***
Viskas prasidėjo rudeniui artėjant...
Mamytė jau seniai svajojo,
Tėtukas pagaliau nebedvejojo,
Broliukas gaudė gandrą pievoj,
Ir jie parašė laišką vieną:
Tėtukas, mamytė ir broliukas.
Gandrui Ilgasnapiui
Dangaus žydrynė
Kūdikių karalystė.
Nors jau biškiuką rudenėjo,
Saulutė lepino kas dieną.
Laiškelis ėjo ėjo ėjo
Ir gal surado gandrą vieną?...
Nejučia prabėgo laikas
Ir atėjo baltas laiškas.
Kažin kas gi tenai bus,
Ar pradžiugins jis visus?...
Mielieji,
Jūsų laišką pasigavus,
Gandrų pulkui greit nutarus,
Išsiuntėm Jums lauknešėlį
Mažą mažą kūdikėlį.
Kai alyvos sužydės
Ir gandrai sugrįžt pradės,
Jums atneš iš debesų
Lauknešėlį ant sparnų!
***
Kažkodėl naiviai tikėjau, kad antras nėštumas ir gimdymas bus kaip ir pirmas, bet teisinga išmintis, kuri sako, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi. O gal taip tik geriau?...
Vaikelis labai greitai įsitaisė savo namučiuose mano pilvelyje. TAS ruduo buvo be galo gražus, svajingas, paslaptingas ir ypatingas! Norai irgi buvo neprasti: tik gazuotas mineralinis vanduo ir būtinai vidurnaktį, tik rauginti mamos kopūstai, tik Statoil degalinės dešrainiai ir daug daug saldumynų, ypač spurgų
Mažylė nebuvo slapukė ir pirmą kartą pakrebždeno dar iki Kalėdų 
Buvo labai gera laukti, kai žinojau, su kuo bendrauju, ką glostau ir pakutenu. Jaučiausi pakylėta vien nuo tos minties, kad bus DUKRYTĖ, kad būsim dvi moteriškės su dviem savo vyrais 
Vyras tik išvydęs testuką pasakė, kad bus mergytė ir neklydo. Abu kartus jis teisingai pasakė, ką turėsim, ir aš iki šiol vis neatsistebiu jo žinojimu ar nuojauta 
Nuo sūnelio su vyru nieko neslepėm ir jis labai džiugiai priėmė žinią, kad bus BROLIS. Abu kartu su juo susėdę laukdavom sesytės, dainuodavom jai, glostydavom pilvuką. Jis vis klausdavo, ar sesytė nuoga pilvuke plaukioja, ar užsideda pižamytę eidama miegoti, ar duoda jam labas labas Taip pragyvenom šaltą ir ilgą žiemą. Nors tyrimų rezultatai buvo nelabai geri, širdyje visada tikėjau ir žinojau, kad mažylei viskas gerai, kad auga sveika ir laiminga Pagaliau per šį nėštumą sužinojau (kažin ar liko, ko nesužinojau? ), kaip gi tie leliukai žagsi pilvelyje. Augantis pilvukas buvo toks gražus, kad nekantraudama laukiau pavasario, kai nusimesiu žieminius drabužius ir eisiu per bundančią gamtą pasitikti savo mažylės 
Kokį gražų laiką pasirinkai gimti, mažyle!Gegužės 5 diena. Jeigu būtum kaip brolis, mažyle, tai turėtum gimti anksčiau...šiandien...38 savaitėlės ir 4 dienos. Ir data tokia graži, bet tavasis gyvenimo upeliukas teka sava ypatinga vaga. Laukiam toliau. Vyro verdiktas man tu vis dar nenusiteikus gimdyti, nieko nebus. Nu ir nenusiteikus
tikrai nenoriu, neskubinu laiko, noriu pilnai pasimėgauti nėštumu! Po truputuka ruošiuosi: į kambarį atkeliauja lovytė, susitvarkau drabužėlius mažylei, išsitraukiu tašę į ligoninę (nors ji dar ilgą laiką stovėjo tuščia), manikiuras, pedikiūras ir kitos grožio procedūros 
Nu negi šimtu procentu būsiu pasiruošusi mažylės gimtadieniui? 
Negaliu patikėti, nes su sūneliu nespėjau. Pavasarinis žydėjimas užliūliuoja ir aš pati jaučiuosi kaip tas pavasarinis žiedas vis skleidžiuosi skleidžiuosi 
Negaliu atsidžiaugti, koks gražus metas gimdyti! Žibuoklės, pakalnutės, ievos, kaštonai, vyšnios ir obelys, net alyvas žydinčias užmatau ir gandrai jau pargrįžta! Bet prireikė dar tulpes botanikos sode aplankyti 
Draugė juokauja, kad gimdyčiau ir be jų, nes vis nesigauna susitikti ir kartu nuvažiuoti.Gegužės 15 diena. Tavoji diena, mažyle
Išlaukiu ir nieko. O gal būsi dvynukė, o ne jautukė? Vakar gydytoja sakė, kad vis dar aukštai tupi.Gegužės 16 diena, sekmadienis. Susitinkam su draugais ir pagaliau aplankom botanikos sodą. Tuuulpės!!! Užsidedu sau riebų pliusą, aplankiau, bet vis dar negimdau, nors draugės leidimas duotas. Nuvažiuojam pas uošvius. Kokia graži saulėta diena ir aš su savo gaubliu supuosi supynėse. Vyras nušienauja pievutę, vaikštau basom ir taaaip gera. Ryt vizitas į Vilniaus gimdymo namus ir aš ramut ramutėlė, jokio ženklo, jokio sunkumo. Grįžus namo pagaliau galutinai susikraunu tašę. Velnias, pėdos žalios nuo žolės...nupėdinu į dušą. Dar nusliūkinu su vyru filmo pažiūrėt ir vis galvoju, kaip čia atpažint sąrėmius
nu visai nepamenu jų iš pirmo gimdymo, bet tvirtai įsitikinus, kad šį kartą bus sąrėmiai, o ne vandenys pirma nubėgs. Kažkas dešiniam šone tarsi įsitempia, pokšteli...nekreipiu dėmesio, nes net mintis nekyla, kad gimdysiu artimiausiu metu. Nuobodu su vyru, einu miegot, tik draugei dar labanakt skype parašysiu. Kėdė sušlampa...einu pasitikrint į tualetą...bėėėga...vandenys! 22.55 val. Cha, va ir gimdymo pradžia ir visai nereikėjo sąrėmių laukt. Kviečiuosi vyrą, kad JAU! Kažkodėl išgirsta tik iš antro karto... 
Pasiskambinu gydytojai. Kažką brūkšteliu draugei skype. Ruošiuosi, tiksliau ruošiamės jau mudvi kartu su mažyle, o vandenys vis bėga ir bėga. Kažkodėl pagalvoju, kad paskutinį kartą užsidedu savo mylimiausius nėštukinius džinsus. Pargrįšiu jau kitokia. Vyras išsikviečia pamainą sūneliui. Su atvažiavusiu draugu tik pasilabinu, ką jau čia beprikalbėsi, ir prisakau saugot sūnelį. Labai šiltas vakaras, kone jau naktis, ir aš pasijuntu, kad ji priklauso tik mums. Bevažiuojant suima skausmelis, bet pakenčiamas dar. Vyras neskuba važiuot, sako jei skauda man, skauda ir mažylei, reikia ramiai. Aš kažkodėl susigraudinu ir tuo pat metu pasijuntu pakylėta savo būsenos, artėjančio mažylės gimtadienio ir šios palaimingos nakties. Gatvės žibintai šviečia tik mums, kitos mašinos duoda kelią, nepykstu net ant raudonų šviesoforų, nors šiek tiek jie sulaiko mano svajingą nėštumą.Papildyta:
Priimamasis...visi formalumai. Ateina gydytojas, vyyyras
gerai, kad tariausi gimdyti pas moterį 
bet jos dar nėra, o smalsu, koks gi atsidarymas 
Nu gerai, leisiuos apžiūrima ir vyro. Užpildo kortelę, šūsnis kvailų klausimų. Kada pradėjau lytinį gyvenimą? Kokį gyvenimą? Nuraustu kaip nepilnametė, susižvalgom su vyru...gydytojas įrašo statistinį vidurkį 
Kaip kojos? Pakeliu kelnes ir parodau, jis sako kaip gazelės man pamalonina širdį. Tuoj 24 val. Klausiu ar spėsiu šiandien pagimdyti, sako jau nebe. Nu ir tiek to, nei 16, nei 17 neatrodo taip gražiai kaip planuota 15 diena, tai koks skirtumas šiandien ar ryt Apžiūra...čiurkšlė vandenų va čia kaip ir per pirmą gimdymą, išdykauja mano vaikai, pakrikštyja gydytojus. Išgirstu atsidarymas 4 cm. Vyras paklausia: Tik? Gydytojas nuramina: Nu puse. Tyliai pagalvoju, kad jau visai neblogai, o vyrai šios aritmetikos niekada neperpras 
Leidžia persirengt. Išsitraukiu specialiai šiai progai pirktus naktinukus, kojinės ir tapkės irgi priderinti prie jų. Pasipuošiu ir einam į gimdyklą. Praeinam pro gydytojų postą, vien vyrai šiąnakt budi, kokie trys. Cha, nė pas vieną iš jūsų negimdysiu, net nesvajokit 
Mums paskirta pirmoji gimdykla. Tik užeinam jetus kaip karšta! Pagalvoju, kad neištversiu čia dvylika valandų (vis tas pirmas gimdymas neduoda ramybės). Su vyru patogiai įsitaisom, akušerė Vera palieka mus matuoti mažylės toniukus. Aš rami, tik išgirstu vyro žodžius: Na, nusiteik gimdyti. Nu jo, šiaip sau aš čia atvažiavau ir į gimdyklą užsukau iš neturėjimo ką veikti! Bet jam tik atsakau: Nusiteik ir tu.Praeina koks pusvalandis ir randasi visai smagūs sąrėmiai. Tai štai kokie jie, kai suima visą dubenį, pilvo apačią, tuomet norisi tik judinti klubais, kad tas skausmas išsiblaškytų... Nu visai buvau pamiršus šį malonumą
Dabar jau prisiminsiu tikrai. Atvažiuoja gydytoja. Klausia, kas kiek laiko sąrėmiai, o aš net nežinau, tokia atsipūtus jaučiuos, laimingi valandų gi neskaičiuoja 
Bet pasirodo vyras puikiai atlieka savo darbą: Kas dešimt minučių kažkur. Apžiūri, mažylės galvytė dar neįsistačius, uždraudžia man keltis, vaikščioti, neteks ir ant kamuolio pašokinėt...net sąrėmių negaliu išlinguoti! Turiu padėt mažylės galvytei įsistatyti, todėl reik gulėt ramiai, o sąrėmiai vis dažnyn ir stipryn... Aparatas tai pieno riebumą rodo, kuo skaičius didyn, turėtų ir sąrėmis būt stipresnis, bet aš nieko nejaučiu, bet kai tik skaičiukai mažėja, oho kokia skausmo banga užplūsta. Gydytoja kone per kiekvieną sąrėmį padeda įsistatyti galvytei. Aš noriu stumti, bet dar neleidžia. Suleidžia nuskausminamųjų...na tų, kur žvaigždutės žvaigždutės 
Pasijuntu, kad galiu pasakyti bet ką. Vėliau vyras sakė, jog pasimatė, tarsi būčiau padauginus šampano O mielai būčiau jo išgėrus tada. Na, tuoj sąrėmis, gydytojai turiu pasakyti, tuoj...ups, ložnaja trivoga, - išsprūsta iš mano lūpų...tikriausiai užsižiūrėjau į tuos didėjančius skaičiukus... Gimdykloj visi smagiai nusijuokiam. Pagaliau leidžia stumti. Jetus, buvau visai pamiršus kokios nepatogios stūmimui gimdykloj lovos ir kas jas tokias sugalvojo, tikrai ne moterys. Stūmiu ne kartą ir ne du. Girdžiu gydytojos žodžius: Šaunuolė. Mintimis juos perduodu dukrytei, tu šaunuole, mažyle. Vyras paglosto man galvą. Taip gera jausti rūpestį šalia Užgimsta galvutė ir gydytoja pasiūlo paliesti, bet aš noriu viso šilto gniūžulėlio sau ant krūtinės! Tik pas vyrą paklausiu, ar mato, ar viskas tvarkoj? Dirbam toliau. Ir kas sumąstė laikrodį pakabinti man virš galvos, o ne gale kojų 
Neįsivaizduoju, kiek laiko viskas trunka, kuri valanda?... Sekioju vyrą akimis, nors jis čia pat, niekur neina, bet turiu jį matyti, man reikia į jį įsitverti. Kojinės, mano gražiosios kojinės taip dera prie naktinukų... Paskutinis sąrėmis, gal koks penktas jau, ir toks palengvėjimas, tokia neapsakoma palaima ir aš gaunu ant krūtinės savo mažą naktinę fėją 2.05 val. Gal kiek susiraukus, gal kiek nuvargus, gal kiek pasimetus mažoji gimtadienio kaltininkė. Mudviejų akys susitinka. Mano akys suranda vyro akis. Žodžiams tarsi nelieka vietos. Užgimsta placenta. Gydytoja sutvarko įtrūkimus: Plačiapetė mergytė. Mažylę pasveria, pamatuoja ir aš ją vėl atgaunu į savo glėbį. Nešildykit to lopšio, - norisi pasakyti akušerei, - aš ją sušildysiu pati. Šiek tiek nukraujuoju... Ai, pasirūpinkit, gydytoja, manim, dabar aš jau turiu savo rūpestelį ant rankų. Palatoje liekam tryse. Žiūrim žiūrim su vyru, nu į ką gi panaši? Ir man tik tada topteli, ar tikrai dukrytė? 
Mergytė mergytė, atsako vyras, - į tave į tave. O aš vis dar negaliu patikėti. Svajonės pildosi!Po gerų poros valandų mus perkelia į palatą. Vyras lieka miegoti kartu. Mažylė ramiai kniurksi šalia. Didysis brolis saldžiai sapnuoja namuose. Už lango bunda gamta. Negi prižadinom ją su gimtadienio fiesta?
Man visai nesimiega. Taip gražiai paukščiai čiulba gegužės rytinę giesmę. Jaučiuosi pakylėta ir tarsi nieko nėra dabar svarbiau už šį laiką pasaulyje Ai, nėra ko miegot tokią stebuklingą naktį! Taigi imu telefoną ir visiems džiaugiuosi. Taip gera visus pabudinti. Net nepagalvoju, kad išvažiuojant atsisveikinus su drauge skype ji ir bluosto nesudėjo, išlaukė ir džiaugiasi kartu su manim: Fantastika, fantastikų fantastika! Ir tikrai, nu ko gi ne fantastika?! Gimdymas nuo A iki Z tetruko 3 valandas. Ar aš sakiau, kad man skaudėjo? Nepamenu Ir šalia manęs mūsų mažytė naktinė fėja dukrytė. Mes jau keturiese 
