Pasikapsčiau nuotraukėlių, ir grįžtu su žadėtuoju liejamos apdengimo masės receptuku...
2,5 stiklinės cukraus
0,5 stiklinės vandens
1/4 stiklinės dirbtinio medaus
(galima papildomai įdėti citrinos rūgštelės arba vanilės esencijos skoniui pagerinti)
Viską sumaišom nedideliame puodelyje, statom ant ugnies, maišom, kol užverda ir kol cukraus granulės visiškai ištirpsta. Po to nustojam maišyti ir tik kaitinam. Jei apdengimo nedažysit, tai svarbu virti ant kuo didesnės ugnies, kad sirupas kuo greičiau pasiektų reikiamą temperatūrą ir kuo mažiau pagelstų.
Čia įdomus momentas: gal teko girdėti apie sirupo virimo įmantrybes ir "fazes": sirupas kaisdamas pereina "siūlas" -> "minkštas kamuoliukas" (soft ball) -tokio reikia šiuo atveju -> "kietas kamuoliukas" - tokio reikia bezui... (temperatūrai kylant, sirupas karamelizuojasi toliau, bet tai šiuo atveju nebeįdomu). Tai va, ta minkšto kamuoliuko stadija pasiekiama prie maždaug 115 laipsnių C, jei turite šokolado / mėsos termometrą. O jei ne, tai indikatorius toks, kad sirupas ima pastebimai tirštėti, lėčiau burbuliuoti. Įvarvinus sirupo lašą į šaltą vandenį, jis turi ne temptis kaip siūlas (taip būna pirmoje "stadijoje"), o susiformuoti į kamuoliuką, kuris paspaudus yra minkštas (jei paspaudus kamuoliukas atrodo tvirtas, tai reiškia, kad sirupas jau bezo konsistensijos
).
Kai sirupas pasiekia reikiamą temperatūrą, jį supilam į švarų dubenį ir paliekam atvėsti (šiaip pravėsti turi iki maždaug 60 laipsnių C, jei vėsinsit kambario t-roj, tai užtruks apie pusvalandį). Vėstančio sirupo nejudinam.
Atvėsusį pradedam plakti mikseriu (turėkit omeny: plaksit tirštą daiktą).
Kiek paplakus, galima sudėti skonio priedus -- kokį a.š. citrinos rūgštelės, ar įpilt kiek vanilės esencijos.
Plakti iš viso reikia apie 2-3 min., kol sirupas taps visiškai baltas.
Geriausia būtų dabar sirupą supilti į polietileno maišelį, sandariai supakuoti ir leisti parą pastovėti, kad "subręstų". Tada pilti ant torto arba, jei nenaudosit iš karto, dėt į šaldytuvą vėlesniam naudojimui.
Kaip apliet tortą, buvau rodžius nuotraukas kažkada seniai seniai. Didesnis tortas dedamas ant grotelių, po kuriomis -- kepimo skarda (į ją sutekės glajaus likučiai -- čia ekonomiškumo sumetimais
). Ant torto pilamas glajus, iš pradžių ties viduriu, tada leidžiam jam nutekėti šonais; nelygumus galima pataisyti mentele, tik svarbu tą daryti iš karto užpylus, kad nepažeist bepradedančio džiūti paviršiaus.
Aplieti mažus pyragaičius patogiausia, jei jie pasmeigti ant iešmelio. Pyragaitį laikant virš dubens, glajų lieti šaukštu, pasukiojant. Vėliau su visu iešmeliu išdžiovinsit, o atvėsus -- nuimsit nuo iešmelio (apdengimas kietėja džiūdamas).
~~~
Šiaip ne per seniausiai labai buvo pagavęs azartas susidėliot receptą tokio pat liejamo apdengimo, tik su sviestu... jei iki to prieisiu, parašysiu, kaip ką dariau. Kol kas turiu tik minčių, kaip ką daryčiau, tad...
Sitas tortas skirtas mociutei 
kopinu idėją, netrukus reikės 
nevarykit į neviltį su tokiom dailiom gėlėm 
Netrukus parasysiu...
Fantastika!
Vargu, ar imanoma rast nesvaresni daikta, negu N zmoniu rankomis nuciupineti pinigai.. 
o jei det planuoji netikrus (valgomus) pinigus, tai vokeli siulyciau gaminti kaip tik tvirta (is pastiliazo), o ne toki "kad nesukietetu"
