O viskas parsidėjo kaip ir daugumai mamu...planavom planavom savo mažylį, mama jau po kelių mėnesių bandymo buvo praradusi viltį, kad kadanors pastos, kai tiesiog vieną mėnesį suvėlavus mmm ir nusipirkus nėštumo testa..jis buvo BEVEIK teigiamas.Beveik reiškia, kad viena juostelė kaip visada buvo ryški, o kita vos vos matėsi BET MATĖSI 
Iškart nubėgau pas gydytoju, bet gydytoja nieko negalėjo tiksliai pasakyti.GAL....apsipyliau ašarom, Tai aš būsiu mama ar ne?Artėjo Kalėdos, negi nebus stebuklo?Kažkas širdį kirbėjo, kad visdėlto laukiuosi...vyras taip pat manė..po Naujųjų nuėjau pas gydytoją kita, ji iškart patvirtino, kad laukiuosi... 
VALIO Tada laukė devini mėnėsiai laukimo ir nerimo...kas gims?...ar busiu gera mama?ar busim geri tėvai? Nėtumas buvo super lengvas...jokio pykinimo, valgiau viska, svoris augo normaliai..jaučiausi super..tik nelemtą balandį, per Velykas susirgau plaučių uždegimu, temperatūra, antibijotikai...bet daktarė nuramino, kad kūdikiui bus viskas gerai, nes jis jau didelis....Turėjau gimdyti vasaros pabaigoje..tad visą vasarą atostogavau..ar gali but geresnis neštumas?Iki pat galo nežinojau kas gims...man atrodė, kad laukiuosi berniuko, o tevelis sakė kad bus mergytė...laukiau TOS dienos.....Sekmadienis 08.31 vakare jaučiu, kad kažkas netaip, užeina skausmai.TAI TIKRIAUSIAI SARĖMIAI>>> prašau vyro nuvešti į ligonine, nes mūsų mieste jos nėra...Nuvažiuojam..Atsidarymas tik 1cm, kolkas ramu...Vyrui liepiu važiuoti namo, juk nieko nevyksta...lieku nakčiai viena..o buvo 22val..vis užeina stipresni skausmai.Naktis.Daktarai liepe nusnūsti, bet aš negaliu, man skauda..vaikštau po palata, nes negaliu užmigti...4val ryto sesutė ateina, sako kad šeši cm atidarymas, ryte pagimdysiu..OGO..neskambinu niekam, nesakau, pagimdysiu ir padarysiu staigmeną....prasideda....9.32 pagimdau juodučiais plaukučiai, gražuole dukryte..man ji tokia didelė atrodė, tokia graži...rėkiau visiem šitą naujiena..... daktarai mane tvarkė, o aš visiem skambinau, kad pagaliau esu mama, kad viskas gerai..BEI IŠTIKRO..porą valandų prėjo, ji gulėjo ant mano krutinės..tada vėl atėjo manes sutvarkyti ir vaiko pažiūrėti..paėmė mažylę, mane nuvežė i palata..aš vis alukiu kada man ją atneš..ateina gydytoja vaikų...nieko neprisimenu, tik įstrigę žodžiai-MĖLYNA, NEKVEPUOJA, VAŽIUOJA RENIMOBILIS IŠ VILNIAUS Į RENIMACIJA VEŠ MANO PRINCESE...prašau nuvesti prie mergytes, pati vos paeinu, kai pamatau-raudu..tokia mažyte, o laideliais apkarstyta, nosytėn vamzdeliai įkišti...kalusiu ar yra VILTIES?daktarė nežino....atvažiuoja renimobilis ir ją išsivežą...aš lieku viena, nes manęs nepaleidžia...liepia but tris dienas ligoninej, juk vistiek negalesiu but ilgai renimacijoj...TĖTIS VERKIA..MAMA VERKIA..VISI VERKIA..aš vis skambinu, kaip ten ji...mane ramina, kad lyg geriau.tėtis sekančią dieną nuvažiuoja į renimaciją, jam aiškina, kad gal išsikapstys....taip eina trys ilgos dienos..ketvirtadieni jau keliauja mano mažylė į skyriu, nes pavojaus gyvybei nėra, aš guluosi su ja...keista vėl paimti vaiką ant rankų...mum gėrėja, jau valgom pačios, be zonduko, vaistuku pamažino,tik deguonį vis dar pučia, nes ji mėlynuoja, bet taip buvo neilgai..PO SAVAITĖS MUM PABLOGĖJO.vėl zondas, vėl vaistai, vėl tyrimai..aš vėl verkiu, gaila vaiko...Randa plautine hipertenzija, man paaiskina, kad rimta liga, bet nemirtina, aš tada nusiraminau...bet neilgam...po mėnesio gulėjimo ligoninėj, mu vėl tyrima padrė, nustatė, kad nieko mum negerėja, tada atskleidė mum PASLAPTĮ, kad mum labai blogai, kad galime MIRTI...NEŽINAU KO GRIEBTIS..PAKRIKŠTIJAM PRINCESE SAVO....vaistų begalės..vaikas pats nevalgo, daktari sako, kad dėl ligos ir vaistų kiekio...tyrimai kas saviate...kažkas padeda-mum gerėja..2.5 mėn praleidę ligoninėj, pagaliau važiuojam namo, net pamiršau kaip jie atrodo..VĖL VISA ŠEIMA KARTU.išmokau statyti zonduka, todėl ir paleido, kaip toliau bus, neaišku....Dabar mum jau penki su puse men..prieš mėnesį ištraukiau zonda, bandom pačios valgyti, KOŠYTES...mažai, bet vis pačios....vaistų kolkas geriam tiek pat..daktarai neranda priežasties mūsų ligos...kas mėnesį važiuojam pas gydytojus konsultacijai...Dukrytė nuostabi, labai rami mergytė..kai grižome buvo labai sunku, nes vis sakičiuodavom su tėveliu kaip VILTĖ kvepuoja, ar kvepuoja. Bijau svajoti apie ateitę, nes nežinau kaip bus, ar mes ją turime, nes ir daktarai man nieko negali pasakyti....o taip norisi PASVAJOTI....
