Su vyru susipažinau interneto platybėse... matyt dabar kas antra pora tokia
Vyras vaikų norėjo iš karto, bet aš sakiau, kad vis dar ne laikas, kad aš dar nepasiruošusi...Bet po 5 metų buvimo kartu kažkokiu mistiniu būdu sugebėjo mane įkalbėti.. o ir artimieji vis klausinėjo..kada gi.. ?O po gero pusmečio pasijutau nėščia...kaip dabar pamenu, buvo pati birželio pradžia.. pasidariau testą ir pamačiau dvi juosteles.. vyras skraidė kaip ant sparnų.. o aš ir pati pradėjau pratintis prie naujos savo būsenos. Deja..rugpjūčio 3 diena buvo lemtinga.. mažas žirniukas tiesiog pabėgo.. negaliu apsakyti kaip tada jaučiausi..buvo viduj taip tuščia ir šlykštu iki begalybės.. reikėjo laiko atsigauti.. ir tik tada aš pradėjau suprasti kaip stipriai aš noriu vaikelio..
Šventėm naujus metus.. mama pasakojo, kad per Kalėdas sapnavo sapną..kad ji mūsų kaime žvejoja.. ir pamato vandeny tarp nendrių, ant storo čiužinio sėdinčia mergaitę..kad ji nenuplauktu tolyn į ežerą, mama ją išplukdo iš vandens ant kranto..bet ji žino, kad tai jos anūkė..
O sausio pradžioj pradėjau keistai jaustis.. net nesulaukus darbo pabaigos, nulėkiau į vaistinę, ir darbe pasidariau testą nors visa savo esybe ir taip žinojau, kad jau esu ne viena..ir tikrai, testas parodė dvi juosteles..
Viena verkiau ir juokiausi.. ir prisiekiau, kad šito lėliuko iš manęs niekas neatims.. Prasidėjo išsvajoti laukimo mėnesiai bet tuo pačiu ir labai sunkūs.. nes visa laiką jaučiausi labai blogai.. o ir vėmiau į dieną ne po kelis kartus..taip sakant, gyvenau WC.. ir tai truko.. nei daug, nei mažai, o tik 5 mėnesius..
23 sav.. Dievas man skyrė dar vieną išbandymą.. pradėjau kraujuoti..nulėkėm į AK..o ten gydytojai.. atsiprašau visų medikų bet šie verti tik šundaktarių vardo
(nors jiem tiesą sakant, nepatikėčiau gydyti net savo šunų)...nustatė man ligą.. ir ne bet kokią, o gi pūslinę išvisą..liga tokia dažna , kad teko keliomis kalbomis skaityti internete, kad nors ką nors sužinočiau.. bet dar prieš tai man jie pasakė, kad nėštumą, kad jeigu diagnozė pasitvirtins, reiks nutraukti..o mane kelis metus gydyti.. ir aišku jeigu dar aš pati liksiu gyva... Negalėjau patikėti.. vis Dievo klausiau..už ką man, už ką.. vieną praradau ir kitą nori atimti..ne, galvojau nepasiduosiu.. jeigu nors maža viltis yra, kad mažytė sveika... nešiosiu ją kiek tik galima ilgiau, nesvarbu kas atsitiks su manim.. O lėlytė tą savaitgalį kaip tyčia..malėsi iš visų jėgų mano pilvely.. tarsi sakydama, kad jai viskas gerai.. ji sveika ...
Pirmadienį lėkėm vėl į tą pačią AK..tik jau ne pas tuos šundaktarius, o pas rimtus specus.. aišku diagnozė buvo paneigta..
apžiūrėjo, kiekvieną lėlytes organą.. ir viskas gerai.. VISKAS GERAI .. niekaip negalėjau tuo patikėti... gydytoja vis juokavo.. pažiūrėk, kokia protinga galva !Jaučiau kaip akmuo nuo širdies nusirito...bet viduj dar viskas kunkuliavo.. pykau ir tebepykstu ant tokiu medikų.. kad juos skradžiai..
Ir toliau gyvenimas vėl pradėjo tekėti sena vaga.. pilvelis augo.. o aš vis nekantravau susitikti su savo mažyte.. Pamačius jos veidelį 3D/4D echoskopo pagalba.. viskas tapo dar realiau ir apčiuopiamiau.. o ir tokio gražaus veidelio dar niekur nebuvau mačius..
Vis artėjo rugsėjo 15 diena..kada mes turėjom susitikti..
Rugsėjo 11 dieną, važiavau į AK pasirodyti gydytojai, paklausyti toniukų.. vyras veždamas mane į ligoninę pasakė..gera diena gimti...saulė švietė, buvo gražus oras.. o dar MB ir pajuokavo.. Amerikonai liūdi.. o mums bus proga švęsti
Tiesa sakant netikėjau, kad kaip tik rugsėjo 11 d. mes ir susitiksim .. kažkaip atrodė dar viskas nerealu..
Gydytoja mane apžiūrėjo ir pasakė, kad dar tikrai negimdysiu..ir liepė ateiti pirmadienį... namo nevažiavau, likau pas mama, Antakalny.. ir ačiū Dievui.
13 val. pradėjo skaudėt pilvą.. pagalvojau, kad paruošiamieji.. bet kuo toliau tuo stipriau ... apie 15:30 val. nuėjau vėl į AK, kad apžiūrėtu.. ir ant apžiūros stalo nubėgo vandenys, bet atsidarymas tik 2 cm.. liepė ruoštis į gimdyklą..supanikavau
nes viskas taip staigiai ir netikėtai... ir pasakė, kad gimdysiu greičiausiai jau rugsėjo 12 dieną.. O aš gi tik apžiūrai atėjus, nei daiktu, nieko neturiu su savim.. vandenys bėga.. stoviu baloj
į gimdyklą neleidžia, kol nepersivilksiu.. o gi penktadienis
kamščiai.. MB kitam miesto gale, lekia namo man daiktų paimti.. mama senamiesti
žodžiu, kol visų sulaukiu, tai jau ir 17 val. netoli.. Greitai įšoku į naktinius ir pėdinu į gimdyklą.. skausmas nerealus.. kaip tai galvojau mažiau skaudės.. Kaip tyčia tą dieną nerealiai daug gimdyvių, todėl gimdykla dar neparuošta.. pasitiesiu chalatą ir griūnu ant žemės.. kai stoviu keturiom mažiau skauda... ir liepiu mamai masažuoti nugara.. kai skausmas praeina, jaučiu kaip pradedu lūžinėti, nes žiauriai ima miegas... o ir MB dar čia kažkur malasi... po perkūnais, kodėl jo dar niekas iš čia neišgrūdo..?? Liepiu jam dingti ir kuo greičiau! nenoriu, kad mane tokia matytu..o plius dar ir pyktis ima, kad jam nieko neskauda..
Pagaliau paruošė gimdyklą.. prieš mane atidarytas langas.. einu įkvėpti gryno oro.. ir toks keistas jausmas apima.... matau einančius žmones..jiems tai eiline diena, bet tik ne man.. jaučiu kaip artėja stebuklas.. Gulu į lovą .. pilvą apraizgo laideliais.. kapsi lašelinė.. skausmas nežmoniškas..
akušerė vis juokauja.. kad sarėmiai..tik apie 30 .. o aš klykiu.. bet, kad velniškai skauda..mama vis dar mane masažuoja.. kur anesteziologas.???!!! Laukiu kol ateis.. pagaliau ateina, kažkoks neaiškus vyrukas.. veido nelabai pamenu.. tik puikiai užfiksavau, jo nelabai vyriška šnektą 
Mane ten susuka bile kaip ir liepia nejudėt.. koks nejudėt, skauda.. tuo metu sarėmiai jau apie 90..nejudu, bet rėkiu ir stengiuosi sulaužyt lašelinės stovą..gal palengvės ... Šiaip ne taip jis ten padaro ta epidūrą..pataikė tai kaip supratau iš 5 karto.. ir dar be badydamas mane sugebėjo mestėlt.. kad ji dar nors elgtusi adekvačiai.. ..norėjau ji nudėt... kitokioj būsenoj aš būčiau jam paaiškinus kas kaip.. 
Ir po kelių minučių epidūras pradeda veikti .. Kokia apima palaima ..O, galvoju, dabar pailsėsiu iki gimdymo ..
Staiga ateina gydytoja ir akušerė.. sako ..ruoškis, po kelių minučių gimdom.. GIMDOM?!?!?..
koks gimdom, aš dar nepasiruošus.. Ir tikrai po kelių minučių jaučiu žvėrišką skausmą apačioj ir suprantu, kad noriu stumti..Greitai man paruošė lovą..mama stovi šalia..Skauda..skauda.. kai ateina stangos aš rėkiu ir nieko nevyksta...tada man gydytoja pasakė kai rėki visą jėgą išleidi per burną.. susikaupk ir išstumk.. nes pagimdyti vistiek reiks..arba tai padarysi per kelias minutes arba per kelias valandas ...tada suvokiau, kad nėra kur dėtis, kelių valandų TOKIO skausmo nepakelsiu...reikia stumti
Viena stanga.. kita.. VALIO!!! Sako..JAU TURIM ..!!!! Akušerė sako..Atrodo mergaite!!! O aš sakau, koks po velniu atrodo
AŠ ŽINAU, KAD TEN MERGAITE.. KITAIP IR BŪT NEGALI!!! 19:10 gimė mažylė.. Ir staiga man ant krūtinės padeda maža šilta žmogėliuką ... Ir tada supratau, kad myliu ją labiau už gyvenimą
Taip gimė mano stebuklas - Godute ..
Godutė - dabar
