Prisiregistruojame mes naujoje temoje
Pas mus naktys irgi įvairios: pvz. šiąnakt tik paryčiui kažkada prireikė MP, tai labai gerai , bet retai taip būna
O jei truputį sirguliuoja, tada kaip sagutis kabo...
Buvau vakar darytis dėl tos savo krūties UG, tai labai maloni radiologė pakliuvo, nors po paskutinio karto ėjau ten kaip į sušaudymą, baisu prisiminti kitos gydytojos elgesį
, bet šį kartą tikrai labai labai faina pakliuvo gydytoja, žindomo "kūdikio" amžių nutylėjau, pasakiau tik tiek, kad jau tikrai didelis vaikas. Tai sakė, kad operuotis reikia, bet nėra taip, kad jau šiandien viską mesti ir gulti po skalpeliu. Baigti žindymą ir gulti. Dabar liko tik kito specialisto konsultacija ir žiūrėsim, ką reikės daryti. Kad maitinančios neoperuos - tai faktas. Tai kažkaip jau pradedu apibrėžti, kad kokią gegužę gal jau galėtume atsisakyti MP galutinai, aišku nepaprastai gaila, nors vis bambu, kad gal jau gana, didelė panelė jau esi, bet realiai kasdien jaučiu, kad laikas kaip smėlis slysta man tarp pirštų, kad kažkur kažką praleidau, nepadariau visko, ką galėjau, ir jaučiu, kad vaikas auga ir tas artumas tuoj liks praeity... Kasdien matau, kaip tėvai veda vaikus į darželį, žinau, kad ir mums tiek beliko tų rytų, kai galim kaip dabar drybsoti nosis į nosį ir tikrai žinau, kad man reikia ją paleisti ... Ech...
Einu skaityt nujunkimo temos, nes ji pati mane paleist nenori