Kadangi studijavau tai NT dariau toli nuo vyro... Ilgai dar žiūrėjau i tas dvi II ir negalėjau patikėt, pranešiau vyrui tai net dirbt nebegalėjo iš tos laimės
Ir taip prasidėjo mažylio kelias į pasaulį 
Nėštumas buvo stebėtinai lengvas, nei pykinimo, nei vėmimo, visiškai nieko, lyg nesilaukčiau jei ne vis augantis pilvelis:) atšokom vestuves ir laukem toliau nėštumo pabaigos.
Visą nėštumą nežinojau ko laukiamės, bet širdis jautė, tylėjau nieko nesakiau, su vyru vardus pradėjom hgalvot tik nėštumo pabaigoj
d-iaugiaus, kad toks lengvas vaikščiojimas, bet vis sakydavau, kad tada gimdymas bus sunkus...kaip sakiau taip ir buvo 
40-ta savaitė, nuvarau pas gine, kad užrašytu tonusus, paspaudžiau tik kartą, sunerimau... Gydytoja sako: tai ką guldom į ligoninę... Susinervavau(per 22 metus nebuvau gulėjus ligoninėj), meldžiau kad ligoninėj išleistu, bet kur tau...vėl rašo tonusus, viskas ok, daro echo, sustojo ties mažylio širdele, pman nieko nesako, tik pasako, kad neleisim pernešiot, kad mažyliui nieko nenutiktu, dar labiau susinervuoju... Kitą dieną vėl echo, vėl ties širdute sustojo, pradėjo sakyt, kad prieširdžiai per ploni...
deda tabletę, jokio pajudėjimo, po 4h vėl tabletė, vėl nieko..kitą dieną vėl tabletė, vėl nieko...savaitgali niekas nieko nedaro, beprasmiškas laukimas žudo...Pirmadieni vėl tabletė, kaip nieko taip nieko Antradieni vėl echo, mano kleckui pradėjo įtarinėt širdies ydą, susinervuoju, vos laikau ašaras, sako siūsim į Vilnių, kad jeigu kas kūdikiui iškart galėtų padėt, dar labiau nervai, sako tu nesinervuok, gali nieko ir nebūt, echoskopija šešėlių mokslas, apsiverkusi grįžtu į palatą, skambinu vyrui, kad reikia važiuot į Vilnių, verkdama kraunuos daiktus...Vilnius. Paguldo, užrašo tonusus ir išsiunčia miegot... Kitą dieną nuo ryto apžiūri 4gydytojai, padaro echo, sako tai ką kitą dieną planuojam gimdymą... Apsidžiaugiau, bet kartu padidarė baisu
Liepė nuo ryto nieko nevalgyt ir negert...Ketvirtadienio rytas. Jau puse 8h einu i gimdyklą, atvažiuoja vyras, ateina gydytoja, apžiūri, atsidarymas tik 2cm... 10h prakerpa vandenis, pastato lasalinę ir pradeda leisti skatinamuosius, puse 11h pasikeičia pamaina, ateina vyriškis (labai simpatiškas
), su vyru ir akušere juokaujam, po truputi vis didina skatinamuosius, vistiek juokaujam 13h atsidarymas tik 4cm, 15h tie patys 4cm, o mes ir toliau juokaujam, aplink girdžiu kaip gimdyvės rėkauja 17h atsidarymas 5cm, gydytojas sunerimsta, sako laukiam 19h jei nepajudėjom iš vietos darysim CP... o man jau buvo prasidėje didesni skausmai, baigėsi juokai, suleido vaistu kur sumažino skausma 15min... 19h jau 8cm, gydytojas palaimina, sako gimdysim, galvoju nu kad tik greičiau...sarėmiai vis skausmingesni, kenčia vyro ranka:)) o jis dar sąrėmiu metu sako:TURBŪT DAUGIAU VAIKŲ NEBENORĖSI 
, galvoju nudėsiu už toki klausima, bet atsakau kad PAGALVOSIU taip sulaukėm 21h...prasidėjo gimdymas, vyras dingo iš palatos (vėliau tik apsidžiaugiau), stumiu, nebėra jėgų, liepia stumt, kad kleckas atgal nesulystu spaudžia pilvą... Prakerpa ir per paskutini stumima pasirodo mūsų kleckas Rezultatas. 21.30h gimė berniukas 3950g ir 54cm, tūrėjom virkštelę ant kaklo, bet gavom 10 balų
ir mūsų kleckas sveikut sveikutėlis, jokios ydos neturim 
