Onkologinės ligos 11

Pabandysiu nuraminti, man paskutiniąsias tris dienas iš eilės labai skauda operuotą dešinės rankos pažastį, šiandien randą. Aš galvoju, jog dėl orų permainos. Kažkada klausiau chirurgo, ar gali taip būti. Tai jis sakė, jog net ir apendicito randas gali skaudėti, nes nors ir sugijusi operuota vieta, randas yra jautus.
Siūlyčiau lengvai mamytei pamasažuoti nugarą: lengvi braukimai (glostymas) nuo peties link juosmens, taip pat nuo žąsto per pažastį link juosmens. Naudokit kokį nors vaikišką aliejuką, kad odos neerzint. vis pakėlus ranką lengvai papurtyt, ją atpalaiduojant. Pasisakykit daktarei, gal dar ką nors patars. (Aš tik spėju priežastį).
Pažasties limfmazgių pas Jūsų mamytę tikriausiai nebelikę, išoperuoti visi?

Aciu Vel bijau rytojaus,kaip viskas praeis,nors penktadieni buvo viskas gerai,bet ten buvo netikroji chemija,o mabthera,monokloninis preparatas,zinau kad kvaila,bet galvoju,o vdrug neatlaikysiu

Rasų lanka, žaviuosi Jūsų paprastais, bet tokiais teisingais patarimais. Jaučiu ir išgyvenu tą patį. Tikrai gyvenimas pasidaro kitoks, bet nepuolu jo keikti. Ieškau spalvų ir toje situacijoje, kurioje dabar esame. Daug žmonių miršta staiga, žūva avarijose. ...Liga - tai signalas apie mūsų laikinumą ir trapumą. Bet tai ne pabaiga. Tai naujo etapo, kovos, naujų jausmų ir išgyvenimų pradžia.
STIPRYBĖS ir KANTRYBĖS VISOMS

adis aciu uz patarimus As taip pat manau kad skausmas gali buti ir nuo oro permainu.Limfmazgiai isoperuoti.
Mama vel pasidave pesimistinem nuotaikom o treciadienio bijo labai jau dabar verkia ir verkia ir jokie mano zodziai nepadeda

Verkimas tikrai prastas vaistas. Nei diagnozė, nei ligos eiga nepasikeis dėl to, kad verksi ar bijosi. Nuo slogių, liūdnų minčių žmogus tik silpsta ir alina organizmą, kuriam kaip tik reikia pastiprinimo dozių.... Suprantu, kad viena yra kalbėti, o visai kita - pačiam tai išgyventi. O dar tas dienų tamsumas...Pabandykite kuo daugiau laiko būti šviesioje, šiltoje aplinkoje. Raskite mėgstamą užsiėmimą, kad būtų atitrauktos mamos mintys. Laikykitės abi.

Papildyta:



zinau is savo patirties,kad saves gailejimas,tai atviras kelias ligai plisti.Labai sunku yra susigyvent su savo liga,bet imanoma.Tik nereikia pasiduot.Apsidairykit aplink,kiek yra nuostabiu dalyku,neleiskim ligai ju is musu atimt.Kiekviena diena-kova,kuria mes laimesim

Atlaikysi, mieloji, atlaikysi. Nėra kur trauktis. Tik nebijok savo silpnumo: nesvarbu, kaip atrodysi ryt, svarbu, kad po metų eisi galvą iškėlusi...

Na tai laba mergytės
šiandien aš jau pirma diena kaip Vilniaus onkolog. Nusprendė mane operuoti arba ketvirtadienį arba penktadienį, sakė operacija bus sudėtinga ir pjūvis bus didelis baisu man, nors ir narkozėbus, ale vistiek Auglys pagal tas nuotraukas tai apie 20 cm dydžio, jis piktybinis, na vnž pas mane tupi skersaruožių raumenų vėžys. Sakė stadiją ir jo tipą sužinos, tik tada kai išoperuos. Norėčiau žinoti viską iš anskto, dabar labiausiai baugina ta nežinomybė
Šiandien ryte, kai atvažiavau tai labai verkiau bet paskui susiėmiau ir nusprendžiau verkti tik tada kai jau ašaros lips lauk per ausis
Šiandien pasiklausiau audio įrašo, vieno tokio kompozitoriaus pasakojimoi, kaip jis pasveiko po 4 stadijos gerklės vėžio. Gera buvo jo klausytis, nes jis taip pasakojo, kad nebuvo nei baugu, tik labai įdomu, jis sakė kad išgijo per tikėjimą Dievu. Daug daro tas tikėjimas.....man kartais užplaukia neina tikėti kad viskas bus gerai, turbūt gailestis užpuola, pradedu galvoti apie dukrytę kuriai dar tik 3 metukai....bet paskui persiverčia viskas ir ir galvoju kad man būtina pasveikti jau vien dėl jos, o ką jau bekalbėti apie kitus artimuosius bei draugus, kuriems esu reikalinga

Mane domina, kaip po operacijos jautėtės, ir kaip prieš...aš tai labai bijau operacijos, nors gi skausmas turbūt bus tik po jos aišku baisu ir dėl rezultatų...

Ar žiūrėjote kątik per LNK gyvenimo būdo žurnalą "Nuo...Iki.." ?

Vėliau pradeda bauginti žinomybė.

Psichologai sako, jog nuolatos būti pozityviam sergant mūsų liga sunku, net neįmanoma. Verkiant liūdint, pykstant vyksta iškrova ir tai visai sveiki jausmai. Todėl, kai norėsis verkti ir verk. Nieko gera iš slopinamų jausmų. Dar jie teigia, jog emocijos yra sukeltos mūsų minčių. O mes galim pasirinkti apie ką mąstyti, nes tai yra valingas veiksmas. Todėl galim kontroliuoti savo emocijas kontroliuodami savo mintis. Ką tu ir darai:
Tiesiog šaunuolė.
Dar jie sako, jog nuo minčių nei pasveiksi, nei nepasveiksi, o kad pasijusi geriau ar blogiau, tai FAKTAS.
Visiems žinomas pavyzdys su stikline, kurioje vandens pripilta iki vidurio, vienam tai puspilnė, kitam tai pustuštė. Kaip mano dukrytė pasakė, vienas džiaugiasi, o kitas liūdi, o esmė ta pati.

Dar siūloma susitelkti ties gyvenimu, negailėt sau malonumų, užsiimti ir daryti, kai sustiprėji ir gali tai, kas tau malonu: gal nebuvo anksčiau tam laiko ar noro, tiesiog toks laikas dabar atėjo, toks savęs palepinimas. Labai aktualu palaikyti sveiką balansą tarp realios situacijos ir optimizmo. Yra net toks išsireikimas pas psichologus kaip pozityvaus mąstymo pinklės. Kas perdaug tas nesveika ar į vieną pusę, ar į kitą: kraštutinumai.
Pusę paskaitos išdėsčiau, kurioje kažkada buvau, pati taip galvodavau visada, o kai išgirdau savo pozicijos patvirtinimą kitų žmonių lūpomis, ji tik dar labiau sustiprėjo.


Bijojau. Skausmas kelias dienas buvo slopinamas vaistais, po to jau nereikėjo, nelabai skaudėjo. Išsiuntė į sanatoriją, tokio gražaus rudens neteko matyti, pilna ta žodžio prasme, auksinis, Birštoną įsimylėjau.
P. s. kai būna blogai bandau susitelkti ties kokiu nors gražiu vaizdu ar įvykiu ir atgaivinti jausmą, kurį sukėlė, paprastai tai būna labai šviesūs, šilti jausmai. Tiesa, to įvykio ir vaizdo nesiilgint, o tiesiog prisimenat jausmą. Atsargiai! Pradėjus galvot, kad daugiau to nebus, tuoj pasipils ašarų upeliai. Tada geriau pagalvoti, kad bus daug dar gražių kitokių dalykėlių.

Labai idomi laida.Galima pasisemti daug stiprybes ziurint i tokius zmones.

Sveikutės, visos

Adis , o kada Jums prasideda masažiukai? Gal ir skausmas sumažėtų.
Papildyta:

Ugn*Ine,