Dėl šešėliavimo spalvų bei šešėlio vietos tai turbūt kiek žmonių, tiek nuomonių
Mano nuomone ir skoniu tais atvejais, kai motyvas konkretus, šešėliuoju, bandydama atkartoti realų šešėlį. Pvz., ant padėklo "patupdžiau" vaisius, tuomet pasirenku menamo šviesos šaltinio vietą, sakykim, iš viršaus kairės pusės, vadinasi, šešėliuoju po vaisiais ir labiau į dešinę. Tokiais atvejais renkuosi realias šešėlio spalvas - rusvi tonai, pilkšvi, samaniniai, violetiniai...Tamsiausias šešėlis - arčiausiai vaisių, tuoj pat po jais, po to šešėlis šviesėja, kol pereina į fono spalvą. Vadinasi, reikia paletėje
iš anksto pasiruošti keletą šešėlio atspalvių, o taip pat ir
fono spalvą. Geriausia tai daryti netgi fono spalvos dažų bazėje...Tarkim, fonas - smėlio spalvos, taigi, tuose smėlio spalvos akriliniuose dažuose ir pasidarome keletą atspalvių, į ją įmaišant kokios šokoladiniai rudos, ją palaipsniškai šviesinant fono spalva. Šešėliuojam
keletu teptukėlių, mažulyčių kempinėlių ar akių vokų šešėlių aplikatorių (kiekvienam atspalviui - kitą). Pradedam tamsia ruda labai siauru pakraštėliu po vaisiais, tuomet greitai greitai, kad akrilas neišdžiūtų, tapšnojant dengiam siaurą sekančio atspalvio juostelę, teptuku ar mažyte kempinėle ( aplikatoriumi) tas dvi juosteles pamaišant, kad spalvos plastiškai pereitų link šviesėjimo, tada - dar šviesesnė spalva, vėl greitai padarant perėjimą ir t.t.,
kol pereisime pilnai į fono spalvos juostą...Visa tai neturėtų būti griozdiško pločio šešėlis...o tik siaura šešėlio juosta...(žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju - kitaip).
Dažniausia klaida, nutinkanti šešėliuojant, - moterys neištveria greito akrilo džiūvimo ir kyšteli teptuką, kempinėlę ar aplikatorių į vandenį. To jokiu būdu daryti nereiktų. Akriliniai dažai - ne akvarelė, jiems vanduo tinka tik tuomet, jei keletą mėnesių dangstomos skardinės dugne likę dažai labai nugaravę, sutirštėję...tuomet šlakelis vandens jiems padėtų atgauti pirminę konsistenciją. Tačiau šešėliuojant, šiukštu, - jokio vandens. Nepasisekė, nepanikuojam, gerai išdžiovinam ir - iš pradžių...kol išeis...Geriausia praktikuotis ant kokio kartono gabalėlio...apsibrėžiam kokį apskritimą ir šešėliuojam po juo...tol, kol išeis...
Tais atvejais, kai dekoruojama abstrakčiu paveikslėliu, ornamentais ar kelių motyvų koliažu, vėlgi sakau - čia tik mano nuomone, galima pažaisti ir motyve esančiomis spalvomis ir tai gal vadinčiau tonavimu, o ne šešėliavimu. Kai aplink visą motyvą tonuojama paveikslėlio spalvomis, gaunamas išsiliejimas, plastiškas spalvų perėjimas iš vienos į kitą.
Šešėliuoti pieštukais...Akvareliniai pieštukai - tokios pat formos pieštukai kaip ir paprasti piešimo pieštukai, tik juose esanti šerdelė pagaminta taip, kad ant jais nupiešto piešinio teptuku patepus vandens, piešinys liejasi, tampa panašus į akvarele pieštą. Tie pieštukai taip ir vadinasi - "akvareliniai pieštukai". Bandžiau eksperimento dėlei šešėliuoti jais ir įsitikinau, kad lakuojant iškart akriliniu laku, spalvos liejasi, plaukia...taigi, pradedančioms nerekomenduočiau šio būdo...Manau, akrilinius dažus lengviau perprasti... (tiesiog visad smagiau, kai pati valdau procesą, o ne jis mane: lauk siurprizo - išsilies, neišsilies...
)
Vaškiniais pieštukais nebandžiau...visvien, manau, ant akrilo tebūnie akrilas...Žinoma, jei kam tinka ir patinka, kodėl gi ne?
Jei kaunietėms atrodytų, kad galėčiau kuo padėti, rašykite žinutę, pranešiu, kada ir kur tai galėtume sykiu pabandyti (nemokamai).
Sobieska, sakai, vis dar ne kas?
kaip juos pašešėliuot kad neatrodytų tokie vieniši prilipdyti? 
ka cia prisiminsi viska ka ten toj mokykloj mokino, senai tas buvo 
cia apie mane 