Sena tema
QUOTE(PЄTRVS @ 2010 10 02,)
Seržai, tavo skaičiavime radau klaidų:
Visų pirma pastebėjau, kad skaičiuojant elektros energijos sąnaudas "atjungei" oro pašildymo teną. Aišku tai tavo teisė, bet noriu atkreipti tavo dėmesį, jog esant tokiai oro apykaitai (400 kub.m/h) jei lauke spustelėjo šaltukas, atjungus pašildymą tu labai greitai atvėsinsi savo patalpas. Todėl aš taikiau išgalvotą elektrinio teno veikimo laiką - 10%. Realiai jis gali būti ir didesnis ir mažesis. Natūralaus vėdinimo atveju ši problema nejuntama, nes oro apykaita yra gerokai mažesnė ir tik dėl skaičiavimo objektyvumo taikiau vienodus oro apytakos srautus.
Toliau, skaičiuojant energijos sąnaudas, kai vėdinimas vykstą ištisus metus, tu neteisingai skaičiavai, kad tiek rekuperatoriumi tiek natūraliu vėdinimu tu prarandi tuos pačius 19 ct/kW (šilumos nuostolių). Juk šiltuoju periodu šildyti jau nebereikia. Prie pirmame punkte patiriamų sąnaudų prisideda tik RVS ventiliatorių (2x120W) sunaudojama galia. Natūralaus vėdinimo atveju sąnaudos lieka tik tos, kurios patiriamos šildymo sezono metu.
Taip pat tu sumaišei kur reikia naudoti pataisos koeficientą, skaičiuojant atsipirkimo laiką. (365/183=1,99) reikia dauginti tą laiką, kuris gaunamas vėdinimui veikiant 4392 dienas, o tu taikei priešingai.
Vienintelis netikslumas, kurį tu pastebėjai, tai aptarnavimo kaštų mažėjimo įvertiimas, kai RVS veikia tik pusę metų, nors ir dėl to galime ginčytis, nes filtras turi būti keičiamas kas metus, o kas keik laiko jį keisi priklauso tik nuo tavęs... gali ir kas tris metus keisti.
Visų pirma pastebėjau, kad skaičiuojant elektros energijos sąnaudas "atjungei" oro pašildymo teną. Aišku tai tavo teisė, bet noriu atkreipti tavo dėmesį, jog esant tokiai oro apykaitai (400 kub.m/h) jei lauke spustelėjo šaltukas, atjungus pašildymą tu labai greitai atvėsinsi savo patalpas. Todėl aš taikiau išgalvotą elektrinio teno veikimo laiką - 10%. Realiai jis gali būti ir didesnis ir mažesis. Natūralaus vėdinimo atveju ši problema nejuntama, nes oro apykaita yra gerokai mažesnė ir tik dėl skaičiavimo objektyvumo taikiau vienodus oro apytakos srautus.
Toliau, skaičiuojant energijos sąnaudas, kai vėdinimas vykstą ištisus metus, tu neteisingai skaičiavai, kad tiek rekuperatoriumi tiek natūraliu vėdinimu tu prarandi tuos pačius 19 ct/kW (šilumos nuostolių). Juk šiltuoju periodu šildyti jau nebereikia. Prie pirmame punkte patiriamų sąnaudų prisideda tik RVS ventiliatorių (2x120W) sunaudojama galia. Natūralaus vėdinimo atveju sąnaudos lieka tik tos, kurios patiriamos šildymo sezono metu.
Taip pat tu sumaišei kur reikia naudoti pataisos koeficientą, skaičiuojant atsipirkimo laiką. (365/183=1,99) reikia dauginti tą laiką, kuris gaunamas vėdinimui veikiant 4392 dienas, o tu taikei priešingai.
Vienintelis netikslumas, kurį tu pastebėjai, tai aptarnavimo kaštų mažėjimo įvertiimas, kai RVS veikia tik pusę metų, nors ir dėl to galime ginčytis, nes filtras turi būti keičiamas kas metus, o kas keik laiko jį keisi priklauso tik nuo tavęs... gali ir kas tris metus keisti.
Tena atjungiau todel, kad nesamone skaiciuoti, jog prarasta siluma kompensuojama bus brangios elektros pagalba, kai gali buti kompensuojama tokiu paciu budu kaip ir prarasta siluma naturalios ventiliacijos budu t.y. uz 19ct/kw. Nesutinku jog naturalios ventiliacijos oro apykaita bus mazesne nei rekuperatoriaus. Kodel? Todel kad jus kaip minejot galima padaryti naturalia ventiliacija taip kad ji tenkintu STR normas. normaliai irengtas rekueratorius dirbdamas minimaliu rezimu irgi tenkins tik STR normas todel oro apykaita bus vienoda. Kai reikes geresnio vedinimo rekuperatorius dirbs vidutiniu rezimu ir keis ora 1x/h., tuo tarpu naturaliai ventiliacijos sistemai jau teks atidaryti orlaides. O kai bus tikrai padidintas sviezio oro poreikis tai rekuperatorius dirbs maximaliai ir keis ora 1,5x/h., o be rekuperatoriaus teks praverti langus, skersvejuoti ir leisti siluma i lauka. Vienu ar kitu atveju sviezio oro reikia taip pat vienu ir kitu budu galima tureti/netureti tiek oro kiek nori.
As Tiesiog norejau tau parodyt kada ivedamas tas koeficientas todel tiesiog skaiciavau daigto metines sanaudas. Sitaip negalima skaiciuoti jokio daigto kuris priklausomai nuo sezono duoda skirtinga nauda, cia reiktu isskirti sezonus, o kadangi priimam jog rekuperatorius dirba tik sildymo sezonu tai likusio laikotarpio neskaiciuojam ir kai yra 1 tikslus skaicius nereikia ivesti jokio papildomo koeficiento isvedancio bendro koeficiento. Toks skaiciavimas kaip mano tiktu tokiems daigtams kaip automobilis
Jei jau skaiciuot labai tiksliai tai reiktu atsizvelgti ir i tai jog ventiliatoriai nenaudos tu 120w nes maximaliu rezimu dirbs tikrai nedaug per sezona
Dar karta sakau jog pagal si tavo skaiciavima to koeficiento vartoti isviso nereikia. Kai tu skaiciuoji pagal irengimo tikslu veikimo laika tai tu jau ir gauni galutini skaiciu kiek naudos jis dave, o jei turetum jo metini galima naudinguma ir noretum paskaiciuoti kiek jis dave naudos nedirbdamas visus metus tada ir dadedi ta koeficienta kuris isminusuoja nedarbo dienas.
Sakykim automobilis naudojamas kasdien duoda 1000lt naudos/metus, bet jeigu tu ji naudojei tik 100dienu/metus tai skaiciuoji issivezdamas koeficienta 1000/(365/100)=273.97 Tai parodo automobilio metini naudinguma ivertinant jog jis dali laiko nedirbo
Arba skaiciuojam be koeficiento pagal naudingu dienu skaiciu zinodami kiek naudos gaunam per diena (1000/365=~2.74) 2.7397*100=273.97 ir cia tikrai nebereikia ivesti naudingumo koeficiento.