Rudeninė Kreta

Kaip sakė viena SM forumietė liūdnasis pelėnas, Kreta rudenį, tai loterija. Gali
pavykti, bet gali ir nepasisekti. Ir atrodo mes laimėjom tą loteriją nes kai buvome Kretoje oras tikrai buvo puikus ir be priekaištų. Bet apie viską iš pradžių.


Pirmoji diena. Atvykimas.
Atsikeliu lygiai 2.00 pasižiūriu į laikrodį, ir nudžiungu, šiandien vėl prasideda kelionė . Skubiai apsirengiu, nusiprausiu, atsisveikinu su forumu ir išvykstam į Vilniaus oro uostą. Žmonių tikri nemažai. Laukiu. Įvyksta įprastos, nuobodžios procedūros: priduodam bagažą, praeinam pasų kontrolę ir t.t... Po pusės penkių prasideda įdomumas autobusiukais nuvažiuojame iki lėktuvo ir į jį susėdame. Išskrendame punktualiai 5.50. Atsigeriu, užkandu ir užmiegu. Kai prabundu, iš už lango mane pasitinka pasakiškas vaizdas: jau prašvitę, ir debesys sklando ryškioje saulės šviesoje, ir ne kur toli, o prie pat mūsų. Žinoma, kaip ir visada, pasakiškų vaizdų įamžinti nepavyksta, lieka tik įamžinti juos savo pačio galvoje
čia toks kadriukas, bet irgi nelabai vykęs nes sparnas matosi


9.10 atvykome į Heraklioną. Prie oro uosto išdalino neblogus Kretos žemėlapiukus, kurie vėliau, išsinuomavus mašiną labai pravertė. Taigi, sulipam į Novaturo autobusą ir pradedam kelionę į savo viešbutį.

Vis dar pirmoji diena. Tikroji tiesa apie Anna Maria
Atvažiavę pamatęm kavinukės iškabą (realiai, per tą kavinukę viešbučio beveik nesimato, nes ji yra viešbučio dalis) įeiname į viešbučio teritoriją. Viešbutis tikrai geresnis nei maniau, ir aplinka daug gražesnė nei nuotraukos novaturo kataloge. Mes gyvenome tokiame kotedžiuke, turėjome 2 kambarius, tualetą su vonia, virtuvę, ir atskirą įėjimą (buvo pirmas aukštas)

viešbučio atmosfera puiki. Nemažas baseinas, puikios vakarienės. Bet man nelabai patiko kambarys su nedaug langų (buvo nuolat tamsu, nebent pradaryti duris), dar minusas yra tai, kad pusryčiai laaabai atsibosta kai yra tas pats per tą patį, bet kai nori valgyt, valgai nors pasirinkimas gana nemažas. Dešra, sūris, sviestas, įvairūs džemai, sausi dribsniai, feta sūris, pomidorai, konservuoti vaisiai, sausainiai, keksai... pasirinkti yra iš ko. (visko net nesuminėjau, nes nebeatsimenu).
Labai malonūs žmonės. Maria, moteris kuri, kai vėliau įsišnekėjom prasitarė kad miega tik pora valandų per savaitę. Klausiu, matyt sunku. Ji sako: taip. Bet užtad kai ateina lapkritis (baigiasi sezonas ir užsidaro oro uostas) ji sako, tada tik sleep, sleep, sleep. (čia citata buvo) tai va.
Atvykę pasidedam daiktus, nueinam prie jūros (dar vienas iš Anna Maria minusų - ji neturi priėjimo prie jūros, bet jūra nėra toli, tereikia pereiti pere Annabella vilage (nežinau kaip rašosi blush2.gif ) teritoriją. Apsižiūrim prie jūros. Papludimys prastokas. Didelės (maždaug 0,5 m aukščio) dumblo krūvos sujneštos palei krantą. Nemalonu. Bet jūra šilta, ir tai geriausia . Dar pasidairom, kur geriau nuomotis mašiną, paieškom geresnių kainų nes planuojam išsinuomot kitai dienai. Tą vakarą paragaujm vakarienės. Taigi dabar apie vakarienę. Viešbutyje Anna Maria būna maždaug 3 patiekalų vakarienė, pora garnyrų, gal 6 salotų rūšys, 3 padažų, vaisiai ir desertas. Mmm, skanumėlis . Vakarop nueinam pasivaikščiot, iki Hersonissos nenueinam, bet bent pasigrožim naktiniu miesto vaizdu:


Truputį pasivaikštom ir grįžtam. Mūsų gyvenvietės minusas yra, kad vakarais nėr ką veikt. (turiu omeny pramogas visokias) nebent apsigyvenumėte kokiame nepigiame viešbutyje.) Baigiasi pirmoji diena.

Antroji diena. Rytai

Atsikėlę ir papusryčiavę, nueinam iki nuomos punkto, esančio netoli viešbučio. Man atrodo "just" jų pavadinimas yra (dabar reklamą jiems darau hihihi.gif ) išsinuomojam naują (poros mėnesių) toyotą auris ir važiuojam į rytus. Per 1 h ar dar mažiau pasiekėme Agios Nikolaos. Gražu. Verta

Iš ten prie prieplaukos daugybė žmonių siūlo kliones į spinalongą už 12 ar 18 eurų, kai novaturas tą pačią kelionę siūlo už 45 eurus. Dar neblogas dalykas iš ekskursijų kuris yra tik Agios Nikolaos yra toks laivas, kurio šonai esantys vandenyje turi daug langų ir gali žiūrėti į jūros gyvenimą. Smagu turėtų būt, gaila, mums netiko laivo išvykimo laikas... Prieš 12 pajudėjome link Irapetros, pasigrožėjom, užkandom, išsimaudėm pietinėj jūroj, su labai šiltu vandeniu ir gražia pakrante. Nusimaudę ėmėm važiuot link Hersonissos.( Triukšmingas, gana nemažas miestas, su gana daug siuvenyrų parduotuvėlių ir panašių turistams skirtų objektų). Apie pusę septynių grįžom į viešbutį.

Trečioji diena. Pietūs: Matala & cretaquarium

Pusę 9 pajudėjus link Matalos, 10.30 jau buvom joje. Matala...


...ir nuostabiai skaidrus jos vanduo


gražu. Buvom užlipę į tas skyles pažiūrėt iš arčiau. Iš ties stulbinantys vaizdai. thumbup.gif Grįžom anksti, ir todėl dar nuvažiavom į mnao išsvajotąjį Kretos akvariumą. Oh... Dangus žemėje. (bent man, kaip žuvytei) . Milžiniški akvariumai su ne mažiau milžiniškom žuvim...


Ketvirtoji diena. Vakarai: Chanija

Nežinau ar verta važiuot į Chaniją. Žadėtos mažosios Venecijos ir kanalų nepamatėm, todėl patariu, kad geriau vykit be išankstinio žinojimo ką tiksliai pamatysit, nes tai gali nuvilti. Taigi, Chanija. Gražus molas, miesto parkai su kūdrose plaukiojančiais vėžliais, auksinėmis žuvelėmis ir kita. Taigi truputį nusivylę Chanijoje pasukom namo. Pakelėj pamatėm neblogą pliažiuką. Jis netoli Rethimno. Pliusai: smėlėtas dugnas, glaima prisirinkti daugybę labai gražių kriauklių. Minusai: toli nuo mūsų viešbučio . Vietiniai ten turi lauko bariuką, kepa ant laužo mėsą, ir geria raki turi didžiulį nuostabiai gražų šunį. Labai malonūs žmonės.
Vakarop pasukom link knoso rūmų. Gražu, ir daug geriau atrodo nei tikėjausi. Išvažiuojant iš knoso prasidėjo vakaro linksmybės. Nusukom ne tuo keliu, klaidžiojom nervavomės...
To rezultatai:
1.Vos spėjom į vakarienę
2. Pro knosą pravažiavom 3 kartus
Bet apie pusę aštuonių šiaip ne taip parsigavom namo.

Penktoji diena. Dzeuso urvas - lasithi plokščiakalnis

Apie 10h pasiekėme Lasithi eco park. Tai pastatas su vietine keramika, medaus gamyklėle, mini zoo sodu ir parku. Visai smagu ryte pavaikščiot Po to pasukom link Dzeuso olos - ji taip pat maloniai nustebino: puikus, deja, sunkiai nufotografuojamas vaizdas (dėl apšvietimo). Tikrai verta Pakeliui sustojome keliose tavernose. Skirtumai su Lietuvos kavinėmis
1. Kretoje beveik visose tavernose laisvai vaikštinėja katės ir prašinėja ėst. Jei norit duot, geriau duokit valgio pabaigoj, nes kai daviau pradžioj, tai per visą valgymą turėjau 2 į save atsuktus, gailiai prašančius maisto snukelius
2. Jie ten nuo sumos prisideda kokius dar 2-6 eurus, ir tipo čia teisinga sąskaita doh.gif

Šeštoji diena. Poilsis.
Dieną prieš šią vakare atidavėm mašiną, tad 5 -ąją dieną paskyrėm poilsiui. Visą dieną buvom pliaže ir mėgavomės kretietiška saule

Septintoji diena. Santorinas

Keliamės anksti ir ruošiamės į kelionę. Dar šiek tiek apie sausus davinius. Bent jau mūsų viešbutyje, sausame davinyje būdavo: sumuštinių (keistoki jie. Be sviesto - matyt kad neištižtų, o vietoj sviesto pridėta sūrio), dar obuolys, vandens buteliukas, truputis alyvuogių, fetos, paprikos ir įdarytų vynuogių lapų (dolmades) man jie nelabai patiko. Rūgštūs kažkokie... Bet tai nesvarbu. Svarbu - Snatorinas. Tad dabar apie jį.
Kažkaip mums nenusisekė (o gal kap tik pasisekė) kad nors visas keliones užsakinėjom iš novaturo (kiek buvom hersonisse ir bandėm pasiteiraut vietinių, viskas buvo uždaryta, tad ėmėm novaturo ekskursijas), autobusai ir gidai būdavo iš kitos agentūros (dabar nebepamenu kokios. Gal air baltic..) tai novaturo gidų gerumo ar blogumo nepatyrėm. Į Santoriną važiavom su latviais. (autobusu iki laivo). O laivas štai toks

Į kainą ( virš 100 eurų be ekskursijos) įeina ir pusryčiai bei vakarienė. Lygis panašus kaip ir viešbutyje, tik šiek tiek prastesnis. Mes plaukėme lėtaeigiu laivu. Pliusas tas, kad galima išeiti ant denio, degintis, ne taip smarkiai supuoja kaip greitaeigiame. Laive gyvai dainuoja žmogus, bet kad ir kaip besistengtų ir gražiai dainuotų, iš tiesų tik trukdo užmigti. Visi nori miego, nes anksti kėlėsi taigi... Vieną kartą ieškojau keliio į tą patalpą kur vakarieniaujama, ir perėjau (to nenorėdama, tiesiog taip tiesesnis kelias buvo) vaikų kambarį. Ir ką jųs manot? Nei vieno vaiko. Ant sofučių miegojo daugybė suaugusiųjų. Kelionė truko apie 5 valandas ( jei būtume ėmę ekskursiją, kelionė valanda sutrumpėtų, nes jie išlipa visai kitame uoste. Mes kažkaip pagailėjom tų 33 eurų ekskursijai juolab kad karštą dieną visai nesinorėjo lakstyti paskui gidę. )
Laive yra fotografas. Pirma nuotrauka - kai tik įlipi, su tautiniais rūbais apsirengusiu žmogum. Kita - fotografavimas šiaip laive. (abiem atvejais atsisakymų jie nepriima ) nuotrauka kainuoja berods 6 ar 7 eurus. Bet vėl nuklydau nuo temos. Taigi, išlipame iš laivo, užkylame funikulieriumi (į viršų - patį miestą - užkilti galimi trys būdai:
1. Funikulieriumi (berods 6 eurai) pora minučių.
2. Asiliukais (vėlgi 6 eurai) kaip sakė mūsų gidė, laikas priklausys nuo to, kiek bus užsispyręs jūsų asiliukas šiaip ar taip tai trunka apie pusvalandį
3. Kojomis (šio būdo nesirinkome nes aukštis didelis, yra labai slidu ir purvina , nes tuo pačiu keliu kaip ir žmonės eina ir asilai, taigi )
Pasivaikštom po Fyrą. Norisi kažko mažesnio bei jaukesnio tad maršrutiniu autobusu nuvažiuojame į Ia. Ten ir yra garsieji mėlyni stogai. Ir tai juos ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuot (jei tai ne bažnyčios). Tad nesupratu to išpūsto Santorino burbulo apie mėlynus stogus, nors jų ten tik keletas... Visgi buvo smagu

Kainos ten didesnės nei pačioje Kretoje keletų eurų.
Išėję 6h, į namus grįžome apie 23 h.

Aštuntoji diena. Neįvykusi Samarija
Sekančią dieną po Santorino buvome užsisakę kelionę į Samariją. Atsikėlėm apie pusę 5. Ruošėmės. Išėjom prie sutarto viešbučio. Laukiam. Štai jau ir tas laikas kai turėtų atvažiuoti autobusas. Kiekvienas ūžtelėjimas priverčia pakelti akis... Praeina 5, 10, 15 minučių... Prie ekskursijų lapelio parašyta, kad jei autobuso nesulauki daugiau nei penkiolika minučių, nedelsti ir skambinti. Paskambinam. Atsiliepia užsimiegojusi novaturo atstovė. Sako palaukti, ji pasidomės. Laukiame toliau, nors baigtis jau aiški. Pagaliau ji paskambina ir paaiškina, kad įvyko klaida sistemoje ir mes nebuvome įtraukti į sąrašus. Pasiūlo kelionę sekančiai dienai. Žinoma, sutinkame. Bet sugandinta tieik nuotaika, tiek suplanuota diena. Visą dieną prasivartom pliaže ir prie baseino.

Devintoji diena. Išlauktoji Samarija
Vėl keliamės anksti, kartojasi vakarykštis scenarijus, tik viską darome su didesniu entuziazmu, ir paima mus laiku, vietoje... Prasideda labiausiai bijota ekskursija. Iškart pasakau,kad viskas vyko daug geriau nei tikėjausi. Nebuvo taip sunku. Vėlgi tvirtinu frazę kad būnant Kretoje nenuvykti į Samariją būtų tikrai didžiulė klaida. Grožis pasakiškas. Einant buvo puikus oras - nekaršta (tiksliau, netvanku), nešalta. Pats tas eiti Samarijon. Daugybė mielų ožiukų pasiryžusių suėsti jųsų pietus. Miela. Egzotiška. Ir tikrai ne taip sunku kaip visi pasakoja.Kojas skaudėjo gal tik 1 dieną, ir tik truputį. Taigi verta
(neįsikelia man nuotraukos iš Samarijos, tad teks tik pabandyt įsivaizduoti visą tą grožį)

Gidė sakė kad bilietus į keltą iš Samarijos išdalins kavinėje, tik išėjus iš trasos, "Paradise". Tad daugelis ne tik bielietukus pasiėmė bet ir pavalgė ten (tarp jų ir mes ) Nekoks tas maistas. Tenka ilgai laukti, nes žmonių daug. (kad prisivilioti lietuvių jie net mūsų vėliavą yra pasikabinę) kainos didelės, kokybė prasta. Turėkit omeny. keltas plaukia maždaug valandą, bet pavargęs po Samarijos, tą laiką mielai praleidi miegodamas. Namo grįžtam vėlgi vėlai vakare.

Dešimtoji diena. Paliekame Kretą
Po 12 išdepartuoti iš viešbučio (norėjom prasitęst kambarį, deja tądien turėjo atvykti kiti žmonės, tad to padaryti negalėjom). Tad vaikščiojom, gulėjom pliaže ir pan. Į Lietuvą atskridome jau vėlai vakare, apie pusę 12, bet vis dėlto, kaip gera grįžt namo

dėl kavinių, tai tiksliai pastebėjai.Nesuprasi kaip užsakymo kaina "apauga".O ir padavėjas taip itikinamai žiūri į akis, kad manai, jog ne jis meluoja, o pats esi durnas, ir vos ne skručas.Per tokias keliones nepykstu už akivaizdžias(smulkias) apgavystes-jie iš mūsų gyvena.O jei jau išsiruošei į kelionę, tai kapeikinėtis ir neverta.Visada prisiminsiu gidės Turkijoje žodžius: "turistas turi padėti kelti ekonomiką tuo šalies kurioje yra".Tuom vadovaujantis, ir nervas neima.

Cia keletas nuotraukeliu is pasakisko grozio Santorinio, jei kas abejojate ar ten vaziuoti, tai tikrai neabejokit

Migle, vienas tos pastebėjimas: kai rašei apie sausą davinį ir sumuštinius, tai net juokas suėmė, kai parašei, kad keista, jog be sviesto.. Kretoje žmonės nežino kas tas yr, ir nenuodija savęs gyvūliniais riebalais Ten karaliauja alyvuogių aliejus, todėl ir žmonės ten tokie ilgaamžiai... mums reiktų daaaaaug išmokti iš jų mitybos..
Ir dar ten kai sakei, kad prie sąskaitos prisideda 2-6 eurus.. galėtum konkrečiau papasakot? man taip nėra nė karto buvę.

Migle, tą vėliavą šauni lietuvių kompanija po Europos krepšinio čempionato pernešė per visą Samariją ir padovanojo tavernos savininkui (kad prisivilioti lietuvių jie net mūsų vėliavą yra pasikabinę)

Ačiū už pastebėjimą. Atleiskit kad paskleidžiau klaidingą informaciją. Tiesiog man taip pasirodė
Papildyta:

Na taip buvo VISUS kartus kai pietavom tavernose. Tiesiog pats pagal kainas pats susiskaičiuoji galutinę sumą (ir net kelis kartus kad nesuklystum), bet atneša sąskaitą tai dviem , tai 4, tai 6 eurais didesnę. Galvojom, gal čia jie patys užsideda tuos 10 procentų aptarnavimui, bet sumos buvo daug mažesnės, taigi ne 10 procentų. Nežinau. Net kai pietavom savo viešbučio kavinėje, prisidėjo 3 eurus (kas keisčiausia, vieni prirašo tuos pinigus prie patiekalų, kiti - atskirai, nežinia už ką.) nors mums aptarnavusi moteris jau buvo gerai pažįstama ir pan, tikrai labai maloni, bet vėlgi nustebino tie 3 eurai. Į konfliktus dėl poros eurų nesivėlėm, bet vistiek nemalonu.

o tai jūs net nepaklausėt kas tai ir už ką? aš nemanau, kad tai būtų konfliktas. Bet šiokį tokį paaiškinimą manau žinau, kaip pažįstanti šiek tiek vietinius ... taigi, paprastai prie maisto jie atneša duonos, automatiškai, ir skaičiuoja už tai eurą ar du (mane tas irgi iš pradžių stebino, vėliau jau ne, pripratau, tokios ten taisyklės), ir dar po eurą ar panašiai, kartais šiek tiek mažiau priklausomai nuo tavernos, skaičiuoja už vadinamąjį "couver", nuo žmogaus atskirai. tai stalo padengimas, įrankiai ir pan. Tai irgi ten taip priimta, ir nors mus gal ir stebina, tiesiog ten yra taip kaip yra ir viskas. Bet vistiek manau, kad jums reikėjo pasidomėti už ką tie papildomi eurai, nemanau, kad būtumėte likę nesuprasti.

Apie duoną esu girdėjus, suprantu. Tiesiog mums tai neįprasta ir tiek

Teisingai! Kaip tik su ta kompanija ejome per Samarija

Gyvūnai Kretoje

Kretoje mačiau labai daug įvairių gyvūnų. Gyvačių(kalnuose), driežiukų (labai simpatiškų ), kalnų ožkų (labai mielos. Samarijoje yra daug šių ožkų, jos mielai ėda batonus, sumuštinius iš rankų . Tai man pasitaikė toks įvykis. Jau ėjom link galo trasos, ir pamatėm ožkų porą. Kadangi dar turėjau maisto, priėjau ir ėmiau maitinti. Atidaviau pusę bandelės ir norėjau eiti, o ji pradėjo vytis teko ir likusią pusę sumaitint, bet tada jai ir tai negana buvo, visas mano rankas išuostė, vos ne ėst jas pradėjo galiausiai ėmiau glostyt ir pabėgo (jos nemėgsta ir nesileidžia būt glostomos) Tai vat tokia pažintis su Samarijos ožkomis. kretoje nemažai katinų. Jau nekalbant apie šunis. Kai pasakojau apie Santoriną, (tiksliau, tik užsiminiau nepapasakojau istorijos apie savo 16 Santorino šunų (13 pačiame Santorine)Labai mėgstu šunis. O jie ištikimai lydėjo mus Santorine. 2 pirmieji atbėga kai imame žmones iš vieno viešbučio, kartu su jais(nežinau kodėl). Trečiasis prie laivo. Toliau jau visi Santorine. Kadangi buvo karšta, visi išgriuvę miegojo. Bet nenufotografavom, nes mažai vietos fotoparate buvo likę. Bet jau tokie simpatiški matosi, žmonės juos myli, leidžia miegot, tarkim, prie tavernų įėjimų, Lietuvoje tai neįsivaizduojama Šunys tokie gražūs, dideli, ir jų tiek daug (13 vien Ijoje mačiau) Kai pamačiau 1, 2, tiesiog pasigrožėjau ir tiek. Bet po to jau pradėjau skaičiuoti. Tai savotišku žaidimu virto . Galiausiai suradau 13 šunų. Ieškau 14. Girdžiu, mane šaukia. Atsisuku. Į mane didelėm gražiom akim žvelgia apsiseilėjęs buldogiukas Jis ir buvo paskutinis mano matytas šuo Santorine. (Vienas dar bandė tapt 15, išdidžiai praėjo pro mane, bet susivokiau, kad jį jau mačiau, ir tas šuo jau suskaičiuotas ir pažymėtas .
Katės ten taip pat (jei ne labiau) mylimos. Praeinant pro aukso parduotuvę mačiau tokį vaizdelį. "iščiustyta" aukso parduotuvė, o vidury jos, guli išsidrėbusi katė. Keistai atrodė. Bet kaip jau sakiau, žmonės ten myli gyvūnus.
Lasičio eko parke mačiau tipiškų kaimo gyvūnų (kiaulių, karvių, ančių) bet tuo girtis neverta, nes čia nieko įpatingo .

Dar keletas kadrų

Dar keletas kadrų

Matote kadrus iš Samarijos, kurie pagaliau teikėsi būti įkelti






Agios Nikolaos

Kalnų kaimelis

Vėjo malūnėliai netoli Lasičio

O va čia tokios keistos dygliuotos gilės augančios ant visai į ąžuolus nepanašių medžių

Kalnų serpantinai

Santorinas

Namelis uoloje

Įvairių objektų ir ekskursijų kainos Kretoje

Daug kartų pieš išvykdama klausiau, bet dabar jau pati galiu patvirtinti - sekmadieniais Kretos muziejai tikrai nemokami. Sekmadienį turėjome tik vieną, ir buvome tik viename muziejuje (jei galima sakyti, jog tai muziejus). Tai buvo Knoso rūmai (po kurių labai linksmai klaidžiojom Herakliono apylinkėse). Billietas į Knosą kainuoja (ar bent kainavo šį rudenį) 6 EURUS. Manyčiau, kad tikrai verta apsilankyti.
Dzeuso urvas buvo iš tų objektų, kurie maloniai nustebino. Tikrai labai gražu. Esu skaičius internete, kad jei esi buvęs paprasčiausiame urve kur nors Slovakijoje, matei visą tai, ir dar su kaupu. Bet maanu, kad viską aplankyti ir įvertinti reikia pačiam, nes bent jau man Dzeuso urvas paliko nemažą įspūdį. (Bilietų kasa yra jau užlipus į viršų, prie pat olos. bilietas į Dzeuso urvą kainuoja 4 eurus.
Kretos akvariumas... Gera prisiminti. Buvo labai gražu, įdomu, ir dar tos didžiulės žuvys... Bilietas 8 eurai. Vėlgi verta.
Pereikim prie stambesnių objektų.
Ekskursiją į Santoriną pirkome iš Novaturo, nes kai tik nueidavom žiūrėt pas vietinius, būdavo uždaryta. Novaturo įkainiai:
Autobusas - 10eurų
Laivas - 80 eurų
Ekskursija - 33 eurai.
Taigi bendroje sumoje išeina 123 eurai. Iš šių komponentų galite atsisakyti eukskursijos.
Į Samariją turėjome važiuoti su anglakalbiais, bet kadangi įvyko klaida, ir mes nebuvome paimti į autobusą, kitą dieną į Samariją važiavome su Lietuviais. (Žinoma, riekia dėkoti Dievui, kad mūsų nepaėmė anglakalbiai, o ne lietuviai, nes jei mūsų būtų nepaėmę lietuviai, į Samariją nebenueitumėm, kadangi, už 2 dienų išvyktumėm.
Samarijos kainos:
58 eurai(su lietuviais)
Į kainą įeina: autobusas, įėjimas į tarpeklį ir laivas iš Samarijos.
Tuo tarpu tas pats paslaugų paketas, bet su anglakalbiais, kainuoja 39 eurus. Gidė tvirtino, kad skirtumas tik dėl to, kad kai kuriems žmonės saugiau su sava tauta, lietuviais. Tai tiek trumpai apie pagrindinius objektus.