Neįgaliukė

Sveiki. Gimiau sveika, grazi, mergaite, mamos pasakojimu, buvau graziausia is tos dienos gimusiu naujagimiu visi dziaugesi pats gimdymas praejo be komlikaciju. Po pusmecio mama pastebejo, kad man miegant labai sujudejo lopsys su manim, bet mama priejus nieko nepastebejo keisto as miegojau ramiai. Tai pasikartojo keleta kartu. Augau normaliai kaip ir visi vaikuciai tik nesitiese kumsteliai ranku jie buvo suspausti ir su kumsteliais buteliuka emiau. Tuomet gydytojai nustate, kad man vaiku cerebrinis paralyzius..... Mamai daktarai liepe pasidaryt aborta ir manes negimdyt, atsieit po mano gimimo gali jin mirti,jos sirdele neatlaikyt ir liks kiti jos vaikai naslaiciai, bet jin isvalymo nesidare. Pries gimdyma jin atsigule anksciau i ligonine. Daktarai bijodami kad jin nemirtu leido jei stiprius vaistus nuo sirdies kurie parlyzavo mane. O mama po manes atlaike dvi dideles avarijas mire 75m. nuo sirdies. Jei nepaskutine avarija gal dar ir sendien gyventu.
AS kaip ir visi vaikai augau, baigiau mokykla, isidarbinau. Defektai dauk kam uzkliuvo, daug nusivylimu ir pajuoku teko isklausyt. Jie labai ryskus nebuvo, bet jie buvo Kaip ir visiem sveikiem taip ir man buvo vaikyste, paauglyste, jaunyste. Kaip pas sveikus, taip ir pas mane buvo svajones, norai. Ilgai gyvenau viena, bet buvau nenustygstanti vietoja, norejau viska isbandyt savo kailiu ypac, kad zinojau kad mano liga nepaveldima. Istekejau pirmas vaikelis gime, gimdyt ejau nusiteikus, jei gims nesveikas neleisiu jam gyvent, nes nesaldus yra negalio zmogaus gyvenimas,bet gime grazus sveikas, augo kaip ant mieliu jokio vargo nebuvo. Labai, labai norejau dukrytes, kuri daug kur man padetu darbukuose, kurie man sunkus iveikt. Gime dukryte, bet jin neigali Su kuria turiu daug vargo, daug skausmo. Kai gime iskart pamaciau kad kaskas netaip kad jin kitokia tik aisku as nesupratau kas jei. Nuzudyt ja bijojau, nes buvo sunus kuriam as raikalinga buvau salia jo, o ne kalejime ar anapylyje. Man buvo didziulis skausmas, didziulis pasimetimas, didziule tamsa, ateities nezinia , atsiverus didziule bedugne as vaiksciojau jos briaunomis. taip norejosi ikrist i ja, pranykt, bet negalejau. O dar vyras kito mastymo kitokio poziurio i gyvenima, mudu labai skyriames. Man siaubingai sunku. Gydytojai siule atiduot dukryte i vaiku namus, as negalejau sito padaryt. Tuomet as negaleciau vadintis mama man butu buve dar sunkiau, o be to zinau, kokio jis neigalumo bebutu jam reikalinga mama, jos siluma, meile, palaikymas, padejimas gyvent. Gi ji nekalta kad kitokia, tai mano kalte, nereikejo man gimdyt. Gi esu neigali pati ir nereikejo vaidint, kad galiu. Kaip atsukt rata ir ispirkt kalte, dukra nesupranta, kad jin kitokia, tik tiek kad man sunku ji vis mazas vaikas, bet sunus, gi jo apsunkinau gyvenima. del jo labiausiai siuo metu pergyvenu. Kaip neiseiti is proto, kaip susitaikyt su sitokiu mano gyvenimu . Tikrai as tokio nenorejau. gi galejo jausmus atimt is manes norus jei jau skyre likimas man paciai gyvent invalide Kodel uz ka dukra sitokia ???????????????????

Pirmiausia pyktį reikia sutramdyti. Sunku įsivaizduoti, kaip Tu jautiesi. Gal patarčiau bandyt peržvelgti savo vaikystę, ką prisimeni, kaip Tave mama augino, kas buvo blogai, ko norėjai. Kokią mokyklą lankei, kokios bendravimo problemos.

Tam, kad išsiaiškintum, kokias mama klaidas darė, kad tu užaugai savęs nemylinti ir su tiek prisikaupusio pykčio.

Tam, kad auklėdama savo dukrytę, džiaugtumeisi ir pakeistum savo požiūrį. Užaugintum ją moterį, mylinčią save ir besidžiaugiančia gyvenimu. Turinčią šeimą, kuri ją palaiko, remia ir didžiuojasi.

Čia mano patarimas, sunku kalbėt. Nepyk, bet atsirink, kas tau tinkama.
Turėjai tiek stiprybės sukurti šeimą, pagimdyti du vaikus, tai tik ne dabar pasiduoti laikas. Tikrai pavyks

vireja tikrai nosirdiai stengiuosi tave suprasti, isklausyti
o pati skaitei, ka parasei? nepaisant to, kad pati turejai negalia ir kentejai, turejai gyvenime ir geru akimirku, turi sunu- tai tavo dziaugsmas
kokia tavo mergytes negalia? galbut ji taip pat patirs patyciu ir ivairiu blogu pastabu, bet gal ir ji bus laiminga, tavo pacios pavyzdys rodo, kad nepaisant negalios, susilaukei sveiko sunaus- turi sau paguoda ir dziaugsmeli

jeigu jau taip isejo, kad neatsisakei jos, ji gime- taip ir turejo buti, reiskia ji siame pasaulyje reikalinga

o i aplinkinius nereikia kreipti demesio, as regis ir sveika, bet esu susilaukusi tiek patyciu, tiek blogu zodziu ir veiksmu, kad niekam nelinkeciau visuomene yra supuvusi, reikia spjauti i tuos blogiukus ir gyventi, gyventi ir dziaugtis kiekvienu mazu dziaugsmeliu

sekmes

O Dievuliau, net sunku skaityt tai, ka parasei, Vireja. Nezinau ir ka pasakyt, tik tiek, kad ir kaip sunku bebutu, turi prisiminti, kad tai tavo vaikas, kad tai tavo KUNAS IR KRAUJAS, kad turi buti stipri ir kad ir kaip atrodytu neimanoma - ir toliau vykdyt sia nelengva savo misija, tuo labiau, kad kaip matau tavo dukrele jau paaugle, juk tiek sunkumu jau praeity. Buks stipri...Galvok tik apie tai, koki ji tau kelia dziaugsma. Kita vertus lengva man kalbet...Gal visa tai ir bergzdzia...

Tikrai labai sunku skaityt tokias istorijas,ir nieko negali padaryt,vieniem gyvenimas rožėm klotas,o kitiems tik jų spygliais. Visi užduoda klausimą kodėl,bet jis taip ir liks visą gyvenimą atsakymu KODĖL

Labai liudna, bet ka padarysi, nesam kryziu koki Dievas dave. Verkimas ir neviltis niekuom nepadeda. kazkaip reikia per negaliu save suimt i rankas ir gyvent. Juk gyvenam viena karta, tai reikia gyventi taip, kad vaikuciams ir kitiems artimiems zmonems kurie supa mus, salia musu jiems butu gera.
Reikia ieskoti laimes ten, kur atrodo jos tikrai nera. Nors ir skaudu, nors sirdis krauju sruva, bet reikia ismokt matyti gyvenime ir sviesias spalvas. Juk taip smagu kai vaikutis nusisypso, nors jis ir neigalus, bet jis laimingas. Tu patikek, tavo dukryte tikrai laiminga, nes ji turi sauniausia mama pasaulyje! Ir tikrai tavo vaikuciai nenori mamytes matyti verkiancios, jie nori kad mamyte visada sypsotusi. tada jie jausis iki begalybes laimingi.

Už ką? Mes negalime atsakyti į šį klausimą ir niekada neatsakysime. Tačiau daug ką galime padaryti dėl savo vaikų. Vidinės kančios tegu ir pasilieka su mumis ir nepersiduoda vaikui. Virėja, juk tu esi mama, esi reikalinga savo abiems vaikams.
prisimink savo mamą. Juk ją irgi graužė vidiniai pergyvenimai, bet buvo su tavim ir neatsisakė ir nenužudė, neduok Dieve, kaip tu kalbėjai. Ieškok gyvenime ne skausmo, o laimės. Rask ir duok savo dukrai stiprybės, meilės. Gyvenimas yra vertas gyventi, net jei ir žmogus neįgalus. Mano Augustas tikrai patiria daug džiaugsmo, yra patenkintas, nors aš pati suprantu kiek daug iš jo atimta. Bet yra kaip yra ir netemdykime juodomis mintimis sau gyvenimo.

Vireja tu ne viena esi tokia tu tiesiog aprasiai mano gyvenima. As pati neisdrysau prisipazinti visko. Kopa apie koki pykti kalbi as neradau jokio pykcio skaidydama. Aprasytas tik vienos is vaikystes neigalios moters gyvenimas.
Mintim nuklydau i savo vaikyste. Mama augino viena 4 vaikus. Jin stengesi del manes vazinejo pas daktarus, norejo itaisyt i mokykla kur baigciau vidurine ir specialybe isigyciau, bet vienur buvau per gera kitur per bloga. Baigiau su sveikais vaikais 12kl. Nesakau , kad visi buvo zaurus mano atvilgiu, bet buvo tokiu kurie skaudino ir taip suzalota mano sirdi as buvau labai jautri. Vienas trukumas buvo, kad as tokia viena buvau tarp sveiku, labai kvailai jauciausi, kaip nuoga paleista i gyvenima negalinti usideti rubu,net nezinau kaip tai nusakyti. Mama mane mylejo, jauciausi saugi, man buvo gera su ja gyvent, net nenutuokiau, kad jin labai pergyvena del manes. Pries mirti jin manes pradejo atsiprasyt, as vos soko negavau sitiek m nugyvent su kaltes jausmu, kaip baisu. Negalvokit, kad as jei reiskiau kokius priekaistus, niekada, mudvi buvom geros drauges as jei pasakodau viska, tik kas gera. Bet kaip ir visi uzauge pauksciai iskrenda is savu lizdu taip ir as iskridau. Buvo sunkumu isidarbinti, pastebeja kad as su trukumais atsakydavo teigiamai, bet likimas manes visai nenuvyle, kurie priimdavo nepastebeja mano neigalumo nebegaledavo atsakyt nes neturedavo prie ko prikibt taip ir likdavau dirbt ir sendien turiu triju kambariu butuka:) Gyvenau ilgai viena,daug kur vazinejausi, net su paputkem:) Turejau berniuku negaliu skustis vienus as pati palikdavau kitus tevai neleisdavo su manim draugat, net mano buvusi uosviene neleido savo sunui zenitis manes, tik jis neklause, o galejo paklausyt. Gal sendien as taip klabu, kad dukryte mano, mano dziaugsmas ir skausmas su negalia. Jei jin but sveika buciau pati laimingiausia mama pasauli.
Mane labiausiai zlugdo tas kad igimta, tie genai. Tikriausiai jau taip buna ko nesupranti nezinai tas baisiausiai ir glumina. Reikia but labai stipriam nekreipt i aplinkiniu zmoniu replikas. Viena kaimyne labai skaudindavo mane, uzpirkinedavo mises, kad man nesisektu tik nezinau kodel, jin prisipazino ir atsiprase dabar, kai jos dukra is psihetrines neiseina. Bet jin mano gyvenima juodino juodai rasdavo dar ja palaikanciu, aisku as jei atleidau zodziu, bet sirdi mano vistiek liko skausmas tik apsimetu, kad tai man buvo nereisminga. Pabegt as nuo situ zmoniu negalejau, nes gyvenome vienam bendrabutyje. Dabr vienam name, vienoje laiptineja:)
Dukra iseina i kiema visi ja erzina buna, kad net ateina isikviecia is namu, kad is jos pasisaipytu, pareina apspjaudyta, aplaidyta is kaiusiniu.. Neisleist laikyt ja uzdarius namie negaliu, nes nuo mazumes ja visur vedziojausi nors ejo atbulom, leisdavau viena i kiema, kad intelektas jos labiau vystytusi. Kaskaip kai buvo maza nelabai skyresi is kitu, o jos bendraamziu buvo nemazai, tai iki 9m. o dabar jin liko viena ir maziukai ja skriaudzia, nes dabar jin labai isiskiria:( Man tai labai labai skaudu, nes negaliu su ja visalaika but, vaiksciot ir saugot nuo kvailiu.Kad but jin namiseda but man geriau ir maziau sirdis skaudetu, bet matomai taip turi but, del kaskokiu priezasciu, man nesuprantanciu.
Vireja neparasei kokia negalia tavo dukrai?

Melodija iš kur pas tave tiek stiprybės,aš tai neatlaikyčiau morališkai pati,nors gyvenimas visko išmoko,ko net pats tikriausiai nė nesitikėjai.O jei tu pati sugėdintum tuos vaikus kurie šaiposi iš tavo mergaitės,patikėk manau būtų veiksminga,aišku nerėkdama,o viską švelniai patikėk turėtų padėti,nes pas mus kieme buvo sveika mergaitė,ir iš jos visi juokdavosi nes ji keista buvo motinos pokalbis kiemo vaikams padėjo.

O broliukas irgi savo sesutę galėtų labiau saugot ir apgint

Miela Gerda, sunus visada bando savo sese, bet nukencia pats, visi ant jo tada puola vienas nekarys laukia, jis prasydavo, kad neleisciau Vaidos ant kalno su juo kur susirenka daug vaiku. Su kai kuriais vaikais esu klabejusi ir as pati, nes nukirpo jei plaukus, tai buvo virsune. Beto man tai yra sunku daryt, gi as pati su isores defektais ir jie riskus kai as kalbu:(