Sena tema ČIA
...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 03 10, 14:28)
Sena tema ČIA
...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...
...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...
labai faini žodžiai, priverčiantys susimąstyt 
labai gražūs žodžiai. 
You say that you love rain,
but you open your umbrella when it rains...
You say that you love the sun,
but you find a shadow spot when the sun shines...
You say that you love the wind,
But you close your windows when wind blows...
This is why I am afraid;
You say that you love me too...
but you open your umbrella when it rains...
You say that you love the sun,
but you find a shadow spot when the sun shines...
You say that you love the wind,
But you close your windows when wind blows...
This is why I am afraid;
You say that you love me too...
Kiekvienas sugebame teisti ir kaltinti... Tačiau ne kiekvienas - atleisti ir atsiprašyti... Kiekvienas sugebame nekęsti ir apgaudinėti tačiau ne kiekvienas mokame mylėti ir likti ištikimi... Visi mokame verkšlenti ir jaustis nelaimingu, tačiau, kad ir kaip gaila ne kiekvienas sugebame šypsotis pro ašaras ir jaustis pačiu laimingiausiu... Tada, kai jau atrodo nėra dėl ko gyventi... Tad daug šypsokimės...
******
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje...
******
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje...
Gyvenimo proza: vakar buvo anksti, rytoj - vėlu, šiandien - neturiu laiko.
jei tau kažkas trukdo eiti, tiesiog eini nepakankamai greitai.
būk savimi, jeigu tai gerai tau, vadinasi, tai ir yra gerai.
kartais esi mašinos stiklas, o kartais - vabalas.
Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliai, paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus"
Jurga Ivanauskaitë
jei tau kažkas trukdo eiti, tiesiog eini nepakankamai greitai.
būk savimi, jeigu tai gerai tau, vadinasi, tai ir yra gerai.
kartais esi mašinos stiklas, o kartais - vabalas.
Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliai, paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus"
Jurga Ivanauskaitë
Padlaižiai nesikeičia, keičiasi laižomi padai
labai reikalingi protingi zodziai apie bendravima, kuom jisai geras, kaip visiems reikalingas ir t.t. kokia istrauka ar panasiai, truputi daugiau nei viena eilute, buciau labai labai dekinga jei kas ka turit
Žmogus ieško tik laimės ir džiaugsmo. Jokiomis aplinkybėmis jis nenori vargo ir nelaimių. Džiaugsmas ir liūdesys ateina tada, kai jausmai sąveikauja su objektais, materialiuoju pasauliu. Kai girdime, kad kažkas mus įžeidinėja, liūdime ir pykstame. Tačiau jei mūsų ausų nepasiekia tokios kalbos, esame ramūs. Kol pasaulis egzistuos, neįmanoma išvengti jausmų ir objektų sąveikos. Kol egzistuoja buvusių gyvenimų karminiai ryšiai, kančia ir džiaugsmas neišvengiami...
Mes negirdime paukščių, nematom žvaigždžių,
O tik skubam ir norime viską turėti.
Mums pakanka tik vienadienių draugų,
Kurių galim per daug nemylėti...
*****
Pajausk, tavęs kažkas be galo laukia,
Ir ten, kur nėr tavęs, nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia
Už horizonto ūku mėlynu.
Kur nėr tavęs,
Ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis, pasiruošęs skristi,
Suakmenėja pakelti sparnai...
O tik skubam ir norime viską turėti.
Mums pakanka tik vienadienių draugų,
Kurių galim per daug nemylėti...
*****
Pajausk, tavęs kažkas be galo laukia,
Ir ten, kur nėr tavęs, nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia
Už horizonto ūku mėlynu.
Kur nėr tavęs,
Ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis, pasiruošęs skristi,
Suakmenėja pakelti sparnai...
