na ką gi, gryžau jau iš kelionės... ach kaip man greitai pralėkė tos 2 svaitės
dar vis negaliu atsigauti. Buvom viešbutyje Regency plaza. Pirmasis vaizdas pasirodė ne koks, nors ir deluxe kambarį užsisakėm... na bet kuo toliau tuo labiau viskas patiko ir tas kambarys vis gražesnis darėsi
Teritorija labai graži ir tvarkinga, pastoviai kas nors ką nors plauna. Tik jeigu nueidavome vėliau valgyti, tai restorane staltiesės jau būdavo tragiškos, kai kur pradegintos. Labai nusibodo ta pati vakarinė programa, tas pats dainininkas tas pačias dainas dainavo 2 savaites!!!!!
Animatoriai labai prasti buvo. Taip pat labai užkniso, kad negalima pagulėti ramiai, pastoviai arabai savo paslaugas siūlydavo
Su vienu tokiu vėliau labai susidraugavome, nerealus bernelis
jeigu kas buvote šiame viešbutyjė tai turbūt žinosite jį MR. ALADIN
:D:D ( ir beje toks visai patrauklus visukas sakyčiau
)
Taigi per tas 2 savaites nemažai ir pakeliavome, rinkomės Mozės kalną ir šventos Kotrynos vienuolyną, giluminį nardymą, Ras Mahomedo parką ir moto safarį.
Pirmoji kelionė buvo į Mozės kalną (koks velnias mus į tą galerą nešė...). Lipome naktį 4 valandas su prožektoriais, buvo nerealiai šalta, fiziškai sunki labai kelionė, bet trauktis nebebuvo kur... užlipus į viršunę šiaip ne taip, su nežinia kiek pailsėjimų jau nieko nebesinorė, aš miegojau stovėdama. Tai visa laimė, kad dar buvo galima išsinuomuoti pledų, jau net neberūpėjo, kad jie velniškai smirda, kad tik šilčiau būtų... Mano vyras tik užlipęs pareiškė, kad jam nereikia jokių š... saulėlydžių tik namo... taigi pastovėję dar šiek tiek laiko, palaukėme kol bent kiek prašvis ir leidomės į apačią dviese, lipti žemys nepalyginamai lengviau negu į viršų. O kai pamatėme kur mes užlipom ir kiek reikės nulipti, net negera pasidarė. Aišku belipdami dviese sugebėjome pasiklysti, todėl teko antrą kartą lipti į viršūnę
Sako, kad kuomet užlipi į šį kalną visos nuodėmės būna atleistos. Manau, kad kievienas iškentęs tokią kelionę turėtų gauti medalį
po mozės kalno nebebuvo nei jėgų nei noro apžiūrinėti Kotrynos vienuolyno, tai kiek pasivaikščioję ir atidavę paskutines jėgas nuėjome laukti autobuso...
Kita kelionė buvo giluminis nardymas. Kadangi tai jau 2 kartas kai nardžiau tai nebuvo baisu. Tik kaip tik tą dieną buvo nerealus vėjas, tai laivelis siūbavo nuo šono ant šono
sužinojau, kad turiu jūros ligą... Bet viskas baigėsi gerai, sėkmingai pasiekėm namus. Beje plaukėm į Tirano salą, nuostabių vaizdų prisižiūrėjom...
Moto safaris... užsisakėme mes jį ale privatų, tai buvome penkiese, keturi mes ir gidas. Šiek tiek baisoka buvo važiuoti, tai persėdau pas gidą
nuostabių vietelių parodė dykumoje, tada važiavome pas beduinus, na žodžiu viskas labai patiko. Važiuojant namo pakilo smėlio audra tai sunkoka buvo važiuoti.
Paskutinė kelionė buvo Ras Mahomedo parkas. Visiems siūlau apsilankyti, dar tokių spalvų nesu mačiusi, vandenėlis elektrinis
paviršinis nardymas įeina į kainą.
Pats Šarm el Šeikhas daug labiau patiko negu Hurgada, yra tikrai kur nueiti. Kadangi viešbučio maistas įgryso iki gyvo kaulo tai vakarieniaudavome mieste
Oras buvo labai šiltas, kai tik nuvykome tai pasirodė gana vėsu, tačiau jau po kelių dienų buvo labai karšta, ir jeigu ne vėjas tai iš viso neįmanoma būti ten. Paskutinėmis dienomis nurimo ir jis, tai net kvėpuoti sunku buvo.
Bet jeigu galėčiau tai tikrai ir vėl važiuočiau
Jeigu nebūtų moterų,visi pasaulio pinigai netektų prasmės...