Tebūnie kiekviena diena nepakartojama, pragyvenkime ją su džiaugsmu juk ji pralėks akimirksniu.
ESTERA BOLDVIN JORK (ESTER BALDWIN YORK)
6 - oji tema
7 -oji tema
Visad baisu, kad pražiopsosime svarbiausią dieną.. šiandieną. Reikia gyventi čia ir dabar.
Tebūnie kiekviena diena nepakartojama, pragyvenkime ją su džiaugsmu juk ji pralėks akimirksniu.
ESTERA BOLDVIN JORK (ESTER BALDWIN YORK)
6 - oji tema
7 -oji tema
Tebūnie kiekviena diena nepakartojama, pragyvenkime ją su džiaugsmu juk ji pralėks akimirksniu.
ESTERA BOLDVIN JORK (ESTER BALDWIN YORK)
6 - oji tema
7 -oji tema
Taigi tariau sau, kad pasaulį graužia nuobodulys. Žinoma, reikia šiek tiek pagalvoti, kad suvoktum, šito iškart nepagausi. Tai kažkas panašaus į dulkes. Vaikštinėjate sau jų nepastebėdami, jas įkvepiate, ryjate, geriate, o jos tokios smulkutės, tokios plonytės, jog net negirgžda tarp dantų. Bet vos akimirkai sustojate, ir štai jos padengia jūsų veidą, rankas. Privalote be paliovos judėti, kad nusipurtytumėt šį pelenų lietų. Tad pasaulis nuolatos juda. [Georges Bernanos "Kaimo klebono dienoraštis"]
Laimė - tai stotelė tarp "per mažai" ir "per daug". M. Heidegeris
Viskas, ko jis neteko, buvo atimta su priežastimi. Kad atsirastų vietos kai kam geresniam. (Šaltasis kalnas)
... kažkas pasakė... kažkas užrašė... mes perskaitėm... surinkom... dalijamės... vėl skaitom... džiaugiamės ar liūdim... taip jau yra... taip buvo ir bus...
... visa, kas gražiausia - net ir žodžiai, mintys - turi išliekamąją vertę...
"Kiek kartų nusidėjau darbais, mintimis, žodžiu,
Tiek kartų patikėjau - geresnė būt negaliu...".
**********
"Koks keistas Gyvenimas... Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę netikime. Bet manau sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Todėl nereikia ieškoti, nes tai kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. O kai jau turi tą vienintelį žmogų - mylėk, tylėk ir niekad neišduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtų."
**********
"Meilė yra laisvės gėlė.
Jeigu bandysite ją pagrobti ar išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
Meilė vysta, kai su kuo nors lyginama.
Meilė negali būti laikoma ir saugojama kaip piniginis indėlis banko sąskaitoje, numatant jį ateityje atsiimti. Jokia draudimo kompanija nesudarys su jumis sutarties meilei apdrausti."
**********
"Niekada nepraleisk progos nuveikti kažką naujo. Visuomet priimk pasiūlymus, bet prieš tai gerai juos apgalvok. Niekada nesakyk Čia ne man arba Man nepavyks, Aš nemoku. Nepraleisk progos pabandyti. Blogiausia kas gali atsitikti tai nepatikti."
**********
"Laimingiausi žmonės nebūtinai turi visa, kas gyvenime geriausia Galbūt jie tiesiog moka daryti geriausia beveik iš visko, kas pasitaiko jų gyvenimo kelyje."
**********
"Niekada nesakyk sudie, jei vis dar nori pamėginti. Niekada nepasiduok, jei tebeturi vilties. Niekada nesakyk, kad nemyli jų Jei esi tas, kuris negali leisti jiems išeiti."
**********
"Įsimylėjėlis turi turėti tik vieną mylimąją.
Mylinčioji turi turėti tik vieną mylimąjį.
Taigi rinkitės sau draugą ar draugę, mylėkitės, skirkitės kai meilė atvės,
bet nebūkite kaip tie lengvabūdžiai meilužiai,
kurie svaiginasi aistra kaip girtuokliai vynu,
gerdami vienu metu iš visų taurių,
ir paverčia meilės šventovę tvartu."
**********
"Ar Jums pažįstamas jausmas, kai nori kažką svarbaus pasakyti, bet arba nesiryžti, arba negali tam skirti pakankamai laiko ir dėmesio? Tuomet visi žodžiai kaip ir nublanksta atrodytų, dėl jų neverta ir burnos aušinti."
**********
"Neskubėkime.
Laiko labai nedaug.
Neskubėkime.
Pažvelkime vienas kitam į akis.
Išgirskim širdies plakimą.
Žiūrėkime į dangų.
Ten, tarp žvaigždžių, įrašyti mūsų vardai.
Neskubėkime.
Laiko labai nedaug..."
**********
Vaikelio angelas
Kartą gyveno vaikutis, kuris ruošėsi gimti. Vieną dieną vaikutis paklausė Dievo: "Sako, kad tu ryt ruošiesi siųsti mane į Žemę. Bet kaip aš ten gyvensiu, būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas jį nuramino: Iš daugybės angelų aš parinkau vieną ir tau... Jis tavęs lauks ir rūpinsis tavimi...
Bet, - pasakė vaikutis, - čia, danguje, aš nieko kito neveikiu - tik dainuoju ir šypsausi. Štai ko man reikia, kad būčiau laimingas!"
Dievas tarė: Tavo angelas dainuos tau kiekvieną dieną. Tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
O vaikutis pasiteiravo:
Kaip aš suprasiu, kai žmonės kalbės, jei aš nemoku tos kalbos, kuria žmonės kalba?"
"Tai paprasta, - pasakė Dievas. - Tavo angelas sakys tau pačius gražiausius žodžius, kuriuos tik kada esi girdėjęs. Su didele kantrybe ir rūpesčiu tavo angelas išmokys tave kalbėti.
Vaikutis pažiūrėjo į Dievą ir paklausė:
"O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su Tavimi?"
Dievas nusišypsojo ir tarė:
Tavo angelas sudės tavo rankytes maldai ir pamokys tave melstis.
Vaikutis nerimo: Aš girdėjau, kad Žemėje yra blogų žmonių... "Kas saugos mane?"
Dievas apkabino vaikutį sakydamas:
"Tavo angelas apgins tave, netgi jei jam reikės rizikuoti savo gyvybe.
Vaikutis liūdnai pažiūrėjo ir pasakė: Bet man visada bus liūdna, nes aš daugiau nebematysiu Tavęs.
Dievas stipriai apkabino vaikutį.
"Tavo angelas visada pasakos tau apie mane ir mokys tave, kaip sugrįžti pas mane, nors aš visada būsiu šalia tavęs.
Tuo metu Danguje viskas nuščiuvo, bet balsai iš Žemės jau girdėjosi.
Vaikutis skubėdamas tyliai paprašė:
"O, Dieve, aš jau išeinu. Prašau pasakyti mano angelo vardą...
Dievas nusišypsojo: Tavo angelo vardas nėra svarbus. Tu paprasčiausiai vadinsi jį...
Mamyte
**********
Drugelio pamoka
Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas.
Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo. Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Deja, taip neatsitiko! Visą likusį gyvenimą drugelis rėpliojo žeme, sunkiai vilkdamas savo silpnus, neišsiskleidusius sparnus.
Jis taip ir nepakilo.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi...
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė... sunkumus, kad juos įveikdama tapčiau stipri.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdama mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.
**********
"Jei neturi drąsos sugriebt spyglių, neturėtum trokšti rožės."
**********
"Jei tau dabar liūdna neliūdėk, tai praeis. Jei linksma vertink tai ką gauni, nes tai baigsis."
**********
"Gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų skaičiumi. Jis matuojamas akimirkomis, kurios privertė sulaikyti kvėpavimą."
**********
"Tikrai laimingi nebūtinai turi viską, kas yra geriausia šiame pasaulyje Laimingi yra tie, kurie pasiima viską iš to, ką tik gyvenimas jiems benumestų "
**********
"Žmonės, kurie iš didelės meilės išsižada asmeninio gyvenimo, gal ir praturtina save, tačiau neabejotinai nuskurdina tuos, kuriuos pasirinko mylėti."
**********
"Visada žiūrėk į šviesiąją gyvenimo pusę. Jeigu nėra šviesios pusės, palauk, kol pašvies saulė."
**********
"Malonūs draugų žodžiai gali būti trumpi ir nesudėtingi, bet jų aidas ilgas netylantis "
**********
"O kodėl gi ne! įdomaus gyvenimo šūkis."
**********
... visa, kas gražiausia - net ir žodžiai, mintys - turi išliekamąją vertę...
"Kiek kartų nusidėjau darbais, mintimis, žodžiu,
Tiek kartų patikėjau - geresnė būt negaliu...".
**********
"Koks keistas Gyvenimas... Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę netikime. Bet manau sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Todėl nereikia ieškoti, nes tai kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. O kai jau turi tą vienintelį žmogų - mylėk, tylėk ir niekad neišduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtų."
**********
"Meilė yra laisvės gėlė.
Jeigu bandysite ją pagrobti ar išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
Meilė vysta, kai su kuo nors lyginama.
Meilė negali būti laikoma ir saugojama kaip piniginis indėlis banko sąskaitoje, numatant jį ateityje atsiimti. Jokia draudimo kompanija nesudarys su jumis sutarties meilei apdrausti."
**********
"Niekada nepraleisk progos nuveikti kažką naujo. Visuomet priimk pasiūlymus, bet prieš tai gerai juos apgalvok. Niekada nesakyk Čia ne man arba Man nepavyks, Aš nemoku. Nepraleisk progos pabandyti. Blogiausia kas gali atsitikti tai nepatikti."
**********
"Laimingiausi žmonės nebūtinai turi visa, kas gyvenime geriausia Galbūt jie tiesiog moka daryti geriausia beveik iš visko, kas pasitaiko jų gyvenimo kelyje."
**********
"Niekada nesakyk sudie, jei vis dar nori pamėginti. Niekada nepasiduok, jei tebeturi vilties. Niekada nesakyk, kad nemyli jų Jei esi tas, kuris negali leisti jiems išeiti."
**********
"Įsimylėjėlis turi turėti tik vieną mylimąją.
Mylinčioji turi turėti tik vieną mylimąjį.
Taigi rinkitės sau draugą ar draugę, mylėkitės, skirkitės kai meilė atvės,
bet nebūkite kaip tie lengvabūdžiai meilužiai,
kurie svaiginasi aistra kaip girtuokliai vynu,
gerdami vienu metu iš visų taurių,
ir paverčia meilės šventovę tvartu."
**********
"Ar Jums pažįstamas jausmas, kai nori kažką svarbaus pasakyti, bet arba nesiryžti, arba negali tam skirti pakankamai laiko ir dėmesio? Tuomet visi žodžiai kaip ir nublanksta atrodytų, dėl jų neverta ir burnos aušinti."
**********
"Neskubėkime.
Laiko labai nedaug.
Neskubėkime.
Pažvelkime vienas kitam į akis.
Išgirskim širdies plakimą.
Žiūrėkime į dangų.
Ten, tarp žvaigždžių, įrašyti mūsų vardai.
Neskubėkime.
Laiko labai nedaug..."
**********
Vaikelio angelas
Kartą gyveno vaikutis, kuris ruošėsi gimti. Vieną dieną vaikutis paklausė Dievo: "Sako, kad tu ryt ruošiesi siųsti mane į Žemę. Bet kaip aš ten gyvensiu, būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas jį nuramino: Iš daugybės angelų aš parinkau vieną ir tau... Jis tavęs lauks ir rūpinsis tavimi...
Bet, - pasakė vaikutis, - čia, danguje, aš nieko kito neveikiu - tik dainuoju ir šypsausi. Štai ko man reikia, kad būčiau laimingas!"
Dievas tarė: Tavo angelas dainuos tau kiekvieną dieną. Tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
O vaikutis pasiteiravo:
Kaip aš suprasiu, kai žmonės kalbės, jei aš nemoku tos kalbos, kuria žmonės kalba?"
"Tai paprasta, - pasakė Dievas. - Tavo angelas sakys tau pačius gražiausius žodžius, kuriuos tik kada esi girdėjęs. Su didele kantrybe ir rūpesčiu tavo angelas išmokys tave kalbėti.
Vaikutis pažiūrėjo į Dievą ir paklausė:
"O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su Tavimi?"
Dievas nusišypsojo ir tarė:
Tavo angelas sudės tavo rankytes maldai ir pamokys tave melstis.
Vaikutis nerimo: Aš girdėjau, kad Žemėje yra blogų žmonių... "Kas saugos mane?"
Dievas apkabino vaikutį sakydamas:
"Tavo angelas apgins tave, netgi jei jam reikės rizikuoti savo gyvybe.
Vaikutis liūdnai pažiūrėjo ir pasakė: Bet man visada bus liūdna, nes aš daugiau nebematysiu Tavęs.
Dievas stipriai apkabino vaikutį.
"Tavo angelas visada pasakos tau apie mane ir mokys tave, kaip sugrįžti pas mane, nors aš visada būsiu šalia tavęs.
Tuo metu Danguje viskas nuščiuvo, bet balsai iš Žemės jau girdėjosi.
Vaikutis skubėdamas tyliai paprašė:
"O, Dieve, aš jau išeinu. Prašau pasakyti mano angelo vardą...
Dievas nusišypsojo: Tavo angelo vardas nėra svarbus. Tu paprasčiausiai vadinsi jį...
Mamyte
**********
Drugelio pamoka
Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas.
Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo. Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Deja, taip neatsitiko! Visą likusį gyvenimą drugelis rėpliojo žeme, sunkiai vilkdamas savo silpnus, neišsiskleidusius sparnus.
Jis taip ir nepakilo.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi...
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė... sunkumus, kad juos įveikdama tapčiau stipri.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdama mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.
**********
"Jei neturi drąsos sugriebt spyglių, neturėtum trokšti rožės."
**********
"Jei tau dabar liūdna neliūdėk, tai praeis. Jei linksma vertink tai ką gauni, nes tai baigsis."
**********
"Gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų skaičiumi. Jis matuojamas akimirkomis, kurios privertė sulaikyti kvėpavimą."
**********
"Tikrai laimingi nebūtinai turi viską, kas yra geriausia šiame pasaulyje Laimingi yra tie, kurie pasiima viską iš to, ką tik gyvenimas jiems benumestų "
**********
"Žmonės, kurie iš didelės meilės išsižada asmeninio gyvenimo, gal ir praturtina save, tačiau neabejotinai nuskurdina tuos, kuriuos pasirinko mylėti."
**********
"Visada žiūrėk į šviesiąją gyvenimo pusę. Jeigu nėra šviesios pusės, palauk, kol pašvies saulė."
**********
"Malonūs draugų žodžiai gali būti trumpi ir nesudėtingi, bet jų aidas ilgas netylantis "
**********
"O kodėl gi ne! įdomaus gyvenimo šūkis."
**********
"Dziaukimes tuo, ka turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas"
Niekada nereikalaukite to, ko galite paprašyti. John Churton Collins
Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą
Paulo Coelho
Paulo Coelho
Kai nemyli nieko - tai vienišumas.
Kai myli visus - tai šventumas.
Kai myli tik save - tai vienatvė.
(Edmundas Malūkas)
Neatleisti - vadinasi būti įkalintam savo praeityje.
Neatleisti - vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios.
Neatleisti - tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius.
Neatleisti - tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus.
Atleisti - tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais.
Kai myli visus - tai šventumas.
Kai myli tik save - tai vienatvė.
(Edmundas Malūkas)
Neatleisti - vadinasi būti įkalintam savo praeityje.
Neatleisti - vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios.
Neatleisti - tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius.
Neatleisti - tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus.
Atleisti - tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais.
Tiek pasakėčia, tiek gyvenimas vertinamas, ne už ilgumą, o už turinį.
Seneka
Seneka
Paprastiems būti laimė,
Dovana būt laisviems,
Dovana, kai mes einam
Mums lemtaisiais keliais.
O kai mes atsidursim
Ten, kur mūsų vieta,
Tai bus slėnis, paskendęs,
Meilėje ir džiaugsme.
XIX AMŽIAUS šeikerių Himnas
Dovana būt laisviems,
Dovana, kai mes einam
Mums lemtaisiais keliais.
O kai mes atsidursim
Ten, kur mūsų vieta,
Tai bus slėnis, paskendęs,
Meilėje ir džiaugsme.
XIX AMŽIAUS šeikerių Himnas
