Pirmoji pažintis su Egiptu - Kelionių fotoreportažai

Štai ir praėjo beveik mėnuo po mano kelionės į Egiptą.Nuotaika jau pagerėjus,depresijos požymiai išnyko,beje ir įdegis taip pat.Tiesą sakant tokioj būsenoj dalintis prisiminimais daug geriau,nors vsi tiek kažkas širdy suspurda prisiminus ,kaip ten buvo gerai.
Šiemet sugebėjau tėvus įkalbėt vykt ne slidinėt,o pasišildyt.Nors matėsi,kad nedegė tokiu entuziasmu kaip aš,bet sutiko,o grįžę namo prisipažino,kad tai buvo vienos geriausių atostogų.
Tai buvo mano pirmasis ir tikiu,kad ne paskutinis susidūrimas su musulmoniška šalim.Tik nusileidus Hurgados oro uoste man kilo panika,nes oro temperatūra,pasak piloto, tesiekė +12(o realiai man jautės virš +20),aplink jokios žalumos ir lakstantys juodukai.Pirmą dieną palikę daiktus išėjom į miestą apsižiūrėt kas ir kaip.Ir pasielgėm bene protingiausiai ,nes susižinojom maždaug kokios kainos,pasidomėjom ekskursijom pas vietinius,suspėjom susirast naujų „draugų „.Kas be ko,kultūrinis šokas buvo patirtas:pypsintys tasksistai ir besikabinėjantys prekeiviai dar labiau sudrumstė mintis:kur mes atsidūrėm?! Tačiau jau antrą dieną jautėmės drąsiau,leidomės į kalbas su vietiniais,o pypsintys taksistai negrojo nervais,o tik priminė ,kad mes Egipte.Nesiruošiu visas dienas smulkiai aprašyt,bet pabandysiu paminėt tai,kas ,mano manymu,turėtų būt įdomiausia.
Gyvenom mes Hurgadoj,naujajame jų rajone Village road.Aišku ten net nepanašu į vietinių gyvenimą,nes tai grynai turistams pritaikytas rajonas,kur gražu ir tvakinga.Teko pabūt ir Sakaloj,va ten tai tikras beprotnamis.Buvau be galo laiminga,kad neišsirinkau viešbučio ten.Nuvažiavom(už 10poundų) su tikslu ten apsipirkt,nes girdėjau,kad ten pigiau nei Village Roade ,be to galėjom pamatyt nors šiek tiek to tikrojo gyvenimo.Ir iš tiesų ten pigiau,bet apsipirkinėjimo malonumo nejaučiau,juk visą laiką reikėjo būt įsitempusiai ir mąstyt,kad tik kas ko nepavogtų bei n kartų kartot „no,thanks,i have it already“.Teko čia turėt ir nemaloų įvykį: vienas vyrukas mus uždarė savo parduotuvėj,bet diplomatiškasis tėtis sugebėjo susitart be skandalo.
Tuo mūsų nuotykiai nesibaigė.Trečią atostogų dieną praleidom klinikoje,nes mamai kilo rimtų problemų su stuburu.Tikrai nesitikėjom tokio gero aptarnavimo ir rūpesčiu ne tik mamai ,bet ir man su tėčiu.Arabų medikai daro stebuklus.Aišku diena buvo sugadinta,nors kitavertus pabuvojom turčių rajone,vietinėj klinikoj,prisibendravau su arabais,susipažinau su lenke,ištekėjusia už arabo ir supratau,kad visgi geros mano anglų žinios net medicinos srity.Žodžiu,patyrėm savotišką egzotiką,kurią lemta patirti anaiptol ne visiems. Šis nemalonus įvykis pakoregavo mūsų planus,todėl buvom priversti atsisakyti tolimų ekskursijų :į Kairą ir Luksorą.Skamba beprotiškai,bet kitą dieną,po klinikos ir poros lašelinių,mama atsisakė atidėt ekskursiją ir ne bet kokią,o į dykumą-Safaris.Ir štai mum pasitvirtino tas posakis“kas nerizikuoja,tas negeria šompano“,nes viskas vyko sklandžiai,mamai net sveikata pagerėjo,prasivažiaus kvadraciklu.Kvadraciklai ir buvo įspūdingiausia šios ekskursijos dalis,nes beduinų gyvenvietė nuvylė-kažkoks surežisuotas spektaklis.Nieko ypatingo,išskyrus kalnų grožį dykumoj ir ekstremalų važiavimą džipe.Visa grupė buvo nusivylus.
Dar plaukėm į El Gouną ir Rojaus salą.Prisižiūrėjom nerealių vaizdų ir įvertinom vietinių draugiškumą.Suprantam,kad jų darbas yra linksminti žmones,būti jiems maloniais ,bet nuoširdumo nepaslėpsi.Ekskursija Į El Gouną išvis buvo fantastiška,net nesitikėjau tokios įdomaus ir turiningo laiko.O dar instruktoriui matyt kritau į akį,tai mane vieną po tuos koralinius rifus ir tampėsi,kol kiti pliuškenosi prie laivo,matydami tik mažą dalį grožio.
Kitos dienos bėgo panašiai:pliažas,viešbutis,vakarinis pasivaikščiojimas,pokalbiai prie baseino su ypač maloniu ir paslaugiu rusų kelionių firmos atstovu,kuris atsakė į visus mum rūpimus klausimus ir papasakojo apie gyvenimą Egipte,žodžiu, mūsų šeima net nesitikėdama įsigijo asmeninį gidą.
Įpusėjus atostogoms galvojom,kad nuotykiai baigės,belieka psichologiškai ruoštis grįžimui į Lietuvą,bet nuotykiai nesibaigė!
Grįžkime pora dienų į praeitį.Vieną vakarą ,bevaikštant prekybos centre mus kultūringai užkalbino vyrukas,na mes draugiški,tai pakalbėjom su juo,kaip ir su visais,jis kaip pagal programą pasiūlė užeit pas jį į parduotuvę,nes jis pastebėjo tėčio nusvilusį veidą.Nesipriešinom,nes tai nebuvo įkyrus gatvės prekeivis,o matėsi,kad aukštesnio rango ir neklydom,nes tai buvo kvepalų parduotuvės savininkas,studijavęs Italijoj mediciną,laisvai kalbantis rusiškai.Jis pritepė tėčiui veidą,mes pamatėm akivaizdų pagerėjimą ir įsigijom dar aliejų(pradėjau naudoti ir galiu pasakyti,kad tikrai geri),apsikeitėm e-mailais.Na galvojom tiek mes jį ir tematėm,bet likus porai dienų iki išvažiavimo mes jį vėl sutikom,o tiksliau jis mus pamatė.Mes ėjom,dairėmės ir staiga iš lauko kavinės jis iššoka besisveikindamas,mes kaip pridera persimetėm pora frazių ir jis pasisiūlė pavaišint arbata.Mes taip pasimetėm,o ir atsisakyt negražu,o kavinė dar ir musulmonų,nei vieno europiečio,kaip vėliau išsiaiškinom,tai vietinių susibūrimo vieta vakare,visų žvilgsniai į mus.Pasivaišinom mes ta arbata,pabendravom,aišku prasidėjo manęs merginimas,bet kaip ir viešbučio link reiktų eit...Ir mūsų netikėtumui,musulmonas džentelmenas:“Aš jus nuvešiu“.O va tada tik mama į tėtį,tėtis į mane,aš į mamą žvilgsnį.Kokie tie arabai bebūtų malonūs,bet nepasitikėjimą milžinišką kėlė vis tiek.Po ilgų „nereikia“,sutikom,tegul veža.Nuvežė gražiai mus,dar davė man rožę ir kvietė į diskoteką,beje su tėvais.Tai buvo dar vienas įrodymas,kad veltui kuriamos tos legendos apie arabus.Juk visur galime rasti nesveikų.
Tai buvo paskutinis nuotykis,išskyrus tą,kad paskutinę dieną prasidėjo smėlio audra.

Taigi pabandysiu padaryt reziume:
nors Egiptas,kaip ir Turkija,skamba nuvalkiotai,bet pabūt ten verta,ypač gerai pirmąjai pažinčiai su muslmoniškais kraštais

visas 11d. oras buvo super apie +26,vanduo +22(vasario pradžia)
kelionių agentūra Sofa travel(ačiū už greitą reagavima dėl medicininės pagalbos),viešbutis Elysees(puikus maistas ir personalas)

apie arabus prikurta daugiau pasakų,nei yra iš tikrųjų.Jei jiems būsi malonus,šypsosies ir bendrausi,jie tokie patys bus ir tau

į ekskursijas vykom per vietinę agentūrą

susipažinau su daug įdomių žmonių,užmezgiau naudingų pažinčių,įgavau drąsos keliauti į musulmoniškas šalis,atradau derybininkės talentą,o svarbiausia- nebeliko jokių abejonių,kad noriu stot į turizmą.

Šįkart pamačiau tik labai mažą dalį šios nuostabios šalies,bet tikiu,kad grįšiu susipažint ne tik su jos gamtos grožiu,bet ir kultūriniu paveldu.

Kainų neminėjau,jei kam bus įdomu,kreipkitės

Nuotraukos: http://photofile.ru/...5302128/?page=1

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis