Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris,
Nors iš skausmo ir plyštų širdis.
Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai,
Tik sapne kai kada aplankys.
Ir tai irgi praeis. Kiek daug pasakyta šiais žodžiais! Kaip drausmina jie išdidumo akimirką! Kaip guodžia liūdesio metu! Ir tai irgi praeis.
Abraomas Linkolnas
Kartais, kai būna sunku, mums gali pasirodyti, kad laikas staiga sustojo. Po to mes visą laiką jausime skausmą, liūdesį ir neviltį. Nuo tada pradedame manyti, kad taip turi būti kiekvieną minutę skausmas.
Tačiau mes turime prisiminti, kad linksminantis laikas prabėga greitai. Kai išgyvename neigiamus jausmus, kiekviena valanda atrodo kaip dvi. Bet ši valanda netruks amžinai. Taip pat ir kita. Sielvartas praeina lygiai taip, kaip ir laimė. Skausmas, kaip ir malonumai, pasibaigia. Niekas nelieka toks pat, niekas nesustingsta.
Viskas, ką mums reikia tuoj pat padaryti, tai iškęsti dabartinį momentą. Mums reikia turėti stiprybės, kantrybės, tikėjimo ir būti tiesiog įsitikinusiems, kad šis momentas ir jo metu patiriami jausmai nesitęs ilgai. Laikas praeina, skausmas taip pat.
Šiąnakt turbūt man reikia pagalbos, kad prisiminčiau, jog tai irgi praeis. Kaip aš galiu leisti Aukščiausiajai galiai padėti man?
ištrauka iš: Amy E. Dean Nakties šviesa. Vakaro meditacijos
