE(GZA @ 2011 05 25, 16:00)
Zinau, kai si liga pagydoma, tik mano tevelio atveju buvo jau per velu gydyti, tik siek tiek chemoterapija pratesti gyvenimo trukme. As siandien kaip tik po budejimo (budim prie tecio pasikeisdamos su mama), Toks jausmas, kad visa mano energija dingo, tiesa siandien buvo uzejusi krize ir teko greitaja kviest... Gydytoja vaistuku nuo pykinimo suleido, pareiske, kad bus dar blogiau, uzuojauta ir isejo... Gerai, kad ligonis negirdejo...
Labai liūdna, kad nenaudėlė liga spėjo įsisenėti
Vis dėlto aš tikiu, kad būna ir stebuklų. Mano ligos draugė turėjo 4 stadiją limfomos, tuo pačiu metu gydėmės. Ji daug meldėsi, daug literatūros skaitė, gėrė kažkokių, nepamenu, žolelių tinktūras...ir pasveiko, nors gydymosi metu tikrai buvo sunku. Linkiu Jums ir tėveliui stiprybės ir kantrybės
Papildyta:
QUOTE(Anema @ 2011 05 25, 16:01)
o serganciuosius kankina nemiga? mano mama daznai tik po pora val pamiega.
koju venos pradejo plestis ar kaip vadinasi, kai issoksta
Nemiga tikrai daugelį kankina, daugiau nuo tų hormoninių vaistukų, mano atveju buvo Prednisolon, reikėjo net po 14 tablečių kasdien gerti. Ligoninėje pripratino mane prie migdomųjų Lorafen prieš miegą, tai va tik neseniai atpratau, mažinau kiekį po truputį, negalėjau visai miegoti be jų