Kažkaip užsisėdėjom namie, nusprendėm su MB, kad reiktų jau kur prasilėkti. Greitai iš kelionių dėžutės išsitraukiau Lenkijos kelių atlasą ir pradėjom ieškoti kokios nors dar namatytos vietelės netoli Lietuvos.
Neilgai truko ta mūsų paieška. Aplink kojas pradėjęs trintis katinas, priminė, kad nebeturim sauso maisto jam. Tada ir sugalvojom, kad važiuojam link Bialystok, užlėksim į bazę šio to nusipirkti, pakeliui užsuksim į Kumiala į kavinę Biesiada Weselna, kur MB skaniausi fliakai visoje PL, į Suprasl vienuolyne esanatį ikonų muziejų ir Rozanystok vienuolyną.
Taigi šeštadienį vakare sugalvojom, o sekmadienį ryte išlėkėm, su nebūdingais mums nuotykiais pasiekėm PL. Nuvažiavus apie 2 km nuo namų, pastebėjau, kad MB nepaėmė į mašiną dukrytės naktipuodžio, grįžom atgal, nuvažiavom vėl apie 2 km, prisiminiau, kad mamos darže šiltnamių nepradariau, bet MB sako dzin važiuojam... Gerai važiuojam. Savanorių pr. Statoile MB pamatė, kad savo rankinuką su visais dokumentais namie paliko, na ką, ir vėl grįžom atgal (o gyvenam mes Nemenčinės plente...)... Daugiau netikėtumų nebuvo, smagiai pasivažinėjom...
Štai ką apie Suprasl vienuolyną radau internete.
...Supraslio vienuolyną šiaurės rytų Lenkijoje (Supraśl) XV a. pabaigoje įkūrė Atono ir Kijevo Pečiorų vienuoliai. Istoriografijoje Supraslio vienuolynas beveik visuotinai laikomas XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) stačiatikybės centru, jo fundatorius - Aleksandras Chodkevičius...
...Istorija apie Supraslio vienuolyną gimusi XV amžiuje. 1498 metais Naugarduko vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka Aleksandras Chodkevičius drauge su Smolensko arkivyskupu Juzefu Soltanu pastatė vienuolyną Gorodoke (Grudkoje). Nereikia slėpti to, kad triukšmingas aukštuomenės gyvenimas, kuris supo vienuolyną, trukdė vienuoliams melstis. Todėl po nepilnų dviejų metų vienuoliai nusprendė rasti naują vietą. Legenda byloja, kad jie įmetė kryžių į upę ir įdėmiai sekė, kur jis išplauks. Gal legendoje yra lašas tiesos, nes vienuoliai apsigyveno prie pat upės apyribėje Suchoj Chrud. Tokia buvo Supraslio Lauros pradžia. Ši vieta turėjo kažkokią magišką galią, nes jau po metų čia buvo pastatyta medinė šv.Jono Teologo cerkvė (1501m.), o 1503 metais buvo padėtas Šventos Mergelės Marijos Dievo Motinos cerkvės pamatinis akmuo. Statybos baigėsi 1510 m. arba 1511 m. ir cerkvė buvo pašventinta...
Taip pat sužinojom, kad Supraslio ikonų muziejus yra vienintelis Lenkijoje. Šis muziejus atnaujintas (aišku panaudojant ES lėšas) ir tikrai įspūdingas.
Vidun įleidžia su gidu nedideles grupeles, mokėjom po 10 zl. Salėse skamba vienuolių giesmės, įspūdingos šviesos instaliacijos ir šiaip įdomus interjeras. Ikonos gražios, mane asmeniškai jos sužavėjo. Iki tol buvau mačius jas iš tolo, bet kai iš arti gali kievieną detalę apžiūrėti, kai pamatai kaip jas tapo tikrai žiauriai įdomu
Gaila su fotkėm š gavosi, viduje tokia prieblanda, tiksliau tamsa, su naktiniu režimu viskas išsilieję, o su blicu viskas blizga (nes ikonos lakuotos) (zyziu MB, kad reik kito fotiko).
Suprasl
Apie Rozanystok daug info neieškojau, nes jau buvo naktis, nuėjom miegoti, gi iš ryto reiks anksčiau keltis
Rozanystok bažnyčioje vyko mišios, daug žmonių, tai vos ne vos prasibrovėm į vidų pasižiūrėti. Šalia bažnyčios yra vienuolynas. Jame šiuo metu veikia sunkaus elgesio vaikų internatas. Vaikai tuo metu aikštėje šalia vienuolyno žaidė futbolą, o juos dabojo vienuolės. Toks vaizdas kaip iš kažkurio filmo, kai vaikučiai nabagai internate, o juos prižiūri furijos vienuolės .
Papildyta:
