Papasakosiu apie gimdyma...Žodžiu...Kas ten sakė, kad kai vaiką pamatai skausmas pasimiršta...tai va...nifiga, dar dabar prisiminus plaukai slenka.
Ketvirtadienio vakaras, ač vis dar negimdau, nuvarėm su diedu pasishopint, paskambino mano tėvas, aš jį užtikrinau, kad tikrai negimdau, pažiurėjom su diedu filmą kažkokį ruošiamės miegot...staiga jaučiu kazkokį kliurkt Aha...pramušė. Į laikrodį pasižiūriu....23.40 Einu pas dieda, sakau "vandenys bėga"...tas.."tai ką daryt?"
-Kelkis.
Tuo pat metu jaučiu itartiną pasikartojantį maudimą ir staiga susuka vidurius.
Žodžiu, iveikus savo susinepatoginimą dėl vėlyvo gimdymo skambinu gydytojai, išgirstu apsimiegojusį liepimą važiuoti i ligoninę ir po apžiūros priėmime jai skambinti.
Nuvarom į ligoninę apie pusė pirmos, patikrina kaklelį, 2 cm...dokrorša -apsimiegojus...žvengia, maždaug nu iki ryto galit būt rami, dar tik 2 cm...Aš iš karto sakau, kad norėsiu epidūro, tai ta...nedarysim kol atsidarymo bent 4 cm nebus, o tai bus maždaug po 3-4 val.
Nupėdinu į gimdyklą, bet jaučiu, kad tie sarėmiai jau visai nebejuokingi, persirengiu atsigulu i lova ir kenčiu (mintyse keikiuos, kad 3-4 val neištversiu).
Toliau skliaustuose rašysiu tai, kas buvo pagalvota, bet neištarta.
Prieina prie manes bobele, tokia sena, susisukus, mažyte ir nubalnota nosim Sako:
-Skauda? (čia dabar, nuo kada valytojas prie gimdyvių prileidžia)
-Skauda
Diedas šnibžda man į ausį:
-Kas čia tokia?
-Valytoja, su didžiu įsitikinimu atsakau, o paskui užmetu akį į jos kortelę - božė moi...AKUŠERĖ
Šita BabaJaga atsivaro aparatą vaiko tonams ir sarėmiams matuoti, pajungia mane ir sako...
-Oi, gi visai neskauda, sarėmio stiprumas tik 30 balų..o bus virš 100. Taip, kad vaikeli, kentėk, kentėk...bus blogiau, mes moterys dar ne tai iškenčiam, čia gi kaip mėnesiniu skausmai dar (*****, tau mėnesines pries 100 metų buvo, ką tu atsimeni )
Aš jau pradedu raitytis ir draskyti diedui ranką....
Sarėmiai pasidaro žiauriai dažni ir žiauriai skausmingi. Vėl prieina BabaJaga.
-O kodel tu nesišypsai? Šiandien tavo diena, šypsokis ,vaikeli, šypsokis, nes gims princesyte susiraukus. (mano vaikas išsigas ją pamatęs)
Tam momente aš jau suprantu, kad ilgiau nebetversiu ir pradedu staugt...
Gimdykloj mes buvom pirmą val., staugt aš pradėjau apie puse trijų, tai atvarė ta budinti babce gydytoja man kaklelio tikrint, o mane prie viso kito per sarėmius žiauriai krėtė šaltis ir drebulys.
Žodžiu, sukišo man rankas tenai ir giržiu kaip per miglą sako...
-Jėzau, kosminis gimdymas, jau 5 cm atsidarymas (čia ta, kur aiškino, kad epidūrą aš gausiu po 3-4 val ), skambinkit gyd, jei norit, kad ji spėtu iki gimdymo (mano gyd buvo pasakius, kad jei 2 cm, tai nesinervuokit, aš atvažiuosiu į darbą 7 ryto ir priimsiu gimdymą)
Čia aš pratrūkstu rėkt..
-KUR MANO EPIDŪRAS!!!!!!!!!!!
-Oi...aš nežinau, aš bijau rizikuoti, kai gimdymo veikla tokia greita, skambinkit gyd, jei leis, tada iškviesiu anesteziologą.
Diedas skambina mano gyd, kažkur trys nakties, duoda raga budinčiai, ta:
-Angele, važiuok greičiau jei nori spėti, čia kosminis gimdymas (dar man apie kosmosą daugiau pašnekėkit).
Visą tą laiką aš staugiu per sarėmius taip, kad turbūt visa Katedros aikštė aidi.
Ačiu dievui Angelė "leido" daryti epidūrą. Iškviestas anesteziologas ir apie 4 ryto, kai mano atsidarymas jau 7 cm man suleidžia vaistus, nors beje pries tai aš jau kokius 3-4 sarėmius rėkiau, kad tuoj apsišiksiu
BabaJaga visą tą laiką laksto aplinkui su savo "vaikeli" ir "gerai dirba princesyte" ir vis liepa man per pertraukas tarp sarėmių užsimerkt... man užsimerkt norisi vien ją pamačius.
Epidūras buvo kažkoks susilpnintas ar ką, nes skausmą šiet tiek nuėmė, bet apsišikimo jausmas labai žiauriais tempais stiprėjo ir vos tik mano gyd atvažiavo mane praktiškai užkėlė ant gimdymo stalo. Nu ir prasidėjo.
Prisimenu tik tiek, kad BabaJaga vis karotjo:
-Kakok vaikeli, kakok, smarkiai stumk...
Mano gyd, kaip per miglą mačiau bandė kažką rodyti kaip reikia stumti..
Diedas snibždėjo į ausį, kažką panašaus į tsssss....(matyt rėkiau taip, kad varnos nuo Vilniaus stogų išsilakstė, sprendžiant iš mano 3 dienas užkimusio balso)...paskui jau girdžiu ir diedas rėkia:
- STUMK, STUMK
Kažkur ties viduriu (iš kosmoso nelabai suvokiau laiko tėkmę) mano gyd sako:
-Duok ranką, va paliesk čia, jauti galvytę?
-NENORIU AŠ NIEKO LIEST!!!!!! (girdžiu diedo tssss...į ausį) O TU ČIA NE TSSSUOK.
Diedas atšoka, girdžiu kaip gyd mano sako diedui:-
Tik nepykit, tik nepykit,- diedas vėl prišoka.
Dar pora BabosJagos kakok ir išgirstu kažkoki klyksmą...Gyd mane sulenkia ir matau sau tarp kojų kažką violetinio ir krutančio.
Bet man jau tas pats, kas ten per padaras, dar girdžiu kaip man siūloma nukirpti virkštelį...(nu jau ne...), kerpa diedas ir ją prakirpus aptaško krauju ta mėlyną padarą...man dzin, aš visvien kosmose, kažkur šviečia lempos...
Paskui kaip per miglą matau kaip diedas laksto po gimdykla beveik bliaudamas tai prie manes tai prie vaiko ir kaip lunatikas kartoja:
-Kokia graži mergytė, kokia graži mergytė!!!(pabandytu būt negraži)
Už tokį savo elgesį nusipelno begalinių BabosJagos simpatijų ir ta suvystytą vaiką paduoda diedui i rankas. Ir visą laiką kol mane siuva (pasirodo biški kirpo, gerai, kad nemačiau, bučiau dar daugiau kaukus) tas čiučiuoja, liūliuoja ir dar ten kažka daro.
Tai va tokia istorija. Kalbininkių atsiprašau už nemokšišką išdėstyma
