Liudnos zinios tos, kad siandien parduotuveje radau pakuojama L'Artisan Parfumeur asortimenta

Pasirodo vadovybe nusprende jais daugiau nebeprekiauti, nes jiems tiesiog menka apyvarta nuo ju..

Tikrai nuosirdziai gaila, bet taip pat turiu pasidziaugti, kad su tuo asortimentu jau susipazinau ir tai jau yra labai gerai..
Taigis.
Paskutine akimirka isigyjau tris L'Artisan parfumuotus vandenelius, nes tokia proga jau pasitaikys TIK uzsienyje.
O dabar aprasau dar neuostytus kvepalus, kuriuos supurskiau ant lapeliu.

Jaaazminai ir vel

Nesiskundziu, nes man jie patinka, o ju variacijos dar labiau. Turbut busiu nusvilpta, bet SL Datura Noir jazminas man grazesnis, intensyvesnis, bet daugiau sintetinis.. Prisodrintas ir koncentruotas.
Sitie daugiau naturalus jazminu ziedai. Ne toks intensyvus, bet naturalumu kvepuojantis ant odos.

Natos: pepper, star anise, licorice, sandalwood, honey, hazelnut, myrrh, tonka bean and cedar.
Tirstu dumu (gal cigareciu?) pripustas kambarys, gerokai paduminti pipiriukai ir pertepti medaus tirstumu, bet ne saldumu (!). Kedras duoda to medinio rugstumo ir pats derinys neiprastas, bet labai net priimtinas. O jei trumpai nupiesti tai, ka man sie kvepalai sukelia, tai butu vaizdas is mociutes palepes, tamsios ir voratinkliais aplipusios, kur kabo sukabinti isrukyti kumpiai, kur medis, pipirai, druska ir dumas susipyna i viena, seile varvinanti, gardesi

Drisciau sakyti, kad sie daugiau vyriski, bet isties drasiai galiu sakyti, kad charakteringai moteriai, kuri siuos kvepalus pamegtu, jie galetu tapti "signature" kvepalais. Jie KITOKIE. Ne laso geliu, bet pilna tirsto dumo.