Italija, po Toskanos saule...

1 diena. Sekmadienis.
Sėkmingai nusileidome Romoje (Fiumicino oro uoste). Keliausime 6-iese: 4 suaugę ir 2 panelės 7 ir 4 metų.
Targarent automobilių nuomos kompanijoje paaiškėjo (prieš tai nebuvo informavę), kad kreditinėje kortelėje mums užblokuos 600 eurų depozitui. Mes to visiškai nenorėjome, taigi sutikome sumokėti 151 eur už pilną draudimą. Bet, finale gavome visai neblogą 5 mėn. Fiat Ulysee (7 vietų) ir pajudėjome Toskanos link. 230 km iki pirmosios nakvynės vietos, tačiau beveik visas kelias greitkeliu, kuriame greitis 130km/h. Taigi, kelionė neprailgo.
Lynoja… Atvykome į kaimelį Rapale, kuriame vos keletas namų ir sena nuo ~1000m išlikusi pilaitė Castello di Rapale.

pilaitė Castello di Rapale






Kaip vėliau papasakojo namų šeimininkas, čia iš pradžių buvo įsikūrusi etruskų gyvenvietė. Apsistojome ~1500m statytame name, vėliau žinoma atrestauruotame. Kaimelis įsikūręs ant aukštokos kalvos, per langus atsiveria puikus vaizdas į kitas kalvas, apaugusias alyvmedžiais ir vynuogynais.

Mūsų namas




Sodybos šeimininkas augina vynuoges, tačiau vyną iš jų gamina kitiems savininkams priklausanti vyninė. Nusipirkome paragauti šio vyno Castello di Rapale, Reserva 2003, Chianti. DOCG.



Vakare išėjome pasivaikščioti, apžiūrėjome tuos kelis namus ir pilaitę.

Kiekvieną rytą Toskana vis kitokia: tai saulėta, tai rūkuota..





2 diena. Pirmadienis.
Ryte išvažiavome į Castelnuovo miestelį. Pasivaikščiojome po miestelį pora valandėlių. Gatvėse dar ramu, vos vienas kitas žmogus.

Triratis automobilis..




Po pietų laiką leidome prie baseino. Oras gražus, bet nekaršta. Ištvermingiausieji maudėsi, o likusieji ant krantelio gurkšnojo vynelį su alyvuogėm ir sūriu…



Alyvuogių medis


Šeimininkas nurodė netoliese pora pilaičių ir vyninę, taigi čia bus vakaro programa.
Nuvažiavome į Pieve a Presciano į Fatoria Di Presciano vyninę.



Šalia esantys vynuogynai






Šeimininkas papasakojo apie savo vynus, jų gamybą ir apie vyninę. Degustavome Chianti 2006, Pietraviva, Chianti Riserva 2003, Rosso Veleno 2001 Vigneti Marina Mouritch, Greti 2000, Vinum Passum (saldusis Vino Santo). Pirmieji 2 brandinti plieno talpose, antrieji didelėse ąžuolo statinėse, paskutinieji mažose ąžuolo statinaitėse. Nusipirkome keletą butelių vyno. Visos vyninės teritorijos apžiūrėti nepavyko, nes prasidėjo derliaus nuėmimo metas, rūsiai ruošiami šviežioms vynuogėms. Tačiau įsiprašėme į patalpą, kur yra plieno talpos.

Plieno talpų patalpa


Prisiragavę vynų, nuvykome į miestelį Civitella della Chiana. Lijo lietus, tai paskubomis apžiūrėjome apgriuvusią pilį, aikštę ir bažnyčią. Čia daug įvairių skulptūrų, vaizduojančių siaubo iškreiptais veidais žmones, nes šioje vietovėje yra nutikę žiaurių dalykų. Neatsimenu tos istorijos, kurią pasakojo namo, kuriame apsistojome, šeimininkas



Pilies liekanos




Miestelis įsikūręs ant aukštos kalvos, beveik kalno, tai matosi visos apylinkės.
Skulptūra vaizduoja moterį, šokančią nuo skardžio.








3 diena. Antradienis.
Oras puikus. Lekiame link Florencijos. Įvažiavę į miestą patenkame į kamštį, mūsų vairuotojas patiria stresą nuo aplinkui zujančių mažų mašinyčių ir motorolerių. Florencijoje su parkavimu sudėtinga, tačiau pagaliau susirandame kažkokį mokamą “garage” ir sėkmingai prisiparkuojame. Patraukiame apžiūrinėti Florencijos grožių. Žmonių daugybė...eilės prie lankomų oblektų, galerijų didžiulės... Pagaliau patekome į pirmąją turistinę vietą.. Pirmiausia prieiname Pitti rūmus, tačiau nusprendžiame nusigauti iki Duomo, o grįžtant apžiūrėti šiuos rūmus ir Boboli sodus.
Duomo katedra pasirodo iš tikrųjų labai įspūdinga. Ne tik savo dydžiu, bet ir dekoracijom. Ši katedra pradėta statyti Arnolfo di Cambio 1296m. Prie jos statybos prisidėjo daug garsių Florencijos menininkų ir meistrų. Didysis kupolas buvo suprojektuotas 1420m. Brunelleschio kupolas yra 91m aukščio, 43m pločio; jame įrengti 463 pakopų laiptai, vedantys į kupolo viršūnę.

Duomo




Gyvoji statula


Įmetus eurą ji atgija ir tampa labai miela ir švelni


Florencijos gatvelės




Dovydas. Jau kiek nuogų vyrų Florencijoje..


Dar keletas fragmentų iš Boboli sodų.. Gražią poilsio vietelę sukūrė garsioji Florencijos šeima Medičiai.

4 diena. Trečiadienis.
Išsikraustėme iš savo senojo namo, judėsime link jūros. Tačiau pakeliui dar aplankysime San Gimignianą.
San Gimignano gyvavimas prasidėjo nuo Etruskų gyvenvietės 200-300 pr.m.e. Miestu tapo apie 10a. Kai gavo Modenos vyskupo Šv. Gimignano vardą, kuris, kaip manoma išgelbėjo miestą nuo barbarų ordų. Miestas stipriai išsivystė viduramžiais, kai čia ėjo prekybiniai ir piligrimų keliai. San Gimignane eksponuojama nemažai svarbių dailės kūrinių ir skulptūrų.
Yra išlikę 14 bokštų, seniau jų buvę 76. Bokštai statyti 11-13a.

Italijoje labai skanūs ledai..


ir tokia gausybė skirtingų rūšių, kad sunku išsirinkti..




įspūdingų formų suvenyrai


Įlipome į Didįjį bokštą, kurio aukštis 54m.






Gatvės muzikantas







Papildyta:

Papildyta:
Apžiūrėję miestelio centrą, pasukome link Porta delle Fonti, pro kurias išėjome į kaimo keliuką. Čia pamatėme nuo viduramžių išlikusią skalbyklą, dabar čia gyvena įvairių spalvų žuvytės.



Serija "skalbiniai"




"šimtas kojinių ir trejos kelnės.." turbūt nesimato, bet vaizdas buvo labai geras


Pasivaikščioję užėjome papietauti į Ristorante Peruca. Ragavome įvairių itališkų patiekalų, užgėrėme žymiuoju Vernaccia di San Gimignano baltuoju vynu, kuris šaltiniuose minimas nuo 1200m. Tai pirmasis italištas vynas, kuris gavo D.O.C. statusą 1966m. Vėliau buvo įvertingas D.O.C.G.





San Gimigniano vynuogynai. Aplink šį miestelį jų daugybė...


Po neilgos kelionės, vakarėjant pasiekėme jūrą

o dabar einu miegoti, pabaigsiu kitą dieną

Nuostabios, nuostabios nuotraukos Svajoju nuvažiuoti būtent į Toskaną. Esu porakart buvus Romoje. Šiemet buvom Kapryje ir Sorente, bet ne savarankiškai, o skridom su Novaturu.
Pirmą kartą keliauti savarankiškai susiruošėt ar jau įgudę esat?

laukiam daugiau ....

Ačiū už gerus žodelius
Esame kartą keliavę ir su agentūra, bet dabar keliaujame tik patys: smagiau, nereikia prie nieko derintis, gali aplankyti mažiau turistines vietas, pajusti tikresnį tos šalies gyvenimą... Dar pačių organizuota kelionė dažnai būna pigesnė (aišku būna ir išimčių..). Dar reikia sugaišti šiek tiek laiko, kad sudaryti kelionės maršrutą, rezervuoti nakvynes ir kr. bet man tai toks pat malonumas, kaip ir keliauti...
Sąmata apytikslė bus gale pasakojimo:).

Toliau tęsiu.

Pavakare atvykome į St. Vincenzo, kuriame apsistosime 3 naktims. Tai nedidelis kurortinis miestelis. Iš pradžių kažkaip keistai žiūrėjosi “naujoji architektūra” po akmeninių namų ir pilaičių. Apsistojome name, nuvažiavome į supermarketą (kuris užsidarydavo 20val.) nusipirkti maisto, o tada kuo greičiau prie jūros, nes jau temo. Vaizdelis nelabai nudžiugino. Paplūdymys tamsaus žvyro, šiek tiek šiukšlių, nuo kranto pusės išsigraužęs kažkoks neiškios paskirties kanalas.

Vandenyje pamatėme melsvą medūzą, nemažos lėkštės dydžio.


Sutemo, saulėlydis buvo gražus..


5 diena. Ketvirtadienis.
Rytojaus dieną oras buvo puikus. Taigi, patraukėme ieškoti normalaus paplūdymio. Pavažiavą keletą kilometrų į pietus nuo miestelio, radome visiškai tuščią paplūdymį, su smėliuku-smulkiu žvyriuku ir su skaidria ir šilta Tirėnų jūra.



Dešiniau matosi Elbos sala (lygtai.. ten aplinkui yra keletas salų ), o kairiau tas kalnelis, tai Populonia, į kurią nuvyksime po 2 dienų.




Vienu metu tolumoje jūroje pastebėjome sūkurį, matyt vėjelis susuko.


Bet ant kranto buvo ramu ir smagu. Vanduo skaidrus ir šiltas.. Prisipliuškenome visi ligi soties ir tingėjome visą dieną.

6 diena. Penktadienis. Šiandien buvome suplanavę plaukti į Elbos salą. Tačiau pabudus paaiškėjo, kad visas dangus, kiek užmato akys, apsiniaukęs, lija ir nežada nustoti. Kadangi buvo gaila laiko, išvykome į miestelį Castiglione della Pescaia. Šis miestelis įsikūręs ant Tirėnų jūros kranto, čia yra žvejų uostas ir ant kalno sena pilis.



















Papildyta:






Visą rytą lijo lietus, o mes vaikščiojome mažomis gatvelėmis, apsirengę politileniniais apsiaustais. Ir atrodėme gana linksmai..



Šiek tiek sušalę ir sušlapę susiradome restoranėlį, kuriame nusprendėme pavalgyti jūros gėrybių. Skanavome patiekalus su aštuonkojais, kalmarais, midijomis ir t.t. Maistas buvo labai skanus, net vaikams patiko.



Papietavę dar užsukome į mažą krautuvėlę vynelio bei alyvuogių aliejaus lauktuvėms ir pajudėjome link namų.


7 diena. Šeštadienis.Šią dieną suplanuota nuvažiuoti iki Bracciano ežero (apie 32km nuo Romos), kad sekančios dienos ryte netektų ilgai važiuoti iki oro uosto (apie 40km). Taigi, turėsime nuvažiuoti virš 200km. Bet prieš tai nusprendėme aplankyti Populoniją. Čia yra pilaitė ir atkasta etruskų gyvenvietė. Šiek tiek pasivaikščioję, užlipome į pilies bokštą. Mėlyna jūra, balti laiveliai, žalios pušys...mmm

Populonijos pilis





Ten tolėliau ruduoja atkasta etruskų gyvenvietė
















Papildyta:
Pasivaiščioję nusileidome žemyn nuo kalno ir nutarėme dar išsimaudyti.





Nerealaus aukščio pušys..




Laikas judėti toliau..


Nuvažiavę nemažai kilometrų sustojome kažkokiame kaimelyje pietų. Vos pavyko rasti vietą kur pavalgyti, turbūt buvo vienintelė tame kaimelyje. Užeigos darbuotoja nežinojo, ką reiškia angliškas žodis “eat”, taigi teko pasitelkti savo italų kalbos žinias... Sriuba (pomidorų ir duonos) buvo vidutinio skonio, bet “spagečiai" buvo riebūs ir skanūs. Dar nuėjome pasisaldinti gyvenimo į netoliese esančią kavinę+pyragėlių parduotuvę.

Pyragėliai




Papildyta:
Čia ne įrankių parduotuvės lentynos...


Vitrinose ne tik pyragėliai, bet ir šokoladinės veržlės, raktai, spynos, bei įrankiai... Išgėrėme kavos ir suvalgėme po pyragėlį, kai kas ledų.





Tada pajudėjome tolyn.
Vakarop atvykome netoli Bracciano ir nusprendėme nusipirkti dar maisto vakarienei. Supermarkete susitikom lietuvę, nemažai metų gyvenančią Italijoje, kuri mus užkalbino, nes seniai negirdėjo lietuvių kalbos. Taigi, šiek tiek maloniai paplepėjome ir atsisveikinę išvažiavome link Bracciano ežero. Ežerą pasiekėme jau vakarėjant. Atsivėrė nuostabus vaizdas, ežeras stebino savo dydžiu (56,76km2), bangos buvo žymiai stipresnės nei jūroje.. Dar besileidžainti saulė... Rašo, kad šis ežeras naudojamas kaip geriamo vandens Romai rezervuaras, todėl jis yra vienas švariausių Italijoje. Jis priklauso regioniniam parkui Parco Regionale del complesso lacuale di Bracciano Martignano. Čia stipriai ribojamas motorinių valčių judėjimas.
Nusprendėme pirmiausia surasti nakvynės vietą, o paskui apžiūrėti Bracciano miestelį, įsikūrusį pakrantėje. Tačiau planai sugriuvo, nes mūsų navigacija nerodė viešbučio gatvės. Teko skambinti šeimininkams ir laukti, kol jie atvažiuos pasitikti. Pasirodo, tai visiškai nauja gatvė ir dar niekur neįvesta.. Taip praradome šiek tiek laiko. Sutemo, taigi miestelio nespėjome pamatyti. Apartamentai pasirodė labai faini, šeimininkai labai malonūs. Gaila, kad jau paskutinė nakvynė Italijoje...

Tik anksti ryte, saulei tekant jau važiuodami į orouostą padarėme kelias Bracciano ežero nuotraukas... Vakare buvo gražiau..

Bracciano ežeras




Bracciano miestelis



Išvados: Italijos Toskana kultūriška, graži, sena, žalia, skani... Mielai pakartočiau

Jeigu kam idomu finansiniai reikalai:
Nuvažiavome gal kokius 1300km, degalams išleidome apie 115eur. Kelių mokesčiams gal ~15-20eurų. Bilietai Vilnius-Roma-Vilnius kainavo apie 1870lt (2 suaugę ir 1 vaikas). Mašinos nuoma 7vietų 515eur su pilnu draudimu. Nakvynės (apartamentai): 1) 3 naktys 6 žmonėm (4 suaugę ir 2 vaikai) 360eurų. Super vieta. 2) nakvynė prie jūros 3 naktys kainavo 200eurų. Įrengta moderniai, tvarkingai, per 2 aukštus. Nieko įpatingo. 3) 1 naktis prie Bracciano ežero (netoli nuo Romos) 120eurų (čia vis dar 6 žmonėm). Faina viečiukė. Kainos restoranėliuose: patiekalo 7-15 eurų ir daugiau. Gal panašiai, kaip pas mus litais. Restoranėliuose yra Coperto mokestis (aptarnavimo) nuo 1-2,5eur/žmogui. Labai retais atvejais šio mokesčio nebuvo. Vyno kainos nuo 2-15 eur/butelį suparmarketuose ir kaina kyla aukštyn spec. parduotuvėlėse jeigu nori kažko įpatingesnio. Vyninėje, kurioje testavome vynus (už degustavimą mokėti nereikėjo, tačiau žinojome, kad jie norės, kad kažką nusipirktumeJ), vynas kainavo nuo 6eur-23eur. Gal buvo ir dar brangesnių.. Muziejai: Populonijos pilis 2 eur/suaugusiam, San Gimigniane į didįjį bokštą 5 ar 6 eurai suaugusiam, Florencija. Bobolio sodai 10eurų/suaugusiam. Mašinos parkavimas 1,5-3 eurai/h.

Ačiū už dėmesį ir kantrybę
Jeigu kas nors įdomu būtų, klauskite mielai atsakysiu