Kai gyd.pasakė apie 2 pusliukes net nenustebom. Viduje visada svajojau apie dvynukus ir tyliai ju laukiau. Ir visada galvojau jei bus du tai tik porele:)
Visas nėštumas praėjo gan sklandžiai.Teko porą kartų pagulėti ligoninėj,bet čia dar labai mažai



Paskutinę naktį nieko ypatingo nejutau. Tik buvo keista kad kas valandą keliausi į wc. Paryčiais po wc pamačiau kraujo. Visi miegai išsilakstė, pradėjau galvot kas dabar bus, ką reiks daryt ir t.t....Tempiau valandą....galvoju va pagulėsiu, viskas praeis,nu maža kas iš kur tas kraujas, gal pasitampiau iš vakaro gal šiaip kas...o buvo šeštadienis,juk didžioji apsipirkinėjimo diena,tiek suplanuotų pirkinių turėjau

5 val. pasižadinu vyrą, sakau važiuojam, o jei kas blogai, apžiūrės ir gal paleis. Dėl visa ko įsimetam ir tašikę.Sėdžiu priimamajame, laukiu savo eilės, viena gimdyvė jau vos negimdo.Po apžiūros - beveik 3cm atsivėręs kaklelis, vandenų kaip ir nematyti dar, paguldo į pataloginį, paima tyrimus, pradedi šerti gimdymą stabdančiais, matuoja toniukus ir tik šast!!!koks kibiras vandens ant kušetės


Sukviečia gydytojų konsiliumą, nutarta ir toliau stabdyti ir pradėti plaučiukų brandinimą nes tebuvo 33 sav....guliu...drebu...meldžiuos kad tik vaikams viskas gerai butų, o aš viską ištversiu...
Aš jau gimdykloj, skambinu vyrui, juk paliko mane skyriuje be jokių minčių kad jau gimdysiu


13.30 val. apžiūra - jau visi 3cm atsivėrę.Toliau girdo didžiausiom dozėm stabdančius. Na ir ką, po to prasideda "smagumėlis". Sąrėmiai stiprėjo kas valandą, nors turėjo iš vis dingti nuo tų vaistų

15.30 val. apžiūra - pajutau kaip gydytojos vos ne visa ranka tik šast vidun

Operacinė...vėl drebu kaip drebulė,paprašau sesutės įsikibti..Kateteriai, epidūras...skauda, bet už sąrėmius nėra nieko skaudžiau, pagalvoju...
Kelios minutės ir išgirstu kaip sušunka 16.31 val. MERGYTĖ 2065g 44cm






Išveža mažuosius i reanimaciją, prižada vakare mane informuoti apie jų būklę. Guliu ir siunčiu jiems pačias geriausias ir šilčiausias mintis..sakau, kad mamytė su jumis mano mažiukai...Tik tada pradedu suvokti kas įvyko: AŠ JAU MAMA

Tikrai nėra nieko nuostabesnio...viskas kas buvo skaudu ir nemalonu senai pasimiršo, kai šalia keturios mažos akytės, rankytės, kojytės....dvigubai daugiau šypsenėlių, mažų pirštukų prisilietimų....
Niekas neprilygs tam ką davė likimas


