naujųjų metų išvakarės, maudžia pilvą... ir vėl nieko neišėjo, prasideda mm. nesinori švęst, gulu i lovą, verkiu. MB guodžia, jauni spesim tų vaikų prisigimdyt.
aš jau pikta ant viso svieto išvis galvoju, kad mums nebereik vaikų, kad jau nesigauna, tai ir nereik. nebereik, tikrai nebereik...
nebereik, tai nebereik, nebesuku galvos, dingo įtampa, apsiraminau, laukiu sekančių mmm, nėra. Nėra ir nereikia, bet aš jau "negaliu" būt nėščia.
dėl visa ko padaromas testas eilini kartą rodo I, ir taip kiek laiko, na bet man nenaujiena, nesuku galvos, reguliarumo pas mane bet kokiu atveju niekada nebūta.
pas daktarus neinu, jokių požymių nejaučiu, bet pradedu galvot, jog vistik auga žmogeliukas viduje, testų ir nebesidarau, bet laukiu apytikslių trijų mėn.ribos. jaučiuosi puikiai, tik ryju snikersus su gumiaskom visokiausiom, skaniausi būdavo krokodilai, baltom papilvėm
pagaliau pirmas požymis, auga pilvas, jau gana vėlai apsilankau pas daktarą, patvirtina nėštumą, kuris jau beveik įpusėjęs. laukiam svarstykliukės.
bais noriu gimdyt spalio tryliktą, veiksmo 0, data sekančią d., veiksmo 0... nu negimdau, tai ir nereikia, vistik neapgavo tas amzinybės jausmas, jau niekada nebebusiu plona, visada liksiu
nu bet aha, savaitgalis ant nosies, sekmadienį mąstau, kad mum nepamaišytų limonas 
žaidžiu teleloto, nu ir nieko, net kampų nėr. susinervuoju, MB išgrūdamas į pardę, skandinsiu skausmą grudėtoj varškėj ir apsirysiu bananų. grįžta tik su varške , nervai nebelaiko, einu gult.skauda, miegu, skauda, miegu, koks čia išskirtinumas, juk visą nėštumą skaudėjo pilvas, miegu.rytas. atsikeliu, žiuriu ogi skauda, reiks važiuot toniukų rašyt, pasisakysiu daktarei, kaži kas čia yra (trys d.po termino)
nueinu į wc ir jau susivokiu, kad JAU JAU, o blin vistiek teks gimdyt.
apie 9 ryto nuvarius pas daktarę nk paguodžiančio neišgirstu, sako, nu gal ryt iki pietų..... Gimdom, ilgai ir nuobodžiai, bet prabangiai, turim džiakuzi, kamuolį, ir vaizdas už lango visai nk. visą dieną pas mane tik keletą k. ateina sesutė toniukų užrašyt, per sarėmius lakstau į wc rimtam, taip iki vakaro pramarširuoju. po darbų ateina MB, aš visai neblogai nusiteikus, suskeliu pora anekdotų,ir jau jaučiu jog nesaldu darosi, tada laikas stoja, skausmas drasko, vonia nepadeda, personalas dėmesio nekreipia, juk čia visos gimdo, išgirstu komentarą, ir būdama stačiokė pavymui nusiunčiu pora žodžių nurodančių ėjimo kryptį. dar gerai, kad MB šalia, taip ir kankinamės, aš rėkiu, ir iš skausmo ir ant jo, vargšo, jau šustrumui aprimus, nebesiunčiu antrąkart tos pačios pasivaikščiot, bet žadu visą piniginės ir taupyklės turinį už nuskausminamuosius arba cezarį.
bet vis liepia palaukt dar pusvalandį, ir neva atneš vaistų, ačių už viltį, visgi gudrios akušerės. dvi val.iki vidurnakčio vedasi kirpt vandenų, ohoo kaip saldu nuo to veriančio skausmo, atgal einu pusvalandį, parėjus liepia tris sąrėmius prastovėt, ketvirtą jau ropinėju, supykina, jaučiu, kad jau lenda. MB rėkiu, kad šauktų tas gražuoles, tasai duris atidaręs šaukia ŽMONA GIMDO išgirstu atsakymą čia visos gimdo, tada jau aš rėkiu, kad galvytė išlindo... kokiu būdu nuo grindų atsidūriau lovoj, jau nebeatsimenu, matyt trūkinėjo ryšys su šiuo pasauliu... bet po keleto neklusnių stūmimų, plyšimų ir kirpimo paguldo kukulį ant krūtinės... MERGAITĖ 3660, 52cm
Kiekvienu apsilankymu pas ginių tas jau nuo antrų dukrytės metų vis užmeta, kad pagalvok apie antrą... sakau, daktare, gimdysiu tada, kai ginsiuos diplomą, būsim nusipirkę nuosavą būstą, kai dukrai bus netoli penkių, kai du metelius paauginus vieną išleisiu į mokyklą, kitą į daržą... sakau, kad tik atstotų
SŪNAUS ISTORIJA:
po nepilnų keturių metelių akį traukia vežimėliai... dukra prašo ir sesės ir brolio kartu
pagal logiką noriu, bet galvoju, kad atitrukt nuo visko bus sunku, vėl pampersai, vėl bemiegės naktys... su MB tarp kitko esam ta tema daug kalbėję, lyg ir norim lyg ir bijom. išvažiuojam vasarą pasivažinėt po Europą vieni du, ir juokiamės, kad mūsų pirmos atostogos dviese, ir kokiem trim ateinantiem metam į priekį, nes matyt norim leliuko, bet tik pasijuokiam ir tiek
aš noriu ramiai pabaigt mokslus, o jau kitais meteliais bus galima susimąstyt.
BET MINTYS TURI MATERIJĄ, ir kas pasakys, kad giniui išsakytas planas neišsipildys...
rugsėjis, nusišviečia baliuška, ir dar kokia... sesė skambina, sako brangioji, tokių gerimų bus galima paragaut tik kartą gyvenime.ragausim, žaliuosim, nors nė viena nemėgėja, bet baliavosim. stovi stopkė panosėj, nesuprantu, pakeliu, užuodžiu-bloga, taigi tik uostau, sesė irgi vangi, kaip pokylio šeimininkė, jaučia pareigą šokinėt aplink kitus, nors ir yra aptarnaujančio personalo...gerai į trasą eina tik sultys, nu kas man darosi... kam tada tas balius, jei nei gramo palaižyt neina
sekančią dieną, susirenka dalis svečių pratęsimui, aš sėkmingai lengvai užkrimtus, ir padėjus aptarnaut svetelius įsliuogiu į kambarį, ir atlūžtu, koks saldus miegas... man kažkas negerai. po sav. net nelaukus mmm, ir iki jų dar likus gerai sav, pasidarau testą, žiūriu II. rašau MB, kad mes , reikia pirkt butas, paskaičiuoju, kad diplomo gynimas sutinka su galima gimdymo data, kad dukra eis į jau mokyklą, kai šitas stebuklas bus išleistas į darželį palygint su pirmu lengva, neskauda pilvo, nekietėja, taip pat nei pykina, nei vemiu, norim sesės.
daktaras visą nėštumą sakė, kad gimdysim su juo, rokisky, jis mane pasiims sutartą dieną, nusiveš, ir per tris val. pagimdysim ramiai ir gražiai, aš iš tokių postų tik pasijuokdavau.
DATA. Negimdau, nors žadėjo daug anksčiau, sakė nesulauksiu datos, nes placenta perbrendus. karšta, jaučiuos kaip begemotas, SM aš jau cemento fabriko direktorė. mergos mane palaiko... bent tas guodžia, visos bendramintės
nelaiko nervai, gaunu exo, jau per paskutinę TA neatlaikius ir apsibliovus pas akušerę kabinete.
pagal exo jau pernešiojimo požymiai, rekomenduoja gult į GN, netempt iki savaitgalio... aš ant savojo giniaus pikta, nes buvo žadėjęs jau anksčiau netempt, o tik suėjus 21d. vežtis gimdyt, bet patikrinęs kad nieks nevyksta, liepė laukt... aš pas jį ir negimdysiu, tegu apsi..ka, pikta pikta.
sekančią d. kaip povas išdidi einu į TA, giniui paklausus, ka exo daktaras sakė, pakeltu tonu sakau, jog į ligoninę liepė gult(mazdaug, va, blin, reikia gimdyt, o tu palauk, palauk dar, visoms sunku...) sako einam ant vartalioto, einu ir bumbu, ką naujo ten rasit, juk pas mane cementinis kaklas tas nelaimingas... bet zinokit, randa, vieną cm. man jau pyktis išgaruoja , paklausia, ar noriu gimdyt tai NEEEE, aš jau visas mėnuo gimdau.. ir nepagimdau. Sako ar gimdysi su manim, GIMDYSIU, ar su manim vaziuosi - VAZIUOSIU, o aš sakau, per tris val pagimdysim - LAISVAI...rankomis paniurko kaklelį iki dviejų cm. susitariam 14val. išvykt.nuvažiuojam per val. nuleidžia vandenukus, pratempia kaklelį iki 4,5cm laukiam veiklos, ji juokinga, žinodamas pirmosios istoriją, nutaria išlaukt nors 3val. iš rekomenduojamų 6, ir pamatęs, kad bergždžias reikalas,apie 20 val.pajungia skatinamuosius.
užsikuria veikla. po val, aš dar vaikštau išsiviepus, skauda... bet ir su skatinamaisiais kaklelis nesiveria pats, jau nebe tiek linksma po kelių reisų ant lėktuvo, ir to pačio rezultato 4,5cm .personalas bando mintis nukreipt kita linkme, nelabai pavyksta, aš bendrauju su savim, susikaupus, rimta, kiekvieną sąrėmį kvėpuoju giliai, dupcę kiek įmanoma subuoju į šonus, paskui sėduosi ant kamuolio, šokinėju, (primena jojimą, kiek kitokiom aplinkybėm
), nuo tos minties net supykina.. kviečia eit patikrai. Ir žiūri, kad kamuolys suveikė, jau 9cm. sako tuoj tuoj... grįžtu ant kamuolio, ateina spaudimo jausmas į apačią, sarėmiai jau beveik be pertraukos, akušerės nesitikėjusios, kad viskas per kelias min po grįžimo įspėjo, kad kai pajausiu, gult... aš jau kaip nuplikyta ir šokau nuo kamuolio į lovą, ir klausiu ar galiu stumt... žmonės apako, neleido aisku, nes nepasiruošusios pačios, greit puolė rengtis, o man, kad nesistumtu liepė sarėmio metu kalbėt, ar ką. klausau, ir kai tik užeina sau panosėj burbu, negaliu nestumt negaliu negaliu... bet nestumu. gaunu leidimą, dirbam, vaikas eina kartu su iškelta rankyte... bet atidžiai klausau,sako neplyšot, kirpt nereikėjo... 
BERNIUKAS! 3880, 54cm.pagimdžiau per 3,5 val.
diplomą apsigyniau jau su mažuoju vežime prie auditorijos, o didžiąja auditorijoj
PALYGINIMUI:
gimdymas nesitarus ir susitarus skiriasi kaip diena nuo nakties, vien jau tuo, kad su savu daktaru daug ramiau
MB dalyvavimas pirmam ir sąmoningas nebuvimas antram gimdyme - be jo aš nebesiardžiau, nes kai yra, kas guodžia, kaip taisyklė labiau skauda
ir GN palyginimas - nors panevėžys kaip ir apskrities centras, bet aš užsiroviau ant tokio personalo, kad bučiau vaiką ant grindų pagimdžius, nei žiurėjo, nei dėmesio kreipė, o po visko pasakė vardą su pavarde, bei liepė nepamiršt
o rokišky- nuo manęs nei per žingsnį nesitraukė dvi akušerės ir daktaras, niekam nieko nemokėjau, bet nepamiršiu tų žmonių visą gyvenimą 
