Alvara keliauja po Portugaliją

Rokai leidus, pratęsiu jos užvestą temą. Taip jau nutiko, kad mūsų kelionės maršrutas buvo panašus. Keliavom šių metų rugsėjį- spalį.

Pakeliavom tikrai daug, pamatėm daugiau nei buvom suplanavę. Šalis papirko gyventojų geranoriškumu ir nuoširdumu. Miela šalis, neskirstanti turistų į “klases”, visi turistai vienodai gerbiami, britas, vokietis ar lietuvis tu būtum. Jeigu mums paklausus nesugebėdavo angliškai paaiškinti, tai ieškodavo kitų, kas gali tai padaryti, galų gale net palydėdavo į vietą, kur mums reikia.
Puikiai išvystyta turistų informacijos sistema. Turizmo informacijos centrai yra visuose, net mažiausiuose miesteliuose. Gausite žemėlapių ir info apie šalia esančius objektus. Kai kur leis nemokamai pasinaudoti internetu. Brangiausia Lisabonoje.
Keletas bendrų pastebėjimų:
Labai, labai skani kava (tikrai teisingai rašėte, kad viena geriausių EU), kaina svyravo nuo 0,6 iki 1 euro puodelis. Ši šalis - rojus smaližiams, nors nesu didelė saldumynų mėgėja, bet akys išsprogo nuo bandelių, pyragiukų, pyragėlių, keksiukų….. gausos, dydžių ir formų, ir visų norėjosi paragauti, nors nesu didelė saldumynų mėgėja. Daug rūšių išragavom ir dauguma buvo gerokai saldūs, o karšti pyragėliai su mėsa, sūriu, daržovėmis- sotūs ir nebrangūs pusryčiai.
Maistas tikrai skanus tik normaliose kavinėse – restoranėliuose. Užkandinės- Snack barai- tik iš bėdos, maistas riebus ir neaiškios kilmės, nors gamina “prie akių”. Palyginome, kad labai skani menkės bacalau didelė porcija ir alus kainavo apie 20 eurų, o užkandinėje už neaiškius kepsnius sumokėjome 18 eurų, bet likom labai nusivylę maistu. Neblogai dar pavalgyti galima “savitarnos” kavinėse. Tokias užeigas radome Coimbroje ir įvažiuojant į Penichę (super gausūs pietūs su 0,5 l vyno buteliu) kainavo apie 11 eurų.
Mums pasirodė, kad maistas PT labai brangus. Net parduotuvėse. Daržovių kainos panašios kaip LT, bet dažnai didesnės. Pavyzdžiui, labai skanios vynuogės rugsėjį (kai pats derlius ir pilnos pakelės) kainavo beveik 2 eurai už kg, kai LT šiuo metu jos pigesnės. Tai labai stebina, kai esi pietų šalyse ir pakelėse pilna vynuogių krūmų. Niekur nemačiau tokių didelių marketų, kaip mūsų Maximos. Pigiausios parduotuvės LIDL. Marketuose vienintelis mėsos konservų nelabai rasi. Vienintelis ką radome – tai frankfurto dešrelių skardinė. O šiaip vien žuvų – sardinių, menkių ir kt. konservai. Labai skani varškė, patiko sūriai. Norėjom parvežti portugališko šokolado, deja, lentynose vien ispaniškas.
Auto parkingas. Visuose miesteliuose, net ir mažuose, centre parkingas mokamas. Vidutiniška kaina 0,5 euro valanda. Toliau nuo centro yra nemokamų aikštelių. Daug kur savaitgalį parkingas nemokamas.
Keliai. Keliai puikūs visur – autostradose ir nuošaliuose kaimeliuose. Visos kelionės metu porą atkarpėlių teko važiuoti prasčiau sutvarkytu kaimo keliu. Žiūrint mūsų akimis- keliai idealūs.

Vairavimas. Vairavimo kultūra žymiai aukštesnė nei LT. Žymiai. Tai labai nustebino, nes buvau prisiskaičius nekokių atsiliepimų. Tikra tiesa, kad portugalai nesilaiko greičio apribojimų. Mes stengėmės važiuoti daugmaž pagal taisykles ir tose vietose, kur negalima lenkti, portugalai kantriai važiuodavo paskui ir tik atsiradus leidžiamiems ženklams lenkdavo. Visos kelionės metu niekas neužpypsino, negrūmojo, ir nelenkė kaip akis išdegęs neleistinoj vietoj.
Greit prieisiu išvadą, kad LT vairavimas kartais panašus į ekstremalų sportą.

Informacijos šaltiniai. Didžiausias pagalbininkas buvo internetas. Tik turiu pastebėti, kad internetas pateikia nemažai klaidelių apie objektų pastatymo datas ir kt. Žinynų neturėjome ir jų neprireikė. TIC gautos medžiagos ir informacijos į valias užteko.
Daug info radom http://www.golisbon.com/
Skrydis Kaunas- Frankfurtas- Porto ir atgal – (su vienu apmokamu bagažu) kainavo 1035 Lt.
PT išbuvome 15 dienų, apkeliavom tikrai daug, susukom apie 1900 km išnuomotu Budget automobiliu Mitsubishi Colt. 14 dienų nuoma kainavo 311 eurų, CDW papildomai draudimas - 112 eurų
Labai džiaugėmės, kad pasiskolinom navigaciją, kelionės palydovė Laima tik kelis kartus mus bandė prigauti ir nugrybauti, o šiaip be jos vargiai būtume radę viešbutukus nuošalesnėse vietose.
1 – 2 diena.. PORTO.
Štai kokios lovytės Porto viešbutyje

Pėstute pasivaikščiojom Porto kalneliais, praėjome Eifelio mokinio tilto viršumi (juo važiuoja ir metro) ir apsilankėm Tayloro vyno rūsiuose, kur dirba lietuvė Skaistė, labai maloni ir paslaugi. Apturėjom ekskursiją, paragavom vyno, kaip lietuvaičiai gavom ir 20 metų senumo portveino ir nusipirkom porą butelaičių lauktuvėms. Velniškai sunkūs buteliai, o tai būtume ir daugiau pirkę. Į Porto senamiestį grįžome apatine tilto dalimi. Pasiplaukiojom Douro upe. Vienam žmogui kaina 10 eurų.
Gal norite nusipirkti su vaizdu į upę?

Aplankėm miesto tvirtovę, Se katedrą, Klerigos bokštą, bažnyčią prie jo. Užlipimas į Klerigos bokštą 2 eurai. Šalia labai graži Cordoaria aikštė su begale išdailintų pastatų.
Klerigos bokštas

Vienas gražiausių (kaip rašoma) pasaulio knygynų


Aplankėm labai žymų objektą - Šv. Pranciškaus bažnyčią (išorė standartinė, kaip daugelio) kur visos vidaus interjero detalės išpuoštos auksu. Dekorui sunaudota nuo 400 iki 600 kg aukso. Patys kunigai norėjo ją uždaryti, ne ji tiesiog nepadoriai prabangi. Viduje yra labai originalus “Kristaus medis”, tokio nesu niekur mačiusi. Deja, fotografuoti negalima, pastoviai seka budrus apsaugininkas.
Po bažnyčia yra katakombos, kur buvo laidojami miesto gyventojų palaikai. Porte nebuvo viešų kapinių, tik nuo 18?? kažkelintų sveikatos ministro dėka buvo įkurtos viešos kapinės ir nustota laidoti bažnyčių rūsiuose.
Katakombos pakankamai didelės. Bilietas į bažnyčią ir katakombas – 3,5 euro .


Vakarėjant nusprendėm užsukti į gražiausius Porto sodus “Palacio Cristal”. Kažkaip rudenėjant labai daug grožio neįžvelgiau. Dabar LT sodybos gali rungtis su šiais sodais. Bet įvertinant tai, kad mieste praktiškai nėra žalumos, tai tikrai didelė ir jauki teritorija laisvalaikio praleidimui. Yra daug neįprastų augalų, kurie būtų labai įdomūs botanikams, šalia yra lentelės su užrašais.


Vakarienė - milžiniška karšta riebi frančesina, kurios neįmanoma suvalgyti., MB – kažkas panašaus į kepsnį su kiaušiniu.

Dviejų dienų pakako apžiūrėti pagrindiniams objektams. Štai ko pasigedom Porte:
Viešų nemokamų WC ir paprastų maisto parduotuvių.
O bendrai paėmus, Portas daug labiau patiko nei Lisabona, toks “savesnis” miestas.

Ačiū.
Atsisveikinam su unikaliu azulėjom nusėtu Portu ir keliaujam toliau.


3 diena. Porto- Furadouras- Aveiras- Costa Nova- nakvynė mažame Luso miestelyje kalnuose.
Išnuomotu automobiliu į užsukome Furaduorą (pasirodo, čia užsuko ir roka) šiaip sau, atsigerti kavos, pramankštinti kojas ir pamatyti vandenyną.
Aveiras – kanalų miestas, o aplink telkšo didžiulės pelkės. Gražiausios vietos yra pačiame centre. Galybė kavinukių. Bažnyčios, kaip visur panašios.


Costa Nova - visiems pažįstamas dryžuotų namų kurortinis miestelis, labai panašus į mūsų Nidą. Rugsėjo pabaiga, visur tuščia, vos keli poilsiautojai. Rekomenduoju nueiti link vandenyno į kopas (ne tokios įspūdingos kaip mūsų). Mediniai liepteliai per kopas prie vandenyno. Čia mus apėmė kažkokia keista palaiminga nuotaika – švelnumas ir ramybė užliejo sielą.
Labai keistai ir kartu mielai atrodo naujoviška bažnytėlė, pastatyta beveik kopose, prie pat vandenyno.


4 diena.. Luso- Bucaco- Coimbra- nakvynė Alcobake.
Ryte Luso TI centre sužinojom, kad netoliese yra Bucaco parkas ir vienuolynas, tai nusprendėm nulėkti ten ir neapsirinkom. Vieta sužavėjo. Nuostabiai ramu, švaru ir miela, labai raminanti atmosfera. Visiškai pritariu rokai, kad senatvėj čia būtų gera. Gražus parkas, daug įvairių augalų. Didelį įspūdį padarė gigantiški “paparčiai” (aš taip pavadinau).

Visa vieta sudaryta iš 2 dalių - Labai graži pilis, pastatyta neseniai XIX a., kurioje dabar 5* viešbutis, su nuostabiu sodu.


O šalia – vienuolynas, pradėtas kurti 1620 m. Bilietas į vienuolyną – 1 euras. Vienuolynas nemažas, durys, lubos “muštos” kamščiu, kamštiniai kryžiai. Pasivaikščiojom dviese, nuobodu tikrai nebuvo, džiaugiausi, kad apsilankėm.

Lauksim, Caca, ką naujo parodysi .

Toliau važiavom į Coimbrą – studentų ir universitetų miestą, trečias pagal dydį šalies miestas. Pakelėse matėme nemažai plaštakių, nors iš pradžių sunku buvo suprasti, ką veikia normaliai atrodančios moterys vidury miškų. Coimbroj nutarėm ilgai neklaidžioti ir pastatėm auto į mokamą požeminę aikštelę pačiam miesto centre (apie tai sužinojom vėliau, kai išėjom). Už 3-4 valandų stovėjimą sumokėjom 2,9 euro. Visai šalia yra “Gyvenimo fontanas”, kuris pažymėtas kaip lankytinas objektas. Keistas ir įdomus:

Aplankėme Coimbros bažnyčią ir istorinį vienuolyną Santa Cruz Monastery, kur palaidoti 2 pirmieji PT karaliai. Ilgai ieškojo, kur jie palaidoti, kol visai netikėtai radom juos vienoje bažnyčios navoje.

Vienuolynas įkurtas 1131 m. Įėjimas į vienuolyną yra tik per bažnyčią. Bilietas į vienuolyną – 2 eurai., bažnyčia nemokama.

Apžiūrėjom senojo universiteto aikštę, pastatus ir patekom į fuksų krikštynas, kurios nepalyginamai ramesnės nei LT. Tyli tie fuksai ir tiek.

Pastebėjau, kad Coimbroje gana pigūs suvenyrai, verta pirkti, kitur tie patys buvo beveik per pusę brangesni.
Buvom numatę aplankyti muziejų, kuriame eksponuojami visi įžymiausi PT šedevrai sumažintu masteliu. Mūsų brangioji Laima užgrybavo, tai apie pusantros valandos malėmės aplink. Įėjimas brangokas – 8,75 euro žmogui. Vakarėjo, tai muziejų tiesiog aplėkėm. Na galiu pasakyti, kad kai kurių pastatų nepažinom, o kai kuriuos tik grižę namo iššifravom. Bet buvo įdomu, tik reikia skirti daugiau laiko.
Štai pavyzdys. Pirmo aukšto bokšteliai - Belemas, kairėj pusėj - Batalha, visai dešinėj - Tomar, o kas per vidurį - nežinau. Pastatai kaip mįslės.


Vakarėjant radom viešbutį, kuriuo labai apsidžiaugėm – vaizdas pro balkoną tiesiai į Alkobaco vienuolyną.

Na va Caca jau užmačiau, kad esi forume, tik pamaniau, kad iš Portugalijos kokio viešbučio prisijungus.
Gal mergaitės matėt šias grožybes
http://images.google...ttp...sa=N&um=1

Roka,
Aš sugrįžus tik pastebėjau, kad labai daug dalykų sutampa mūsų kelionėje. Na o bėda ta, kad nemoku rašyt trumpai, tai ir plečiasi reportažas. Tavo labai gražios nuotraukos, tai aš nesikartosiu, įdėsiu ką nors kito.
Tęsiam toliau.
5 diena. Batalha- Nazare- nakvynė Alcobake.
Rekomenduoju visiems (nepasikėlusiems) Alkobako viešbutį Santa Maria 3* . Labai geras, tvarkingas, o pusryčiai buvo patys geriausi per visą kelionę. Mums pasisekė, kambarys buvo su balkonu, iš jo matėm nuostabų vaizdą - vienuolyną. Jei langai į priešingą pusę- vaizdas skurdus. Svarbiausia, kad automobiliui pastatyti yra uždaras garažas. Kaina labai padori, mokėjom 29 eurus už parą. Netoli randasi Nazarė, Fatima, Tomaras, Penichė.
Vaizdas pro langą


Batalhos statiniai- bažnyčia, karalių laidojimo vieta, koplyčios, vienuolynas, nebaigta koplyčia – pribloškė mane savo stulbinamu didingumu ir grožiu. Būtina pamatyti. Bažnyčia pribloškia savo aukščiu, sukuria kažkokį nerealumo jausmą.
Įėjimas 5 eurai, bet tądien (nors ne sekmadienis) nereikėjo mokėti. Mūsų kelionės metu mums sekėsi, keletą kartų nereikėjo mokėti už bilietus paprastą dieną, taip ir nesupratom, kodėl.
Kompleksas


Didinga nebaigta be stogo koplyčia.


Nebaigtoje koplyčioje mane labai nustebino karalių antkapis: karalius ir karalienė laiko vienas kito ranką. Patys viduramžiai, kai jausmai buvo slepiami, o čia tokia graudi romantika.


Nazarė - tykus, mielas miestelis su diedukais ir sijonuotomis keliais sluoksniais bobytėmis. Nepatingėkit nuvažiuot iki tolimiausios Nazarės vietos- iškyšulio ar švyturio. Vakare vaizdai ypač fantastiški. Dar įspūdingesnis vandenynas ir vaizdas į miestą.



Popietę pasivartėm smulkaus smėliuko pliaže, pasimaudėm ir laukėm, kol atsidarys kavinukės po siestos, tikėdamiesi skaniai papietauti, paragauti geros, šviežios žuvies. Neapsirikom. Labai dailioje kavinėje pietavome vieni. Čia buvo visko: omarai, krevečių, krabai ................

6 diena. Alcobakas- Porto de Mos- Fatima- urvas Grutas da Moeda – Tomaras - nakvynė Alcobake.
Pagrindinis tikslas buvo aplankyti Fatimą, tačiau pakeliui dar norėjome pamatyti požeminius urvus. Pavažinėjus nelabai pasisekė juos surasti, tai pakeliui užsukome į Porto de Mos bažnyčią- pilį. Nieko ypatingo, nors iš toli žėrintys du ryškiai žali bokštai atrodė įspūdingai. Bažnyčia- pilis visiškai atstatyti ir čia vyksta meno parodos.
Fatima. Čia nieko per daug neparašysi. Reikia aplankyti, kad pajustum čia sklandančią atmosferą, susikaupimą ir maldingumą, žmonių viltis ir troškimus.
Milžiniška aikštė, katedra ir didžiulė nauja salė piligrimams.


Beatliejus


Kristus, panašus į Rūpintojėlį


Keliaudami sutikome daug piligrimų pėsčiomis einančių į Fatimą, nes artėjo spalio 13 d., kai paskutinį kartą apsireiškė Marija.
Grįžę prie automobilio, radom reklamą, kad už 2 km yra Grutas da Moeda stalaktitų-stalagmitų urvai. Susigundėm ir likom labai patenkinti. Esam matę Slovakijos, Turkijos urvus, bet šitie man buvo gražiausi. Labai geras apšvietimas išryškina kiekvieną kompoziciją, daug smaragdinio vandens ežeriukų. Urvas atrastas neseniai 1971 m. Jį atrado medžiotojai besivydami lapę. Temperatūra urve pastovi – 18-20 laipsnių šilumos, šilta ir drėgna. Nors buvo parašyta, kad negalima fotografuoti, bet jaunas gidas laisvai leido tą daryti. Bilietas 5 eurai. Brangoka, bet su gidu buvo įdomu ir tikrai nesigailėjau. Tik pagalvojau, kad tie urvai, kurių neradom gal net įspūdingesni.
Krokodilas

Tomaras – tamplierių ordino šventovė. Būtina aplankyti. Nuostabus žmogaus rankų ir išmonės šedevras. Vieta, kurioje galėjau praleisti visą dieną. Man pasirodė, kad visa aplinka dar tebealsuoja praeitimi, didinga ir paslaptinga tamplierių dvasia. Norėjosi pyškinti ir pyškinti fotoaparatu, pasiimti nors dalelę tos atmosferos su savimi. Teritorija didelė, gali vaikščioti ir vaikščioti, faina, kad nemažai patalpų yra atviros turisto akiai.


Ypač didingas tamplierių bažnyčios vidus, kurioje, kaip rašoma, tamplieriai mišias laikė raiti. Žodžiais sunku nusakyti stulbinamą grožį, nors nesu aistringa bažnytinio meno mylėtoja.

Čia sutikome Novaturo turistų grupę. Išgirdę lietuviškai pasakojant, prisiplakėm prie grupės. Šiek tiek naujos info niekad nebus per daug. Vėliau Novaturo gidės paklausiau, gal žino kaip surasti dar vieną objektą - pasakišką šventyklą CASTLE OF ALMOUROL. Gidė net gerai nepažiūrėjo į mano rodomą lapą, susuko nosį ir su didele arogancija atsakė, kad nieko nežino. Tikra lietuviška pagalba taip sakant. Svetimi žmonės ir sutikti PT gyvenantys lietuviai daug labiau padėjo. Labiausiai pribloškė jos arogancija.
Automobiliu galima privažiuoti prie pat pilies. Bilietas 5 eurai, bet mums vėl pasisekė – buvo nemokamas įėjimas (bet tuščią bilietą išmuša).
Pasivaikščioję norėjom įsigyti suvenyrų su tamplierių ženklais ar kažką panašaus. Pily nepirkom, nes pasirodė labai brangu, o mieste dideliam nusivylimui išvis suvenyrų neradome. Vėl nesupratom kodėl???? Gal, kad šeštadienis?
Vakarėjant grįžom į Alcobaką, nes pamatėm, kad dėl trumpų darbo valandų daugiau nieko neaplankysim.
Kelias "namo"(kaip ir daugelį kartų) vingiavo per mažus miestelius ir kaimelius. Ir visoje PT jie man paliko labai gerą įspūdį. Čia daug švariau, jaukiau, prižiūrėta aplinka prie namų ir pasodinta gėlių. Vat didesniuose miestuose pasigedau žydinčių gėlių balkonuose, kiemeliuose. Nėra valkataujančių ar elgetaujančių (nei žmonių, nei gyvūnų). Žmonės nuoširdesni, atviresni, labai stengiasi padėti.

7 diena. Alcobakas- Obidos- Peniche - nakvynė Alcobake.
Pagaliau prisiruošėm apžiūrėti Alcobako miesto, kuriame praleidome net 4 naktis, įžymybes. Miestelis labai švarus, ramus, tvarkingas ir man pasirodė gražus. Jis garsėja keramikos ir porceliano gaminiais, kuriuos labai mielai perka ir vietiniai. Yra labai gražių dalykėlių, o kainos mažesnės nei kituose miestuose.
Alcobako Santa Maria vienuolynas. Bilietas berods 4 eurai, bet buvo sekmadienis, tai apžiūrėjome nemokamai. Karalių salėje surinkti visų PT karalių statulos.


Didžiausią įspūdį paliko vienuolyno virtuvė, kurios aukštis apie 18 m , milžiniškos plautuvės, židinys, kuriame net jautį iškeptum ir baseinas žuvims. Didžiulis valgomasis, ruošiamas banketui.


Obidos pilis. Ji yra visiškai naujai atstatyta, turbūt nėra nei vienos autentiškos detalės ir po Tomaro, Batalhos įspūdžio nepaliko. Nors šis miestas, vadinamas vestuvių miestu, vilioja visus savo gražia istorija, kad karaliai dovanojo karalienėms šią pilį.


Spėjom pasikarstyt pilies kuorais ir atvažiavo japonų – “takešių armija”. Tai jie fotografavosi prie kiekvieno akmenėlio, po vieną, po du ir t.t. karstėsi kaip ožiukai ir vėl foto, foto. Kažkaip jiems labai smagu fotografuotis.
Labai faina senamiesčio kavinukėje paragauti vyšnių likerio iš šokoladinio puodelio. Tik reikia iškart tą šokoladą ir valgyt, nes man varnai pusė likerio išbėgo, kai bandžiau atsikasti puodelio. Labai išradingai sugalvota. Aš iš pradžių nelabai ir supratau, kad čia šokoladinis, galvojau, kad plona plastmasė. Kaina 1 euras. Bet smagu. O šiaip ten tas likeris brangus, apie 15 eurų butelis. Iš to smagumo net nenufotkinau.
Penichė. Tiesiog nuostabu, kokius grožius sukuria vanduo, saulė, oras. Jei anksčiau apžiūrėjom žmogaus rankų šedevrus, tai čia - gamtos šedevras.
Pasigėrėjimui:




Pravažiuojant matėme daug kemperių ir jiems priraikytų aikštelių. Praktiškiems žmonėms - Penichėje yra didelis supermarketas, taip pat galima neblogai pavalgyti alia savitarnos valgykloj.
Likusią popietę praleidome begulinėdami prie okeano ir besiklausydami bangų ošimo. Paplūdimiai grynai smulkaus smėlio, platūs, burlentininkų ir net tik rojus. Gaila buvo palikti tokią idilišką vietą, bet čiumadanai jau laukė.

Iki kitos savaitės

Ingel, būtinai apsilankykit Tomare, nuostabus grožis

Na po truputį tęsiam

8 diena. Lisabona. Nakvynė Lisabonoje
Įvažiavus į Lisabonos priemiesčius mane apėmė galvos skausmas: transporto spūstys, užterštas oras, daug šviesoforų... Ir čia tik priemiesčiai, o kas laukia mieste? Priemiesčiai šiukšlini, aplink gamyklos, dulkės. Gatvėse daug afrikiečių ir kitokių tamsukų-juodukų.
Vyras būtinai norėjo pravažiuoti ilgiausiu Vasko de Gama tiltu per Težo upę į Lisaboną. Tilto ilgis 1, 7 km.
Tilto pradžia


Lisaboną pavadinčiau miestu – kur pasisuksi, ten iš kišenės byra pinigai (gal tik turistams?). Viskas daug brangiau nei aplankytuose miestuose. Tai vienintelis miestas, kuriame nesijautėm labai saugūs, dažnai jautėm, kad esam stebimi (vietinių žulikėlių), ypač vietose, kur mažai turistų ar vakare. Čia nemažai išmaldos prašančių vargetų, prie lankomų objektų demonstruojančių įvairias kūno negalias žmonių.
Pirmadienį Lisabonoje nedirba beveik visi turistiniai objektai, tai popietę praleidom vaikštinėdami įvairiais rajonais, besigrožėdami tuo, ką galima gauti dykai.
Kino teatro fasade – natūralus sodas.


Užėjome atsigaivinti į paprasčiausią lauko kavinukę toliau nuo centro, tai didelis + mažas alaus bokalas ir 2 pyragėliai (greičiausiai iš žuvies) kainavo10 eurų. Apšalau, kai reikėjo sumokėti. Tiek kainavo geri pietūs Penichėje.
Labai norėjau išgirsti fado. Teko įsitikinti, kad pirmadienis- labai prasta diena tokiam sumanymui. Pasivaikščioję pamatėm, kad daugumoje fado kavinių pirmadieniais nieko nevyksta ir susigundėme “Luso” kavinės kvietimu. Vadybininkas, panašus į sutenerį, pripudrino, kad šioje kavinėje savo profesionalią karjerą pradėjo žinoma atlikėja Amalia Rodriges. Taip pat pasakė, kad koncertas nemokamas ir viskas vyksta iki 2 val. nakties. Įėjom apsižiūrėti ir pamatėm daug žmonių. Pagalvojom- gal visai nieko. Paskui supratom, kad čia salę okupavo turistinė grupė. Atsivertus meniu, ištiko šioks toks šokas. Pigiausio vyno butelis – 21 euras, kava 5 eurai, entrada (duona su sviestu) – 5 eurai, kepsniai apie 30 eurų. Šalia sėdinti porelė išėjo, pavartę meniu. Nusprendėm pasilikti, nes patiko aplinka, nors kainos, tai neeeeeee.
Koncertą sudarė dvi dalys – folkloro ir fado- muzikinės ir solo.
Atlikėjai


Ėriuko kepsnys, 1 porciją dviems – 29 eurai, vyno butelis “papigiai” – 23 eurai (vyno verde). Porcija nedidelė, bet skani. Nesam vyno žinovai, tačiau galiu pasakyt, kad skonis niekuo nesiskyrė nuo super markete pirkto už 1 ar 5 eurus. Jaunas vynas ir tiek. Kaina neatitinka realybės.
Prabangusis kepsnys


Koncerto metu folkloro atlikėjai išvilko mus į sceną pašokti su Luso kavinę reklamuojančiais lankais. Tik nulipom nuo scenos, atnešė kepsnius ir mano nuostabai pranešė, kad koncerto finito. Turistai bėgte lauk iš kavinės. Nu, galvoju, gerai čia mus išdūrė, įtūžau ne juokais. Šalia sėdėję portugalai pradėjo šaukti, nes nesitikėjo tokios pabaigos. Ačiū dievui atėjo vadybininkas ir pasakė, kad bus pratęsimas. Didelei mano nuostabai, viskas įvyko žaibo greičiu. Ten, kur sėdėjo turistai, buvo užtraukta užuolaida, salė per pus sumažėjo, staliukai perstumdyti, uždegtos žvakės ir jaukioje aplinkoje prasidėjo tikrasis fado atlikėjų koncertas.
Buvo galima įsigyti tų atlikėjų CD, bet man pasirodė brangu (atrodo daugiau nei 15 eurų). Vėliau mieste norėjau nusipirkti Amalios Rodriges CD, tačiau neradau, o kiti buvo apie 20 eurų. Kažkoks absurdas tiek mokėti. Teko pirkti kinietišką už berods 12 eurų, bet įrašas atitinkamai irgi kinietiškas.

9 diena. Lisabona. Nakvynė Lisabonoje
Lisabonoje verta nusipirkti transporto kortelę “7 colinas”, kuri galioja visoms transporto rūšims. Kortelė galioja 24 valandas, kainuoja 4,2 euro. Yra kortelių ir trims dienoms. O šiaip vienkartiniai bilietai yra brangūs.
Šią dieną išbandėme visas transporto rūšis, bilietas greit atsipirko, nes į daugumą objektų važiavom kokiu nors transportu.
Monumentas Atradėjams - Padrão dos Descobrimentos (man asocijuojasi su dekabristais)


Pasikėlimas į viršų apžvalgos aikštę - 2,5 euro. Nuo apžvalgos aikštelės pamatai Jeronimo vienuolyno didybę ir įdomų žemėlapį, kuriame pažymėta, kokias šalis atrado portugalai.



Belemas – pats gražiausias dalykas Lisabonoje (man). Baltas ir panašus į kreminį pyragaitį. Labai jauki vieta Negaliu neidėti nuotraukos, nors jų visur pilna..


Patarimas. Labai apsimoka į objektus pirkti “jungtinius” bilietus. Beleme (taip pat ir Sintroje) pirkom bilietą, kuris galiojo ir Jeronimo vienuolynui apžiūrėti. Kaina 8 eurai. Sutaupėm apie 3-4 eurus. Perkant atskirai būtų išėję brangiau.

Jeronimo vienuolyno ir bažnyčios vidus paliko taip pat didelį įspūdį. Turtinga, bet savotiškai jauku. Didysis atradėjas Vasko de Gama čia praleido tris dienas prieš išvykdamas į kelionę po Indiją. Čia jis ir ilsisi.
Bažnyčios viduje

Jeronimo vienuolynas


Kažkodėl neleidžia įdėti daugiau foto???

Bandau toliau
Lisabonoj paragavom Belem pyragaičių istorinėje Antiga Confeitaria de Belem kavinukėje, veikiančioje nuo 1837 m. (internetas rašo kitaip). Kavinukė didžiulė, daug salyčių.


Visos kelionės metu galvojau, kaip norėtųsi tokių paprastų kavinukių mūsų miestuose. Kaune tokių kavinukių vos dvi- pašiurusi spurginė ir pieno baras.

Jei turit laiko ir noro, aplankykit Karietų muziejų, tikrai verta. Tiek vienoje vietoje sukaupto grožio ir įvairovės kitur nepamatysi. Bilietas- 4 eurai.


Dar pasivėžinom senu 28 Nr. Tramvajumi po įvairius rajonus, kurie labai skyrėsi vienas nuo kito.
Aplankėm ilgiausią Edvardo VII parką


Reziume: dviejų dienų mums pilnai užteko susipažinti su Lisabona. Norėjosi lėkti, kur švariau ir tyresnis oras, nes rytais sunku kvėpuoti išmetamosiomis dujomis, o transporto kamščiai tragiški.

Papildyta:
10 diena. Lisabona – Cabo de Roca- Capuchos vienuoynas- Maurų pilis- Sintros pilis- Sintra. Nakvynė Vimeire ant vandenyno kranto.
Vakariausias Europos taško Cabo de Roca.


Pakeliui į Maurų pilį, pamatėme nuorodas, kad galima aplankyti Kapučinų vienuolyną, apie kurį buvai nemažai skaičiusi ir norėjau pamatyti. Bilietas- 5 eurai, audio ragelis- 3 eurai.
Capuchos vienuolynas, iškaltas uolose, yra visiška priešingybė jau matytiems. Absoliučiai kitoks. Suolai, sienos, langinės dengtos kamščiu, į celę gali patekti tik stipriai susilenkus. Celės “nykštukinės”. Sunku įsivaizduoti, kaip čia galima gyventi, jei aš į ilgį negalėjau išsitiesti – neužteko vietos. Vienuoliai gyveno pagal labai griežtą regulą: 8 valandos miego, 8 valandos fizinio darbo sode ar virtuvėje, 8 valandos maldai ir šv. raštų studijoms.
Įėjimai į celes


Vienuolyno skurdas ir askezė tiesiog pribloškė. Vienuolynas.


Apžiūrėjome Maurų ir Penos pilis. Galima pirkti vieną “jungtinį” bilietą - Maurų pilis + Penos pilis ir sodai- vėl išeina pigiau. Bilietas – 13 eurų. Atskirai 5 ir 13 eurų. Dar pigesnis bilietas Capuchos vienuolynas + Maurų pilis + Penos pilis.
Šių objektų nuotraukų begalės, tai apsiribosiu vien Penos pilies nuotrauka.
Įspūdingas Penos pilies langas.


Ypač prabangūs karalių apartamentai, bet fotografuoti draudžiama, akylai seka prižiūrėtojai.

Kam įdomu, Sintroje galite aplankyti Žaislų muziejų. Čia begalė žaislų, nuo senovinių iki dabartinių, kuriuos surinko vienas žmogus. Šiuolaikiniai paliko mažiausią įspūdį, visi “sintetiniai”. O vat kai kurie senieji žaislai, tai atrodo, kad ir dūšią turi. Bilietas 3 ar 4 eurai.
Nacių kareivėliai. Įdomu, kas jais žaidė???


Atkreipiau dėmesį, kad Sintroje patys brangiausi suvenyrai. O už kavą kavinėje “Turkish caffe” nuplėšė 3,6 euro Skonis niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių, bet kaina...... Įtariu, kad ją nustato pagal žmogų (nors čekį gavom).

Ingel,
Dėl Lisabonos, tai mano subjektyvi nuomonė (kaip ir visam reportaže) . Naktinis gyvenimas ten verda, jaunimas tūsinasi tiesiog gatvėse, pilna naktinių klubų.
Kiekvienai kelionei ruošiamės intensyviai, nes norim pažinti kraštą, tai info renkamės iš visur, kur prieinam. Daug padeda ir SM forumas .
Man jau nebeįdomus toks pažinimo būdas: atėjau-pamačiau – nufotkinau.

Caca*, esam aplankę kažką panašaus Barselonoj, paliko nerealų įspūdį.
Roka,
Jūsų šeimynėlė taip pat daug pamatė. O dėl gidės pataikei – labai norėjau ja tapti

Pratęsiu pasakojimą, jei dar nenusibodau.

11 – 12 diena. Poilsis Santa Rita paplūdimiuose. Mafra- Torres Vedras . Nakvynė Vimeire.
Rekomenduoju Vimeiro viešbutį 2* Promar Porto Novo Hotelaria Lda . Tikslus adresas Vimeiro Porto Novo Torres Vedras Santa Cruz, 2560-100. Kambariai naujai suremontuoti, vonioje yra plaukų džiovintuvas (kitur nebuvo) balkonas buvo tik 4 aukšte, kitur lodžijos. Labai geras maistas viešbučio restorane. Vakarieniauti atvažiuodavo ir aplinkiniai gyventojai. O tai jau kokybės rodiklis.
Čia paragavome caldeirada- 7-9 skirtingų žuvų rūšių, pomidorų, bulvių ir svogūnų troškinio. Štai koks puodas, troškinio drąsiai būtų užtekę 4 asmenims, o mes apsirijom.


Tokio žuvies skonio nebuvau ragavusi. Šviežia ir svarbiausia , kad yra pačios žuvies skonis. LT parduodamų žuvų file skonis yra tik dešimtas vanduo nuo kisieliaus. Troškinys 30eurų, vyno butelis – 4 eurai.

Štai kokiu vaizdu mėgavomės


Atostogauti šioje vietoje šiltuoju metu laiku man būtų nuobodoka, nes aplink nieko daugiau nėra, išskyrus porą restoranėlių ir paplūdimius. Bet pernakvoti kelias naktis buvo puiku, kai užmiegant girdi okeano ošimą, o ryte jį matai pro balkoną.

Dvi dienas galvojom ilsėtis, bet taip pripratom keliauti, kad nesinorėjo gulinėti visą dieną. Nulėkėm į Mafrą pažiūrėti ilgiausio PT vienuolyno. Naujoviškas vienuolynas “neužkabino”, įėjimas 5 eurai, tai pagailėjau pinigų. Kiti du objektai – sena uždaryta XIII a.bažnyčia ir pagriuvęs konsulo namas. Viskas. Sukorėm 50 km į vieną pusę ir pamatėm, kad nevertėjo ten važiuoti.
Šis vaizdas man buvo gražiausias visame mieste.


Dar aplankėm Torres Vedras. Pilies liekanos (kažkas panašaus į maurų) ant kalno, fontanas, senovinis savivaldybės pastatas, už miesto2 km ilgio milžiniškas akvedukas. Už miestelio yra terminių vandenų gydykla Cuco. Labai gražus parkelis, spalvoti nedideli nameliai kaip sanatorijose, bet aplink nė gyvos dūšios, kaip išmirę. Kai kurie pastatai išdaužytais stiklais. Keista matyti prižiūrėtą sodą, o pastatus apniokotus.
Cuco gydyklos


Du pusdienius praleidome Santa Rita paplūdimiuose.
Įamžinom LT vardą

Bangos,

Prie okeano oras buvo labai permainingas. Pieno baltumo rūkas pakildavo virš okeano pakrantės, apgaubdavo dalį okeano ir po 20 minučių nueidavo į kitą vietą. Kartais nesimatydavo net kranto. Oras buvo pakankamai šiltas, gal apie 22 laipsnius, bet vėjuota.
Į kelionės pabaigą ėmė dvelkti rudeniu. Kambariuose jautėsi drėgmė. O rankšluosčiai neišdžiūvo iki pat grįžimo namo.

Portugaliją, kaip vieną iš siūlomų 10 šalių, pasak Lonely planet, 2010 metais reiktų aplankyti. Ir ne be reikalo . Įsimylėjau šią šalį su nuostabiais uolėtais, vandenyno skalaujamais krantais vien iš pasakojimų, dar net ten nebuvus Laukiu tęsinio

Nors kelionių įkarštis šiek tiek aprimęs, tęsiu reportažą.
13 diena. Ilga kelionė į Guimares. Nakvynė netoli Bragos.
Nemažą kelio gabalą važiavom autostrada, įsijaučiau net iki 140 km/h, bet vis tiek visi lenkdavo, o dar greičiau važiuoti man jau buvo baisu. Pasisekė, kad nereikėjo mokėti kelių mokesčio. Nusprendėm, kad tai naujas kelias ir iki galo dar neįrengtos “pinigų rinkyklos”.
Man labai patiko Guimares miestelis. Toks turtingas ir išdidus. Gaila, kad mažai laiko turėjom jį apžiūrėti.
O pilis kaip pilis. Iš blokelių ir tiek, panaši į Obidos. Įėjimas į pilį nemokamas, bet jei norite užlipti į bokštą, teks sumokėti 1,5 euro vienam.
Vaizdas nuo Guimares pilies bokšto


Dar turėjom laiko, tai užsukom į šalia esančius kunigaikščių Bragancų rūmus, kur dabar yra muziejus. Bilietas 4 eurai. Rūmuose eksponuojami seni baldai, ginklai, indai. Taip pat yra modernaus meno (paveikslų) ekspozicija.


Pakeliui į viešbutį atvėso oras, o naktį pradėjo lyti. Ryškiai pasijautė, kad rudenėja.

14 diena. Braga. Nakvynė netoli Bragos. Oro temperatūra 23 laipsniai

Jei važiuosite pažiūrėti Bom Jėzaus, nepatingėkite, užvažiuokite iki pat kalno viršaus, miestelio pavadinimas iš „S“ raidės (nepamenu tiksliai) . Nuo čia atsiveria nuostabi panorama. Čia pastatytas bažnytinis kompleksas, labai panašus į Bom Jėzų.
Vaizdas pro rūką


Pasigėrėję leidomės atgal į Bom Jėzaus šventovę.


Mane pakerėjo ir užbūrė sodų grožis


Paskui, kaip ir Roka, užsukome į Citania da Briteiros. Unikali vietovė, gyvavo 300 m.pr.K. Iki galo taip ir neištirta. Bilietas 3 eurai (nors ir sekmadienis). Foto pakankamai įdėjo Roka.

Braga nustebino savo bažnyčių gausa ir įvairove. Kur bepasisuksi, vien bažnyčios. Įdomu, kad buvo sekmadienis, o miestelyje vyko daug vestuvių ir krikštynų. Jaukus miestelis.
Miesto aikštė (bažnyčia prieky)


Santa Barbara sodai Bragoje


Šiam karteliui tiek.


Čia paragavom keptų kaštonų už 1 eurą. Visai skanu, panašu į bulvės skonį.

Tik mažoka Laukiam dar grožybių.
Alvara gal lankėt ir ar verta aplankyt na tokią mistinę vietą , vadinamą Portugalijos Stonehenge -Cromlech of Almendres. Mane kažkaip kabina tokios vietos. Čia yra aprašyta
http://www.golisbon....ties/evora.html