Tėvelis nespėjo į gimdymą :)

Sveikos būsimos ir esamos mamytės,
mano gimdymo istorija skiriasi tuo, kad tėvelis labai norėjo sudalyvauti savo dukrytės gimime, tačiau nespėjo į jį atvažiuoti ir ta didelė laimė atiteko mano mamai, ugnės močiutei .

Gimdymo data buvo apskaičiuota rugpjūčio 28 , tą dieną nuvažiuoju pas savo gygytoją kaip ir kiekvieną mėnesi, ji mane apžiūri ir sako vaikeli 3cm. atsivėręs gimdos kaklelis, jau tikriausiai šianaktį pagimdysi gimdymo visai nebijojau buvau prisiklausiusi įvairiausių istorijų, bet jos visos buvo labai skirtingos ir kažkaip sunku buvo įsivaizduoti tuos gimdymo skausmus. bet grįžau namo ir pajaučiau didelį nerimą, tada kiekviena minutė slinko kaip valanda, oaš laukiu kol man pradės skaudėti ar pradės bėkti vandenys, taip sulaukiau ir vakaro, be jokių pasikeitimų
Beje mano vyras tuo metu darbavosi Pabradėje, o aš Palangoje, bet galvojom jei gimdysiu kaip dauguma moterų pirmą vaikelį po 10-12 val. tai iš vilniaus tikrai spės atvažiuoti į Klaipėdą max 4 val.
Taip sulaukiau ir 29, 30, 31. atėjo ir rugsėjo 1 !!! tada jau pasidarė tikrai neramu ir puoliau skambinti savo gydytojai, sutarėm kad ryt atvažiuosiu į ligoninę, bet rytojaus jau nebereikėjo laukti. Puse dienos pravaikšiojus po miestą, vakare apie 18 val. pradėjau jausti silpnus, silpnus pilvo skausmu, išpradžių galvojau kad šiaip gal vaidenasi nes vos jausti buvo galima, gal po kokio pusvalandu žvilktelėjau į laikrodį ir supratau kad nesivaidena nes kartojasi kas 5 min. su mama buvom tarusios kad kol vyras atvažiuos ji visada bus su manim, na bent jau morališkai palaikys. Pasakiau mamai ji puolė ruoštis, paskambinau vyrui ramiai pranešiau kad kad jau gali po truputi judėti klaipedos pusen, nes kažką tokio jau jaučiu.

Taigi 20 val. jau buvau gimdykloje, gydytoja apžiūrėjo ir sako : "ot laimės kūdikis, 8 cm. prasivėrę g.kaklelis, nu tai paleidžiam vandenys ir gimdom:)"aš dar klausiu o kaip klizmutė , o ji man nebereik tau jau jokių klizmučių
Mamai akys ant kaktos teks pasitikti pareinančią į pasaulį anūkę
21:30 ugnytė jau buvo mamytės, ir močiutės glėbije , o teveliui teko išgirsti žinią tarp Vlniaus ir Klaipedos kad jau turi dukrytę :
beje močiutė labai džiaugėsi kad teko iš šono pamatyti tokį didelį stebūklą , bet virkštelės nukirpti neišdrįso

Jetus, dziaugiuosi kad taip greit ir be panikos sulauket dukrytes. Saunuole mociute, kad isdryso dalyvaut gimdyme Nes kai as gimdziau(Vilniuj), tai mano mama verke kruvinom asarom, prisimindama savo gimdyma
Stiprybes ir sveikatos jums

kokia laimė - viskas taip greit tik tėvelis tuirbiūt buvo labai nustebęs, tokią žinią kely išgirdęs. Ar nenusiminė, kad nespėjo?

Ačiū už palinkėjimus, močiutė giliai širdį tikėjosi kad jai teks pamatyti anūkės gimimą, nes pati greitai gimdė, tai manė kad ir aš vyro nesuluksiu taip ir nutiko
o strioko tai jai daug buvo, tik va dinkt ir palikt dukrą vieną sąžinė neleido

tėvelis džiaugėsi kad mes sveikos ir ilgai kankintis neteko o šiaip tiki kad dar turės galimybę sudalyvauti gimdyme

šaunu, kad Ugnytė taip greit užgimė, o tėvelis, manau, ateity būtinai sudalyvaus kito vaikučio gimime Sėkmės

Kaip smagu, kad taip greit ir be streso

o apie mamas gimdyme tai girdėjau daug juokingo, sako jos ten labiau už pačią dukrą ar vaiką stresuoja.. kartais daktaram būna sunku, kai mama gimdyme dalyvauja

bet kaip supratau močiutė jūsų ne tik nesudarė rūpesčių, bet dar ir padėjo..

tikrai rūpesčių nesudarė ir net labai pavyzdingai atlaikė tokį didelį išbandymą

Šauni istorija
O kad taip mums visoms...

na pas jus cia matyt paveldimas lengvas gimdymas

Smagu skaityti apie tokius mamytes nenuvarginancius gimdymus.
O tevelis, manau, kita karta nesiskirs su mamyte nuo puses nestumo periodo, kad netycia ir vel nepraziopsotu stebuklingos akimirkos.

gaila kad negimdei rugpjūčio 28 d. , nes tą dieną mano gimtadienis NA BET VISTIEK SVEIKINU