Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos (33 tema)

QUOTE(Anema @ 2011 05 25, 18:01)
o serganciuosius kankina nemiga? mano mama daznai tik po pora val pamiega.

koju venos pradejo plestis ar kaip vadinasi, kai issoksta

Taip, nemiga gali būti, ypač hemoterapijų metu. Mano mamytė tokiais atvejais stengdavosi bet kada miegoti, kai tik užsinori - diena ar pavakary - ir nusnaudžia, kad ir pusvalandį ar keletą minučių. Būdavo periodų, kai diena susimaišo su naktim - dieną norėdavo miego, o naktis bemiegė.

Kojų venas pabandykit tepti Liotonu ar kaštono tepalu ar dar kokiu, skirtu venoms. Čia gal laikina.
Atsakyti
QUOTE(A. Oželis @ 2011 05 25, 12:32)
Ši nuoroda šitam forumui netinka - čia visi dievina nuomonę, kad stiprus imunitetas skatina vėžines ląsteles. O straipsnis teigia, kad stiprus imunitetas - raktas į pasveikimą.
Beje, seniai tokių nesąmonių beskaičiau. Čia apie vėžio atsiradimo teoriją.

nu turbūt net paaugi pats po tokių parašymų, fui ...

Jei žmonės nežino, nesupranta, nemanau, kad reikia iš to šaipytis. Ir ne visi čia dievina nuomonę, kad stiprus imunitetas skatina vėžines ląsteles, vat.
Atsakyti
QUOTE(GZA @ 2011 05 25, 16:00)
Zinau, kai si liga pagydoma, tik mano tevelio atveju buvo jau per velu gydyti, tik siek tiek chemoterapija pratesti gyvenimo trukme. As siandien kaip tik po budejimo (budim prie tecio pasikeisdamos su mama), Toks jausmas, kad visa mano energija dingo, tiesa siandien buvo uzejusi krize ir teko greitaja kviest... Gydytoja vaistuku nuo pykinimo suleido, pareiske, kad bus dar blogiau, uzuojauta ir isejo... Gerai, kad ligonis negirdejo...

Labai liūdna, kad nenaudėlė liga spėjo įsisenėti unsure.gif Vis dėlto aš tikiu, kad būna ir stebuklų. Mano ligos draugė turėjo 4 stadiją limfomos, tuo pačiu metu gydėmės. Ji daug meldėsi, daug literatūros skaitė, gėrė kažkokių, nepamenu, žolelių tinktūras...ir pasveiko, nors gydymosi metu tikrai buvo sunku. Linkiu Jums ir tėveliui stiprybės ir kantrybės 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Anema @ 2011 05 25, 16:01)
o serganciuosius kankina nemiga? mano mama daznai tik po pora val pamiega.

koju venos pradejo plestis ar kaip vadinasi, kai issoksta


Nemiga tikrai daugelį kankina, daugiau nuo tų hormoninių vaistukų, mano atveju buvo Prednisolon, reikėjo net po 14 tablečių kasdien gerti. Ligoninėje pripratino mane prie migdomųjų Lorafen prieš miegą, tai va tik neseniai atpratau, mažinau kiekį po truputį, negalėjau visai miegoti be jų doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Eliandra: 25 gegužės 2011 - 19:29
4u.gif
Mano komisija praėjo sklandžiai, kaip ir tikėjausi, du supratingi vyrukai, tik palingavo galvom, kai pradėjau dėstyt koks buvo gydymas, kas vyksta dabar ir t.t. Sako, jum ponia paliekam viską kaip buvo, turėsit laiko mokytis medicinos paslapčių ir toliau taigi ir likau su puse darbo dienos, 530lt. nešgalumo pinigėlių ir puse algos
GREK, atleisk, kad čia pacitavau-tiesiog nedrįsau anoje temoje rašyti...
Pirmadienį ir mes buvom komisijoje...mano Žmogui vasario 2d. nustatė 40% darbingumo rolleyes.gif kai jis gaudavo chemiją-gulėdavo stacionare, tai turėdavo nedarbingumą, tai va, kai išnaudojo 90 dienų nedarbingumo, siuntė pakartotinai komisijai, tai dabar nustatė 25% darbingumo (ir dar galėsim gauti automobilio statymo kortelę-kuom aš labiau džiaugiuosi, negu vyras blush2.gif nors tiksliai ir nežinau visų jo privilegijų...)
Šiandien mano Žmogučiui turėjo prideginti kepenis, bet operaciją atidėjo-supūliavo pjūvis iš po kepenų operacijos verysad.gif Pasiguodžiau blush2.gif
Atsakyti
Labas rytas,
gal yra žinančių - jei ligoninis absoliučiai nebevalgo, ką jam lašina? Gliukozės tirpalą ar kažkokia alternatyva yra?
Visokie kaloringi kokteiliai netinka, nes geriausiu atyveju per dieną išgeria stiklinę vandens.


GZA, užjaučiu iš visos širdies. Aš irgi budžiu prie mamos, netikėjau, kad sulauksim tokios dienos...
Atsakyti
QUOTE(something else @ 2011 05 26, 07:40)
Labas rytas,
gal yra žinančių - jei ligoninis absoliučiai nebevalgo, ką jam lašina? Gliukozės tirpalą ar kažkokia alternatyva yra?
Visokie kaloringi kokteiliai netinka, nes geriausiu atyveju per dieną išgeria stiklinę vandens.
GZA, užjaučiu iš visos širdies. Aš irgi budžiu prie mamos, netikėjau, kad sulauksim tokios dienos...


Gliukozės tirpalu, lašinamu į periferines venas, ligonio neprimaitinsi - tokie tirpalai yra labai mažai koncentruoti (koncentruotesnių negalima), taigi "nesotūs". Rimtesnius tirpalus (ne tik su gliukoze, bet ir kitomis organizmui reikalingomis medžiagomis) gali lašinti į centrinę veną. Tačiau tokio būdo gydytojai griebiasi labai retai, ir tik tuomet, kai jau nėra jokios galimybės maistui per žarnyną. Ar ligonis sąmoningas? Galbūt galima statyti zonduką į skrandį ir maitinti per jį?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo umb: 26 gegužės 2011 - 07:10
QUOTE(umb @ 2011 05 26, 08:10)
Gliukozės tirpalu, lašinamu į periferines venas, ligonio neprimaitinsi - tokie tirpalai yra labai mažai koncentruoti (koncentruotesnių negalima), taigi "nesotūs". Rimtesnius tirpalus (ne tik su gliukoze, bet ir kitomis organizmui reikalingomis medžiagomis) gali lašinti į centrinę veną. Tačiau tokio būdo gydytojai griebiasi labai retai, ir tik tuomet, kai jau nėra jokios galimybės maistui per žarnyną. Ar ligonis sąmoningas? Galbūt galima statyti zonduką į skrandį ir maitinti per jį?

Ne, su zondu į skrandį nieko nebus - ligonis namuose, menkai sąmoningas, verdiktas - "visos gydymo galimybės išsemtos", šiandien ketvirta para, kai visiškai nebevalgo. Nežinau, ko griebtis, greitoji ir gydytoja mini tik gliukozę. Skaitau apie parenterinį maitinimą.. Galimybę lašinti į centrinę veną turime, įvestas portas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo something else: 26 gegužės 2011 - 07:24
QUOTE(something else @ 2011 05 26, 08:21)
Ne, su zondu į skrandį nieko nebus - ligonis namuose, menkai sąmoningas, verdiktas -  "visos gydymo  galimybės išsemtos", šiandien ketvirta para, kai visiškai nebevalgo. Nežinau, ko griebtis, greitoji ir gydytoja mini tik gliukozę. Skaitau apie parenterinį maitinimą.. Galimybę lašinti į centrinę veną turime, įvestas portas.


Jeigu žmogus visiškai negauna maisto per žarnyną, tai irgi nėra gerai, reikia nors minimalaus kiekio (bent kelis gurkšnelius ko nors kaloringo įsiūlykite, ir tai bus geriau), pamaitinti patį žarnyną, priešingu atveju gręsia infekcijomis...
Ar kalbėjote su gydytojais dėl zonduko skrandin? Galbūt vistik įmanoma jį įvesti, o paskui išmoktumėt ir pamaitintumėt per jį namuose?
Į centrinę veną tai galima lašinti ne tik gliukozę, bet ir riebalus, baltymus ir kt. maisto medžiagas, tik, vienas dalykas, kad lašalinė turi lašėti beveik visą dieną non stop, per kelias valandas supilti negalima, kitas dalykas - šitoks "maistas" kainuoja žvėriškai daug, ir kažin ar gydytojai paskirtų kompensuojamų, o ypač - gulinčiam namuose...
Na o ta įprastinė gliukozė į periferinę veną - kad žmogus gautų bent minimalią kalorijų normą, tokios gliukozės supilti reikėtų maždaug kibirą... unsure.gif
Atsakyti
Dėkui, umb, už informaciją ir operatyvumą heart.gif
Atsakyti
labas,
pabudau šiandien ir atrodo kad nieko nebuvo...sakykit, merginos ir moterys kiek laiko po naujienos praeina kol tikrai suvoki kas dedasi?kaip elgtis artimiesiems?ką sakyti pamačius ligonį?
pas mus toks pasimetimas...dar galvoj netelpa...
Atsakyti
QUOTE(tapuke69 @ 2011 05 26, 09:08)
labas,
pabudau šiandien ir atrodo kad nieko nebuvo...sakykit, merginos ir moterys kiek laiko po naujienos praeina kol tikrai suvoki kas dedasi?kaip elgtis artimiesiems?ką sakyti pamačius ligonį?
pas mus toks pasimetimas...dar galvoj netelpa...


Po kiek laiko ateina suvokimas- individualiai, gali ir poros mėnesių reikėti... g.gif
Būkit savimi, blogiausia, ką gali padaryti artimieji- verkti arba atvirkščiai, sėdėti kaip stabo ištikti...Manau, artimiesiems reikia netgi gerokai daugiau kantrybės ir tvirtumo nei pačiam ligoniukui 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(tapuke69 @ 2011 05 26, 09:08)
labas,
pabudau šiandien ir atrodo kad nieko nebuvo...sakykit, merginos ir moterys kiek laiko po naujienos praeina kol tikrai suvoki kas dedasi?kaip elgtis artimiesiems?ką sakyti pamačius ligonį?
pas mus toks pasimetimas...dar galvoj netelpa...

Sveika,
Sužinojau, kad vyras serga 28 vasario. Pradžioj man buvo visiškas šokas...vartojau net raminamus, nes darbe sėdėti normaliai negalėjau. Poto, kai mano ligniuką pradėjo gydyti (t.y. chemoterapija ir spinduliavimas prasidėjo), kažkaip atsitokėjau verysad.gif Rūpinausi kaip mažu vaiku, valgyti kažką ypatingą stengiausi gaminti ir t.t. Dabar laukiame operacijos. Ligonis jaučiasi lyg būtų sveikas, bet morališkai, aišku labai sunku.. O aš stengiuosi liūdnas mintis varyti lauk...Jei jau jos būna, tai tik tada, kai aplink nieko nėra. Nesinori ir darbe visą laiką būti nusiminusiai...Kolegos labai palaiko, bet kiek galima visiems aplink nuotaiką gadinti? Taigi, užsidedi kaukę ir pirmyn verysad.gif
O aplinkiniai tegul bendrauja su sergančiu, nereikia nieko ypatingo sakyti. Nereikia galvoti, kad liga turi kažkaip pakeisti bendravimą..
Linkiu Jums daug stiprybės... Jos Jums dabar labai reikės. Laikykitės 4u.gif
Atsakyti