"Kakojimo" baime

Man skubiai reikia patarimo:
Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš kokį mėnesį pradėjau dukrą pratinti prie puoduko, jau mums gerai sekėsi, bet ji suviduriavo, ir nespėdavo nubėgti iki puoduko ir vis padarydavo į kelnes. Nei aš bariau ją nei ką - bet ji ėmė bijoti kakoti - labai verkdavo, tai ėmėm vėl dėti pampersą, ir lygtai ji nusiramino.
Bet dabar jau visą savaitę ji beveik nekakoja, matyt viduriai kietesni, padarė pora kartų tokius kamuoliukus kietus.
Bet ji labai panikuoja - ir kai pakakoja prasideda isterija - puola į vonią , kad ją prausčiau greičiau. Bet dabar pastebiu, kad ji nekakoja specilaiai - ji pajaučia , kad nori kaku, ir užsispaudžia, ir nekakoja, nes bijo... Visa nakti šiandien vargau - vis prašė ją į vonią nešti prausti, nors nieko ji nedarė...
Jai greitai bus 2m.
Gal kam panašiai buvo?
Kaip įveikti tą "kaku" baimę?

Mano dukrai panašiai tokio amžiaus buvo taip, bet tik dėl to, kad po kelių antibiotikų kursų žiauriai užkietėjo viduriai. Vaikas taip pat norėjo tuštintis, bet bijojo. Na mūsų atveju, mes tiesiog sprendėme problemą. O dėl baimės, tai pradžioje ir net per jėgą teko sodinti, ir saldainius siūlyti. Dar aš patepdavau išangę vaikišku aliejumi, kad lengviau būtų pasituštinti. Po kelių dienų viskas susitvarkė.

Viktualina, atrodo, kad musu situacija aprasei. Mes va pries koki men. tokia krize turejom, nors jau senai tualete viska darom Matyt, mazei buvo uzkieteje viduriukai ir skaudejo tustinantis. Nes pastebejau, kad visa net israudus stenejo. Po to karto pradejo bijot daryt, kencia pora dienu, kai jau nebegali, tada i kelnytes pradeda daryt, pamatau, pasodinu ant tualeto, tai verkia, nedaro, net isitempus visa kencia. Budavo ir kelnytes randu patepliotas. Irgi visaip ikalbinejau. O ji neseda ant tualeto ir viskas. Tai emiausi tokiu priemoniu- visu pirma maitinau avizu kosyte, dar slyvu sulciu vis duodavau pagert. Na, merginai paleido vidurius, tada jau nebekentesi Greit ant tualeto, nors ir priesinasi, stengiasi pabegt, bet tik tol, kol pradeda kakot. O po to pati laiminga budavo Jai juk irgi stresas, kad i kelnes daro. Dar turejom tualete knygute, tai pasodinu ja ir skaitau, taip uzkalbu dantis ir pamrsta, kad kaku laikyt reikia Svarbiausia, aisku, neleist uzkietet viduriukams, nes tada jau aisku vaiku skaudes ir ta baime vis dides. Po poros kartu ta baime pasimirso, ne bent jau kuriam laikui. O siaip cia juk dazna vaiku problema. As saviske isvis labai sunkiai ant puodo kakot pratinau Beje, mums irgi buvo panasiai- jau lyg ir darem, prasemes, bet susirgom rotovirusu, pradejom viduriuot ir viskas. Ir praustis maniske irgi iskart prasydavosi, dar net nepadarius. Taip as ir susinodavau, kad jau kaku nori- iskart tada i tulika nutempdavau

Ačiū labai atsakiusioms,
pas mus viduriukai jau lyg ir pralaisvėjo, bet va dar vis verkiam ir bijom ir lekiam į vonią...
Naudosius jūsų patarimais - gal pereisim šią "krizę"...

Tustinimasis yra baime keliantis dalykas maziems vaikams. Tai yra baime, panasi i kitas baimes, susijusias su kokios nors "kuno dalies" netektimi, pvz., baime kirptis nagus, plaukus.
Baime gali buti susijusi ir su patirtu skausmu tustinimosi metu. Vaikas bijo tustintis, nes bijo, kad vel skaudes.

Viktualina, is to, kaip aprasete situacija, kad jau sekesi gerai pratintis prie puoduko, o paskui staiga dukra praviduriavo, padare keleta kartu i kelnytes, galima isivaizduoti, kaip vaikas jautesi. Ji dziaugesi kad jai gerai sekasi, ir jaute, kad ir Jus dziaugiates del to. Paskui, kai praviduriavo, dukra tai galejo jausti kaip didele nesekme, nes ji nebegalejo kontroliuoti tustinimosi. Nors Jus ir nebarete, bet kai nespejusi nubegti i puoduka padarydavo i kelnytes, tai yra sunku paslepti naturaliai kylancius neigiamus jausmus del to (mazas vaikas yra labai artimai emociskai susijes su mama, todel gerai jaucia, kaip jauciasi jo mama). Be to, kai viduriuodama padarydavo i kelnytes, ko gero jausdavo nemalonu kvapa (turbut todel dabar vis praso praustis).
Kaip galima matyti, labai daug nemaloniu dalyku tapo susieti su tustinimusi. Todel vaikas ir bijo, nenori dabar tustintis.

Kaip pakeisti situacija?
Vienas is gana efektyviu budu, individualus uzsiemimai su moliu (tuo naturaliu, rudu). Zaisdamas su moliu, (kuris labai primena ismatas), vaikas patiria daug teigiamu emociju, ir baime pamazu mazeja.
Jei priklausote Antakalnio vaiku poliklinikai, galite kreiptis pas mus (nemokamai) del uzsiemimu su moliu.
Gali buti, kad laikui begant baime tustintis praeis savaime, bet gali uzsitesti ir labai ilgai. Siuo metu geriausia nespausti vaiko tustintis ant puoduko, jei bijo. Tegul viskas pasimirsta.

Gerb. psichologe, labai ačiū už išsamų atsakymą. Mes vis dar bijome kakoti, ir tai darome retai.

Aš esu kaunietė, priklausau Kalniečių poliklinai - nežinote ar kas nors panašaus į jūsų minėtus užsiemimus ten gali būti?

O gal kas žinote kur galima gauti tokio molio ir užsiiminėti su vaiku namuose?

Viktualina, molio galima rast pirkt, tiek rudo, tiek balto. Na, tik gal jis ten nelabai jau naturalus. Bet su tuo naturaliu juk sunkiau, jis greit dziusta, reikia pastoviai drekint. Bet jei labai reikia, galeciau ir naturalaus gaut Kalnieciuose Vaiku prekese vakar kaip tik apziurinejau balta moli, ten kur iv. rastines reikmenys isdelioti.

Svarbu, kad vaikas neuzlaikytu tustinimosi ilgiau negu tris dienas. Jei uzlaiko ilgiau, reiktu konsultuotis su pediatru, ar nebutu reikalingi laisvinantys vidurius vaistai (kad tustinimosi sulaikymas nepakenktu zarnytems).
Gali buti, kad dirba Jusu poliklinikoj vaiku psichologas, kuris dirba su moliu, o gal dirba kokiu nors kitu metodu.
Jeigu dirbsite namie su vaiku, svarbu neversti vaiko dometis moliu nuo pat pradziu. Galima pabandyti atsargiai ji sudominti (pati galit parodyt, kaip i moli galima ikisti ranka, atsignybti, padaryti rutuliuka...). Zaidimas gali trukti apie 30 min..Kartais tik po penkto susitikimo su vaiku jis isdrista ikisti pirsta i moli.

Molis turi buti rudas. Esu maciusi, kad jo buna pirkti zaislu skyriuose. Kadangi dziuna, ji galima laikyti suvyniota i dregna ranksluosti polietil. maiselyje. Zaidimo metu turi buti viena pastovi vieta, kur vaikas su moliu zais.

As nezinau, ar tikrai pades, jei Jus bandysite tuos uzsiemimus namie. Nes vienodai svarbus tiek molis kaip darbo priemone, tiek specialus bendravimo su vaiku budas (kuris vadinamas nedirektyvia zaidimo psichoterapija).
Bet galima bandyti.

gerb. psichologe rase, kad baime gali buti susijusi ir su patirtu skausmu tustinimosi metu. Vaikas bijo tustintis, nes bijo, kad vel skaudes.


sitaip gaunasi uzburtas ratas - mes jau antra savaite kovojam su tuo neaiskiu nenoru daryti... po klizmutes viskas buvo OK, o po to vel dvi dienos nenoras... sako "bijau, kad vel skaudes" ir nors tu ka
itikineju kaip tik moku ir svelnumu, ir piktumu - jokiu rezultatu. Labai jau nesinori pratintis prie tu Microlax arba iprastu klizmuciu.. nupirkau duphalac sirupelio ir maista darau su daug darzoviu, tarkuoju obuolius su morkom, avizine kose, slyvas, kefyra, daug skysciu duodu... ka dar daryti?

liepiu atsitupimo pratimelius padaryti, pilveli masazuoju, leidziu visokiu zaislu i WC prisinesti ir t.t. ir pan.
taciau... jokiu rezultatu - "nenoriu" ir taskas

dabar dukra (3,5) nebeleidzia jau ir klizmutes statyti, klykia ir priestarauja - jauciu, kad pasidarysim psichiskai nestabilios tiek ji, tieks as.. negalima gi nuolat terorizuoti su tuo puodu ir prievartauti su klizmom.

pagelbekit! (mes is Vilniaus, priklausom Centro poliklinikai)

Pas mus tai tokia problemele:
Nepadarys kaku, jei nebus su pampersu . Ir visa tai prasidejo nuo to, kad vasara, jai begiojant po namus pliku uzpakaliuku, ji pradejo kakoti . As labai nustebau pamaciusi, kad mazoji ne juokais issigando, ji bega ir barsto kakucius, lyg begdama nuo to. As pasimetusi nezinojau ka ir paciai daryti
Galiausiai as ja tvarkydama aiskinau jai, kad kakutis tai kaip ir sysiukas, kad tai nieko tokio baisaus
Bet iki siolei, nei i puoda nei tualete kaku nedaro Kad ir kaip mes jai aiskinam, rezultato kolkas nulis taip kad siai dienai mums pampersas reikalingas tam, kad ramiai miegoti ir daryti kaku.

Mirtishe,
Kadangi dabar atsiradusi kova gerų rezultatų neduos, tai geriau kuriam laikui nurimti ir neįkalbineti vaiko sėstis ant puoduko. Tai sumažintų psichologinę įtampą tiek vaikui, tiek Jums. Ar buvo laikotarpis kada tuštinosi normaliai? Jei ne, tai reiktų, kad pakonsultuotų gydytojas, ar nėra fizinių problemų, susijusių su tuštinimusi. Jei gydytojas jokių sutrikimų neaptiks, tada galit nueiti pas psichologę Jūsų poliklinikoje. Jei neklystu, Centro poliklinikoje dirba vaikų psichologė Dalia Vyčinienė.