Krymas 2008m birželio pradžioj

Važiavome du suaugę ir du vaikai automobiliu per Lenkiją
kelionė truko 14 dienų, tame tarpe 3dienas pirmyn ir dvi atgal.
Automobilis varomas dujomis, sąnaudos užmiestyje apie 9l/100km, kalnuose 16l/100km. Viso per atostogas prisukom 5500km.

kelionė kainavo 3000lt
nakvynėms-1000 ( 400lt pakeliui, 600lt- prie juros)
kurui-1000 (200lt pačiam kryme)
Visa kita-1000 ( autoservisas-20, maistas 340, ligoninė 260, bilietai i lankytinas vietas+ parkavimas 200, suvenyrai 100)

Maršrutas maždaug toks:
Geguzes 31
Vilnius – Ternopilis (UA) , 880 km , 16 val
Birzelio 1d
Ternopil- Juznyj (Odesa), 690 km , 10.30 val
Birzelio 3d
Juznij- Malorechenskoje (Krymas ), 550km, 8.30val
Birzelio 13d
Malorecenskoje –Ternopil (UA), 1080km , 15.15 val
Birzelio 14d
Ternopil- Vilnius, 880 km, 14.30 val


Taip jau gavosi kad išvažiavom į Krymą visu mėnesiu anksčiau, ir informacija kurią turejom buvo paviršutiška, tik kadangi buvom jau buvę Kryme- važiavom ‘’na ura’’.Nors tai buvo pirma tolima kelione savarankiškai automobiliu, nesistengem keltis anksti, nes nežinojom nei iki kur nuvažiuosim, nei kur nakvosim. 9 val kirte lietuvos lenkijos siena, jokiu didesniu pokyčių nepamatėm, gal tik mašinos geresnes, vairuotojai ramesni ir beveik nėra autobusų stotelių, autobusai stoja tiesiog važiuojamoje dalyje. Buvom gerokai nustebinti, kaip gerai važiuoja furos, ne aš lenkiau- o mane. Tiesa buvau girdejus apie blogus lenkijos kelius, važiuojant į ukrainą, keliai buvo puikus, tiesa miestelių tikrai bais daug, tik vienas baigiasi- kitas prasideda, greit supratau, kad lenkijoj užtruksim ilgokai. Beto neįprastai daug fotoaparatų miesteliuose, tai buvo šiokia tokia baimė, kad ant sienos turėsim daug brangių nuotraukų net neištraukę savo fotiko.

PL/UA sieną kirtom beveik 7 vakaro.



Iškart pasikeičia keliai




Vos pradėjus važiuot aplenkia žiagas, poto volga…kur tai matyta???,..važiuoja kaip nauji, žvėrys ne mašinos..keliai prie sienos tragiški – vienos duobės..ima skaudėt širdį del mašinos- ne darbinė visdelto- sava.. Po kiekvienos duobės imi galvoti- o gal vertėjo traukiniu ar lėktuvu čia važiuot.. Pravažiavus toliau ar pripratimas o gal ir kelias pagerėjo- nebegalvojom apie tai. Lenkijoje ženklų buvo reikia nereikia- bais patogu, ukrainoj gali važiuot ir keliasdešimt kilometrų nebusi tikras ar gerai varai- teks pasikliaut nuojauta ir saule (arba jei turi nauja žemėlapį, tas kurį mes pirkom degalinej lenkijoj kažkodėl jau buvo pasenęs)

Labai gražios jų bažnyčios, ikonos pieštos išorėje



Pirmas didesnis miestas Lvov, nieko toks, biški teko paklausinėt vietinių ar tikrai gerai važiuojam, bet kirtom jį gana greitai. Tiesa mano mašina maitinasi dujom, tai lenkijoj jų yra kiekvienoj degalinej, ukrainoj irgi yra, bet ne kiekvienoj, dujos čia dar tik ‘’ateina’’, lukoile neradom dujų nei vienam.
Įdomiausia, kad nuo nuovargio man ėmė lietis vaizdai, atrodo jog mentas mojuoja, o ten pasirodo tik degalinės vėliava ir taip toliau..vakare jau nebebijojau nei svetimų miestų, nei sukau galvą dėlto kuria juosta važiuoju- į priekį ir viskas..pradejus temti ėmė darytis kaip ir neramu kur nakvosim, nes kai ėmėm žiūrėt kad jau gana- ne vieno motelio pakelėj, degalinės ir kavinės, nei reklamu..NIEKO..stojom degalinėj dujų ir mums patarė važiuot iki Ternopolio- reikšmingas miestas, pirmuose dviejuose moteliuose nepatiko dainos ir besilinksminantys gyventojai galiausiai uz Ternopilio (3km nuo paskutinio žiedo) apsistojom ‘’Globus’’ viešbutyje, mums taksistas rekomendavo, tikrai labai puikus, visiškai naujas, švarus, ramus…tuščias. Mūsų šeimynai kainavo 115 lt ( atrodo 230gvr)


jų internetinis puslapis su žemėlapiu:
http://www.globus-ho....ua/indexen.php

musiškio adresas:
Smyk³vc³ village, Zlagody street, 1
Telephones:
+38 - 0352 - 551515; +38 - 0352 - 551500;
+38 - 0352 - 551505; +38 - 0352 - 551551;
3 km from Ternopil to the side of Khmel'nitskiy

kitas esantis mieste
Ternopil city, Budnogo street, 18
Telephones:
+38 - 0352 - 550035; +38 - 0352 - 550036;
+38 - 0352 - 550044; +38 - 0352 - 550040;

7 ryto išvažiavom pilni vilties, kad pasieksim Krymą vakarop.
Lenkiau lėtapėdžius sukvežimius ir vosokio plauko drundalietus su įkvepimu…
čia labia lengva ką nors aplenkti, nes mašinos senos ir važiuoja letai ant
30-50km/val arba tokios kurios man važiuojant ant 90-100, pralekia su vėjaliu,
gali būt brangios, o gali but ir kokia Volga- prįprast laiko daug nereikejo.
Ir taip man kelyje pasitaike kažkoks ‘’kibiras’’, ir gi žiuriu du mentai
lazdelėm mojuoja..šypsosi…O KA DARYTI?? Grivnų dar neišikeičiau,
baksai po šimtą arba po vieną…
parodžiau teises, man sako:
- kokiu greičiu galima važiuot mieste?.-o ką aš žinau…jokiu ženklų ties s
iena nebuvo, du variantai arba 50 arba 60 kaip pas mus ankščiau,
sakau:
-60
- teisingai, o kokia buvo ištisinės linijos kirtimo ir greičio viršijimo
priežastis?- ir atkiša man feną su 75 skaičium, o buvau tikra kad
mažiausiai 90 buvo, aš juk net nepastebėjau, kad čia miestas,
pradėjau mykt..bo nebeprisiminiau kaip rusišhkai pasakyt, kad lenkiau,
emiau rankom rodyt., o mentas ir sako:
- aha lenkėt? Pas mus ukrainoj, toks įstatymas- pažeidei, iškart i teismą.,-
ir žiūri naglai į akis, o aš pinigų tai neturiu, viskas mašinoj liko,
Stoviu pasimetus, tai mentas “dave man laiko pamastyti” ir ėmė kitas
mašinas stabdyt, tada išlipo vyras su 10 baksu (kaip gerai kad tokio
dydžio kupiūra turejom)., pakalbejo draugiškai, tai taip ir atsisveikinom.
Nuo tada ėmiau vairuoti pagal ženklus, labai gerai, kad vieni kitiems
mirkčioja, kitaip bučiau tikrai dar kokius 5 kartus susimokėjus,
nes pas juos visokių nelogiškų ženklų pilna –normalus kelias toks alia
neseniai taisytas- važiuot ant 30 arba 50, o man dar virš 1000km nuvažiuot-
tai nepaisau ir važiuoju greičiau, arba ženklas ‘’miestas’’- o ten vien medžiai
ir laukai, namo ne vieno, gal kur už medžių ir yra, bet nu nesimato,
beto ir atidumas atbunka.

Ukrainoj labai tvarkingos pakeles, laukuose beveik visur kas nors auginama,
o jei jau pieva, tai spalvos spalvos..kuo piečiau tuo daugiau aguonų laukų:




Deja pasiekę Uman (jame kažkoks gražus parkas yra) suprantam kad Krymo
nepasieksim, keičiam maršrutą ir autostrada lekiam iki Odesos.
Odesa senas tarybinis kurortas, pats miestas deja įspūdžio nepadarė,
nuorodų mažai, namai senos statybos, bais aukšti ir šalti





Papildyta:
Papildyta:
Įsikuriam priemestyje Južnij, Stroitelej 7 . Viešbutis “Južnij”

viešbutis padarytas iš daudiabučio dalies,
Mūsu numeris buvo paprasčiausias 1 kamb butas, tik virtuvej tebuvo stalas
ir kriaukle, viskas aptriušę, karnizas vos laikesi perkaręs, spalvos nesiderino,
vienžo kaip už 180lt- baisokas viešbutis, bet gi žinojom kur važiuojam,
tad visai nesiparinom dėlto

Jūra buvo 5 min kelio




Pajurys visai gražus, jei dar žmonės būtų tvarkingi, visi tokie – lengviau
ar sunkiau apsvaigę, draugiški , kalbina


O čia koks menas



O štai tokios mašinos ten važiuoja, ir nemažai jų tokių gatvėse.



Dar kas įdomu kas pilnos pakelės laukinių javų, kiba nuo šių vietų kilę??


Apsipirkom tokioj parduotuvėj, kuri nieko nebuvo įpatingo jei ne
apsauginių tikrinimas prie durų, Išeini turi- čekį parodyt ,
ne tikslingiau būtų detektorių pastatyt? O mes tai juokiamės,
kad jei nenusipirksi nieko, tai ir neišeisi

Papildyta:
Ryte važiavom toliau . Kelias palei pakrantę labai vaizdingas





Na ir aišku, kad dar likę tarybinius laikus menantįs ‘’atributai’’

Įvažiavus į Krymą reikia pravažiuoti kažką panašaus į “”sieną””, bet sustoji
ties stop ženklu ir varai toliau.
Papildyta:
Simferopolyje pasitinka ilgiausia pasaulyje troleibusų trasa.



Bei prasideda kalnai- labai grąžūs,




Apsigyvenam pagal rekomendaciją netoli Aluštos važiuojant link Sudako-
Malorečenskij kaimas, Fruktovaja 2 visai šalia pašto.
( iki shiol labai dekinga šeimininkams už pagalbą kai susirgo mūsų mažius)



Dar galima apsistoti šalia esančiuose Solnečnoje ar Rybačeje kaimeliuose,
ar dar toliau link Sudako, mums patiko, kad ten yra ilga nemokama pakrantė,
kuo toliau Sudako link, tuo ji mažiau žmonėm apkrauta, kai kur beveik laukinė,
žmonės su palpinėmis apsigyvenę matėsi.

jei kam reiks kontaktų:
Tatjana Stepanovna
+38-050-933-76-15
Mes gavome du atskirus kambarius, šiame namelyje

virtuvė, tulikai, dušai buvo bendri, bet mums buvo priskirta pavėsinė po vynuogių stogu


buvo galima rinktis liuksa, atskiras naujas pastatas, viskas puikiai įrengta
kaip viešbučiuose, kainos nesiteiravau.
Mes mokėjome po 35gvr uz dideli žmogų, tai gavosi apie 50lt dienai
visai mūsų šeimynai, nes kūdykio neskaičiavo

Malorečeskij miestelio centras

mano antra pusė tai vaikystėj važinėdavo į krymą, o pati esu buvus tada kai amerikoj dvynius subombardavo, išlindom kaip tik iš urvų, o viršui mums 12 nakties buvo- sako: III pasaulinis karas prasidėjo, ryte dolerio nebesuperka, tanketės gatvėmis važiuoja, persigandom, mobilku i keliones neimdavom, tai nusipirkom kortele, skambinnam, baisu juk, gal net nebegalėsim grįžt lietuvon, o namiškiai sako: koks karas? čia lietuvoj raslabucha, nieks dėl nieko nesiparina.
tai va kokie mano atsiminimai ryškus iš pirmos kelionės į krymą, tada irgi daug buvom apžiūrėję, bet nebuvom nulėkę prie Azovo jūros, o va šį kart buvom...super...man taip patiko, kad prie juodos nebevažiuočiau, na bet apie tai vėliau

taigi kuo ten baigiau??
Apie Juodosios jūros krantus- blogai kai krantas privatizuotas viešbučių turi
būt tik jo teritorijoje ir jokių pasivaikščiojimu pakrante, ten kur mes
gyvenom- pakrantė ilga, bet žmonės- blogiau nei Lietuvoj, jei jau atsigėrė-
tai ir paliko, jei pavalgė tai ir numetė.Yra šiukšliudėžių bet jos retos ir
mažytės. Tai mes kai ateidavom, tai iškart su maišiuku- aprinkdavom
visas plastmases butelius, nes na man nesmagu šiukšlyne sėdėt, o ir
vaikas viska burnon kiša, o ptas darbas vos kleta minučių trunka...



O dabar apie maistą. Kadangi turėjom virtuvę su visais indais, šaldytuvais
ir t.t tai maistą gamindavom patys, jei tą dieną niekur nevažiuodavom.

kaina kavinėse: blynai 2-3lt, ukrainietiški barščiai- 4lt, šašlas 12lt,
bobučių bandelės 1-2,5lt, totoriška samsa- 2,5lt (paragauti būtina, įdomus kepimo procesas).
Kavinėj - valgykloj pvz 3 barsčiai, 2 žuvies patiekalai, katlietas ir 2 bandelės mums kainavo 35lt ( bet tai buvo Alupka miestelyje) tai va kainos nedickos.

Mūsų miestelis žvelgiant nuo cerkvės kalno

Mes prie Azovo labai nesėkmingai nuvažiavom kažkaip užtaikėm į kažkokius miestukus labai tarybinius nei priėjimo prie kranto nebuvo normalaus ir dar publika kažkokia pakaušus ir agresyvi vaikščiojo, tai greit apsisukom ir atgal į Feodosiją pargrįžom ten ir užbaigėm paskutinias dienas prabūti

Taigi pailsėję dieną prie Juodosios jūros išsiruošėm link Azovo.

Kadangi prieš važiuodama labai pasigedau informacijos, kur ir kiek laiko važiuojam, tai smulkiai...kalnai visdėlto..greitis begalo lėtas 40-60km, o
jei dar priekyje greitesnis nei lėtas tai visai nekas, nors šiaip labai vieni
kitus užleidžia traukiasi į šonus, bais gera su tokiais žmonėm vienu keliu
naudotis.

7.30 iš Malorečenskoje
8.40 Sudak (užtrukom prie pilies apie 1 val reikia 3 val)
10.50 Feodosija nesustojom
12.30 Kerch (prie griuvėsių apie valandą)
15.00 Strelka Solenoje kaimas (Azovo jūra apie 1,5 val )
16.30 Feodosija ( prie bokštelio apie 1,5 val)
17.30 Staryj krym (yra sena mečetė bet pravažiavom nuorodą)
19.00 Symferopol (važiuot per Symferopolį nors ir lyguma neapsimoka)
19.30 Malorečenskoje.


Važiuojant link Sudako, kelias vieni serpantinai, greitis tikrai nepagazuosi
( dieve kol aš supratau kaip valdyt savo automatą kalnuose, gerai kad
visada stabdžiai veikė, bet mašinai kalnai nepatiko, tai gazuoji iki dugno,
o ta vos ant 70, o kaitik pasiekia viršunėlę- bac ant stabdžių...

Taigi pakrantė link Sudako vis labiau laukinė, bent jau taip buvo birželio pradžioj.
Pats Sudakas turi begalo gražią Genujos tvirtovę (Genujenskaja krepost), kadangi atvažiavom prieš devynias,
sutikom prie vartų sargybinį. Sakom pažiūrėt galima?- sako,- Galima, vaikams
nemokamai suaugusiems po 15 gvr, kaip paskui pasirodys, tai kasa dar
nedirbo tai mus įleido be bilietų būtų 50gvr kainavę (25lt)




nuo pilies viršaus tūrėtų atsiverti nuostabus vaizdas,

bet į tokį aukštį su
tokiu mažu vaiku būtų sunkoka greit užlėkt, o laiko nebuvom paskaičiavę..
iki šiol taip gaila..ech..očia vaidas nuo kalno vidurio


Papildyta:
Pasivaišinę prie pat esančios kavinės varvančiais čeburekais, važiuojam toliau į Feodosiją, ten yra pilies liekanos, lygtai to paties laikotarpio kaip Sudako ir Baklavos tvirtovės. Bet nutariam pasilikt kelionės pabaigai, nes nežinom kiek laiko užtruksim likusioj kelionės daly.
Dūminančios mašinos

cerkvės

mečetės

ir aguonom nusėtos jūros pakrantės

Papildyta:

Papildyta:
Paplūdimiai nedavažiavus Feodosijos irgi lygūs, ilgi, žmonių mažai, bet tik arčiau miestelio..viskas ima keistis, naujai staomi viešbučiai- tvoros...
Kelias nuo Feodosijos link Kerčio eina pievomis, greitis ir virš šimto

Miestas pasitinka su labai įdomiomis tilto statulomis


Kerch senas miestas. Nuo jo už sąsiaurio matosi Rusija.

Iki šiol krymiečiai ( o iš jų 70 proc rusai) blogu mini Kruščiovą, kuris anot jų savo žmonos ukrainietės gimtadienio proga padovanojo Krymo autonominę respubliką Ukrainai, sovietų sąjunga subyrėjo, o Rusija prarado krymą. Kelios metu matėm mitingus, agituojančias mašinas su garsiakalbiu skatinančias krymiečius nesutikti įsileisti nato laivyno ir prarast rusijos černamorskij flot...Ir kas įdomiausia, kad jie tiki jog atgaus Sevastopolį..na bet nesigilinam....
Važiuojant šita alėja ieško nuorodų į antikinio miestelio Pantikopey griūvėsius (5am.p.k.)...aha...kurgi ne..nuorodos...darko??

dar vienas varantis iš proto ukrainiečių kelio ženklai bei nuorodos, jos netgi gali būti, bet tai dar nereiškia, jog jums sukti reiks sekančioj sankryžoj...nes reikia antroj sankryžoj nuo ženklo,...bet nevisada,,bet tai dėsninga.
Kaip ten buvo nepamenu, rodos, kad nepatikėję jog reik sukti tokiu keistu keliu į tokį aukštą kalną mes pasiklausėm žmonių

ACHTUNG ACHTUNG...niekada neklauskite moters...laiko gaišimas..jai gali atrodyti, jog "reikėtų sukti- TEN", bet ji dar pasikviečia mamą, draugę ir tada visos nusprendžia, kad "gal ten"...poto supratom, kad klaust reikia vyrų- jei nežino- iškart pasako kad nežino, jei žino iškart pataria kaip lemgviau nuvažiuot, o ne trumpiau, taksistai ir autobusų vairuotojai- patys geriausi

Taigi pasirodo, kad lyg ir tas "keistas kelias" pravažiavom pro šią cerkvę


o vat pro ją tai jau tikrai geriau nevažiuoti, geriau lygiagrečiai esančiu siauru keliu, nes statumas baisinis, duobės tokios dažnos, jog nori nenori, vienas ratas bus duobėj iki pusės, jei bandysi lėtai važiuot per duobę- imsi riedėt atgal...
užvažiavus į kalną- snakryža ir visai nekvepia, kad tai turistų lankomas objektas, ima panika o gal stresas, nutariam nusipirkt ledų parduotuvęj ir paklaust kur mums važiuot...ir mano vyrąs kaip dingo pardoj taip dingo, mašinoj visas kondicionieriaus šaltis dingo lyg nė nebuvęs, ėmė kaisti, o jo kaip nėrtaip nėr..po 20 išeina su kažkokia fanatike, ta kad pasakoja pasakoja- sustot negali, o maniškis vis linksi ir nuo vienos kojos ant kitos- niekaip atsisveikint negali..tik poto supratom kokį auksą sutikę buvom, tai buvo vienintelis žmogus kuris didžiavosi savo kultūriniu šalies palikimu, išpasakojo, ką pažiūrėti, o kas yra nežymus ir visai nevertas nvažiuot, kiek supratom Kerčyje tik šis Pantikapei kalnas vertas
Papildyta:
užvažiavę ant kalno privažiavom iki pat griūvėsių, bilietų nereikia, parkavimas nemokamai, jei ne suvenyrai, galvotume kad patys tą vietą atradom...keista, kad nevertina- visdėlto reiktų- na bet gal tai tik laiko klausimas


laiptai link miesto



pamatėm vabalą, gražų ir tokį dičkį- pusės mano delno ilgio


vaizdas link Rusijos



suvenyrai

Tolimesnis tikslas Krymietiška " Kuršių Nerija"- azovo jūros pakrantė
ir vadinasi ji Kosa Arabatckaja strelka. (Арабатская стрелка или Арабатская коса (укр. Арабатська стрілка, крым. Arabat beli) — siaura ir ilga žemės kaip čia pasakius kuršių nerija tarp azovo jūros ir Sivaš įlankos sudaryta galima sakyt iš kriauklyčių. Ilgis 100km, plotis -250m- 8km, šiaurėja nuo žemės ją skiria genujos sąsiauris ( Геническии пролив)
turi Arabtckaja tvirtovę, mes jos neradom, matėm kažkokias sienas ne sienas iš akmenų, bet nesu ar tikrai tai ir yra- nes ženklų jokių, gal koks tarybinis statinys buvo.
Vasarą rašo kad vanduo siekia 29 laipsnius, nes jūra labai sekli, birželio pradžioj juodojoje jūroje vanduo buvo ledinis, tik įlendi ir žviegdama atgal, o čia tiurškiausi 20 min.
Vyras pasakojo, kad buvo šiaurėj ties Azovo krantais vanduo buvo drumzlinas, dumblinas- vienžo nepatiko, o čia super- švarus.

Važiavom iki kaimo Solenoe..pakol "normalus" žvyro kelias bagėsi, žemėlpiai irgi neberodo ar galima važiuot toliau


į vieną pusę pažiūri- nepaprastų spalvų pelkynai


į kitą- azovo jūra


Papildyta:
pasibaigus keliui, pravažinėjome bazę, namukai padaryti iš statybinių vagonėlių- išlindo moteriškė, pažiūrėjo ir nuėjo, tai mes tą bazę apvažiavom, sakom jūra turi būt arti. Mus iškart pradėjo lydėt kažkoks bais draugiškas ir mėlynais dažais išsiterliojęs vilkšunis, kol mašinoj, tai nieko, kad šalia bėga. Bet kadangi atvedė tiesiai link jūros- ėmėm pasitikėt. tik išlipom ir mane apėmė euforija- kiek kriauklių, nes smėlio nesimato- vien kriauklės, o kokios gražios mano - mėgstamiausios- na tokios kur perlai multikuose gyvena


vienintelis sutiktas gyvis pajūry- sobaka


žmogelio nė vieno


oi kad gerai paliko

suvalgę paskutinius bananus, ir sušėrę visus sausainius maujam savo drauguj, nutarėm, kad norim valgyt, nes 3 val, o nepietavę normaliai, ėmėm rinktis daiktus..ir tada atstiko neįtikėtinas dalykas, mūsų sobaka usiniervijo, ėmė urgzti, blaškytis, loti.ptiėjus prie mašinos ar į vairuotojo kėdę jau sėdau per keleivio, o smėlį ėmėm kratyt nuo kojų mašinoj, nes draugas visai suįžulėjo ir tiesiog buvo tikrai baisu...o kai užvedžiau variklį jis puolė po ratais , skalijo ir...ėmė kasti padangas- ir padangų gaila ir šuniuko ( va ką daro kai kompaneiską šuniuką palieka liūdėt per žiemą- stogas nuvažiuoja) ir važiuot norisi ir pervažiuoti bijau.
Na bet vistiek užsukau į bazę, paklaust ar gausim nakvynę jei atvažiuosim, taigi kaina 30 gvr (15lt) žmogui, virtuvė , puodai, patalinė yra
ir pasakė kad gi yra net dvi parduotuvės tame kaime, tad sukam iš keliuko link gyvenamų namų..
Ir tai ką pamatėm nebuvo itin miela- gyvybės jokios, arba tvora aplink namą arba



parduotuvės nė kvapo, važinėjom važinėjom ratais, žiūrim pilietis ant moco sėdi, klausiam:
-ar čia parduotuvė yra?
-yra, - perkreipė veida su ironiška šypsena ir tyli toliau
-tai gal galite parodyt?
-galiu,- ir vėl tyli
- tai kur?
- ten, - ir lėtu mostu parodo
Žinocia aš tik vaira suku ir minu...na radom parduotuvę- iškart matyt, kad saugi tokia atmosfera...


na nesusižavėjom, ir nutarėm važiuot į civilizaciją. taigi randam pardą su žasų kompaniją


čia musm pataria apsistoti pačioj strelkos pradžioj yra Nižnezamorskoje miestelis, tai ten viskas normaliai- gyvenama teritorija, žmonės nuomoja kambarius ir t.t
O čia užtikom avis kerpant






Papildyta:
O toliau gryžtam į Feodosiją ieškot Bašniu Kontantina 14 amžiaus. Kadangi neturėjom detalių krymo miestų žemėlapių, (o pirkt juos reik lietuvoj) tai teko klausinet žmonių..na bet radom...apleistą..vidury poilsio parko

Su tais lenkimais tai įdomiai Ukrainoje. Važiuoja koks didelis senas ir vos bejudantis į kalną savivartis ar dar kosk didelis mašiniukas, tai prieš kalną kažkaip lenkti lyg ir negerai - na nesimato. O nuo kalno, tai jis jau varo kuo greičiau, nes reik pagreitį įgaut prieš sekantį kalną. O tu bandyk jį lenkti - juokas vienas
Papildyta:
Mes buvom Kerčė pliaže pačioj Ugnies žemėj, tai pliažas labai aptiko, nes smėliukas kokio reta, o dar kai delfinai vos per kojas nepraplaukė, tai iš viso likom sužavėti