Svajonių gimdymas

PRIEŠISTORĖ. Iki lemtingosios kovo 24 gyvenau sau ramiai, glosčiau pilvelį ir maniau, kad balandžio tikrai ramiai sulauksim. Kovo 24 susitinku su savo akušere ir sakau, kad turbūt pavasarį negimdysiu, nes absoliučiai jokios veiklos nejaučiu. Kadangi man prognozuoja didelį vaikį, tai zirzaliojau jai, kad „vaje kas bus“, gal ji gali pažiūrėt ir kažką aiškiau pasakyt. Mano akušerė visiška konkretika - pasisodino ant kėdės, pasižiūrėjo, pamasažavo, pamerkė akį ir pasakė, kad atsidarymas 3 cm. Su vyru tyliai pasidžiaugėm, kad visgi kažkas vyksta, apžiūrėjom gimdyklas ir nulėkėm į Kino pavasario seansą Skalvijoje. Nei ten sėdintys žmogeliukai, nei mes su brangiausiuoju net neįtarėm, kad tas vakaras - paskutinis, kai esu nėščia...

NAKTIS. Namolio grįžom vakare. Prisėdau trumpam prie SM. Su merginom dar pasijuokėm iš tų keistų 3 cm - nė už ką nebūčiau patikėjus, kad jau tuoj tuoj. Po šilto dušo griuvau į lovą ir netrukus užsnūdau. Apie 24 val. pabudau nuo tokio lengvo maudimo pilvo apačioj. Galvoju, čia tikriausiai reakcija po kaklelio apžiūros ir vėl lūžtu... Atsikeliu apie 1 val. - skaudena šiek tiek stipriau, bet net nepalyginsi su mano skausmais per mano dienas, todėl ramiai smingu dar keliolikai minučių. Nuo pusės dviejų miegoti nebepavyksta dėl dažno lakstymo į wc, bet skausmas juokingas, todėl nusprendžiu, kad čia paruošiamieji. Pradedu fiksuoti laiką - 13, 9, 12, 10, 9... Nu tiksliai gi paruošiamieji, miegam toliau. 5 val. ryte sąrėmiai tampa reguliarūs. Šiandien gimdysiu? Kaži... Meile, kelkis. Man atrodo, kad gimdysim

RYTAS. 7 val. sąrėmiai kartojasi kas 5 min. ir mano giliu įsitikinimu trunka minutę. Skambinu akušerei ir juokiuosi, kad turbūt nesitikėjo taip greit. Ji ramiu balsu išklauso, kas su manim vyksta ir sako be 10 val. ryto į GN nevažiuot. Dabar jau skauda normaliai, su vyru susiglaudę šokam valsą, žiūrim pro langą ir vis dar negalim patikėt, kad stebuklas pakeliui pas mus Prieš važiuodama į GN dar pasilepinu vonioj, skausmas atlėgsta.

AK. 10 val. mes jau AK. Skambinam iš priimamojo akušerei. Ši pasiūlo užlipt pas ją į trečią aukštą apžiūrai. Kadangi jaučiuosi pakenčiamai, lipu... Diagnozė - 8 cm, vaisių laiko tik kraštai, tiesiu taikymu į gimdyklą. Už 10 min mes jau ten. Kol pildomi popieriai, su vyru juokiamės, kad jeigu tas gimdymas toks, tai gimdysim ir gimdysim (vyras dar maikutę su užrašu "Esu oficialus LT krepšinio rinktinės rėmėjas" apsirengęs ) . Anesteziologė į mane žiūri kaip į nenormalią - klausia akušerės iš kur tokią ištraukė, dar tyliai pasiteirauja, kad nuskausminamųjų turbūt nereiks. Akušerė klausia, ar skauda. Sakau, kažkiek skauda. Guldo ant stalo. Pilnas atsidarymas. Klausia, ar nesinori stumt. Sakau: „nea“. Prijungia aparatūrą ir tada viskas paaiškėja - sąrėmių stiprumas pas mane vos 60 prie pilno atsidarymo, kai kitoms prie 6 cm virš 100 pakyla... Nors akušerė aiškino, kad gamta prieš stūmimą moteriai duoda pailsėt, aš visgi manau, kad pas mane neišsiskyrė pakankamas oksitocino kiekis dėlto, kad niekaip negalėjau patikėt, kad gimdau.

PABAIGA: Atsidarymas pilnas, sąrėmiai silpni. Gydytojo verdiktas – SKATINTI. Pastato lašelinę. Po 15 min. klausia ar noriu stumt. Stumt nenoriu, bet meluoju, kad jau, nes atsibodo gulėt. Sako: stumk. Stumiu. Stumiu iš visų jėgų. Ir taip daug kartų. Kažkurią akimirką pagalvojau, kad sunku, o tikrai skaudėjo tik tada, kai pasirodė sūnelio galvytė. Už kelių minučių išgirstu kūdikio riksmą, o vėliau - tylų ir susijaudinusį vyro balsą "SŪNUS"...

sveikinu

Sveikinu sutokiu gimdymu man labai panasiai buvo, galvojau, kad cia tokia viena esu ir ieskojau tokiu pat likimo darugiu viena diena atvaziuoju pasitikrinti, o gydytoja man sako ar nori zinoti, sakau na taip, sakykit kas be butu ji man sako, na jau yra 6 cm atsidare, bet nesijaudink, vaziuok namo ir lauk, kol nubegs vandenys ar prasides skausmai, nes taip dar isvaiksto visa savaite na bet jei nieko per savaitgali, tada ji manes laukia pirmadieni vel apziurejai...Pralaukiu savaitgali, nieko ypatinka, paskauda bet kaip per menses pirmadienis, as vel pas savo gine, o ji 8 cm varom ne namo, o i gimdykla as visa persigandusi ir nesuprantu kas cia vyksta, negi toks "lengvas" gimdymas, bet jau visi 10 cm, o jokiu skaumsu neturiu, na tik kaip per meneses, o jokiu "kaku" nenoriu, tada man skatinamuju o tu visi sventieji su svenciausiais tada jaus skausmas kai dave, tai ne nepajutau, kai viskas "bega" ir kaip senute stenu lipdama laiptais i 9 auksta po 3 val.turiu suneli, visa melyna kaip melyne, bet kad rekia, tai malonu ausiai, nes vadinasi viskas gerai poto turejau pogimgyvine depresija, bet gudytoja sake, taip daznai buna, kai ne skausmu atvaziuoja, o tada sukelia ir "duoda" visu pajegumu, tai tikrai galvele gali nuciuozti... bet jau mum greitai metukai atsigavau po 4 men visiskai ir dekoju dievuliui, kad turiu sveika ir grazu sunyti

didziausi sveikinimai jums

Na tikrai kad svajonių gimdymas
Sveikinu

Sveikinam

gražu

sveikinu su sunelio gimimu

...ir kodėl gamta nesurėdė, kad vios tik taip gimdytų ...sveikinu, kad tu viena iš tų laimingųjų, gimdančių lengvai

m-andreja, sepalla, tauteee, Night, Mamyte'09, Emerencija, vi78, ačiū Jums, merginos už sveikinimus

Nelsse, pasirodo tu ne viena Aš irgi iki šiol negaliu patikėti, kad jau pagimdžiau. Gerai, kad susitvarkė ta depresija. Aukit su sūnučiu sveiki ir stiprūs

digi, mano gimdymas nebuvo lengvas. Jis tiesiog labai greitas ir netikėtas. Kol išstūmiau sūnytį, man skaudėjo. Kadangi sūnus didelis (3950g/ 56cm), truputį plyšau. Taigi teko ir man tų "džiaugsmų" Gamta teisingai viską surėdė: vaiką pagimdyti - ne iš parduotuvės nupirkt

Na lengva nebuvo, tiesiog buvo labai greitai kai kitos issikankina po para ar daugiau sekmes visoms svarbiausia, kad leliukai butu sveiki
Papildyta:


Mano tai nedidukas 3280g ir 52cm, ne neplysau, bet skausmo niekada nepamirsiu, nes esu jam labai neatspari, bet gerai, kas gerai baiges, aciu labai mamytem uz tokius grazius palinkejimus, esu naujoke, cia labai smagu, tiesiog kaip narkotikas, sedziu, kada tik laiko prigaunu tau taip pat sekmes su savo leliuku